skip to Main Content

Tam, kad įkalinti nekaltus žmones, „teisėjai“ sąmoningai klastoja dokumentus

 

Aurimas Drižius

Generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus skundą Vilniaus apygardos teismo teisėjų Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės ir Stasio Punio atžvilgiu.

Savo pareiškime nurodžiau, kad minėti teisėjai galimai atliko nusikalstamą veiklą – dokumentų klastojimą, tarnybos pareigų neatlikimą.

Prokurorė L.Beinarytė: „Tai, kad nekaltas žmogus buvo pasiųstas į kalėjimą, nėra faktiniai duomenys, o tik jo „įsitikinimas ir samprotavimai“

 

2016 liepos 15 d. gavau GP prokurorės Linos Beinarytės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad mano išdėstytos aplinkybės „nėra pagrįstos objektyviais faktiniais duomenimis, o pagrįstos tik mano įsitikinimu ir samprotavimais“.

Prokurorė L.Beinarytė puikiai žino, kad tik generalinis prokuroras gali spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėjų atžvilgiu. Teismų įstatymo 47 str. aiškiai sako, kad „ Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras“.

Todėl prokurorė L.Beinarytė neturėjo teisės spręsti šio klausimo, tai puikiai žinojo, tačiau priėmė neteisėtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jos pačios atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dokumento klastojimo. 

Ši nutartis naikintina ir dėl to, kad visos mano skunde paminėtos aplinkybės nėra tik „mano įsitikinimai ir samprotavimai“, o realūs teisėjų priimti ir pasirašyti sprendimai. Tai yra faktinės nutartys, dėl kurių aš buvau neteisėtai nuteistas įkalinimo bausme, ir patyriau didelę moralinę žalą, o minėti teisėjai nebuvo niekaip nubausti. 

Nors teisėjams Teismų įstatyme nurodyta, kad jie turi vykdyti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, „Vilniaus apygardos teismo „teisėja“ Rosita Patackienė nusprendė į juos nusispjauti

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjai (Patackienė, Švedienė,Punys), išnagrinėję baudžiamąją bylą Nr. 1A-424-562/2014, nuteisė mane įkalinti 45 paroms vien už tai, kad parašiau straipsnį „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“.

Ši kolegija mane pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 245 straipsnį už 2012-08-18 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą, dvidešimt dviejų parų arešto bausme; pagal BK 245 straipsnį už 2012-11-10 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą.

Nors minėtai teismo kolegijai buvo išaiškinta, kad minėtas teismo sprendimas, kuriuo nevykdymu aš buvau nuteistas, yra neteisėtas, nes jis įvedė neteisėtą cenzūrą, ir pats teismo sprendimas buvo priimtas pagal galimai melagingą A.Sadecko skundą, dėl kurio prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, suėjus senaties terminui. Tačiau minėta teisėjų kolegija nusispjovė ant Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimu, ir mane nuteisė įkalinimo bausme.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija šioje byloje 2015 m. spalio 1 d. nutartimi visiškai išteisino, nurodžiusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. LAT kolegija nurodė, kad minėtas teismo draudimas „yra bendro pobūdžio, jame aiškiai neįvardytos konkrečios draudimo įgyvendinimo aplinkybės, tuo tarpu iš BK 2 straipsnio nuostatų išplaukia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – tai nustatytas asmens kaltumas už konkrečią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintas nuostatas prevencinis ieškinys ir sprendimas dėl jo yra priemonė ginti civilines teises ir toks sprendimas priimamas užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžiant atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai tenkinant prevencinį ieškinį turi būti įrodoma realios žalos atsiradimo tikimybė, o prevencinio ieškinio tenkinimas yra ketinimas užkirsti kelią potencialiai žalai“.

LAT kolegija taip pat nurodė, kad „bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių – teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką žmogaus sveikatą garbę ir orumą privatų gyvenimą dorovę; to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šiais klausimais plačiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: demokratinėje visuomenėje laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti; bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas – ieškoti visuomenei rūpimos tiesos.

T.y. LAT kolegija pripažino, kad minėtas teismo sprendimas, įvedęs neteisėtą cenzūrą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ir minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija, mane nuteisusi, puikiai žinojo, kad nuteisia nekaltą žmogų.

Teismų įstatymo 2 punktas skelbia, kad „teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų“. Šiuo atveju teisėjai R.Patackienė, V.Švedienė ir S.Punys ne tik kad neklausė įstatymo, bet priešingai – dar ir patys sugalvojo būdą, kaip jį apeiti ir nuosprendyje man paaiškino, kad  „Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką  Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai neribotos saviraiškos laisvės spaudai net dėl rimtų viešojo intereso klausimų. Įgyvendindami savo teisę Į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės, kaip reikalaujama Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje. Be to. pagal Konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais…Taigi nagrinėjamu atveju A. Drižiaus teisė skleisti informaciją apibrėžta Įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis ir yra nuteistas. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei. Priešingas sprendimas iš esmės reikštu, kad naudojantis saviraiškos laisve galima nepaisyti, vykdant pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį priimtų teismo sprendimų dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Tokia situacija būtu nesuderinama su teisinga Konvencijos 8 ir 10 straipsnyje garantuojamų teisių pusiausvyra“.

Kitaip sakant, minėta kolegija nusprendė, kad „asmens orumas yra aukščiau spaudos laisvės“, nors niekur teisės aktuose to nėra nustatyta, tai yra gryna minėtų teisėjų savivalė, norint pateisinti savo nusikalstamą veiką.

 

 

Nors Teismų įstatymas numato, kad „niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“, tačiau jis taip pat numato, kad „teisėjas klauso tik įstatymo“. Jeigu jis to įstatymo neklauso, o priešingai – jį pažeidžia ir sugalvoja visiškai neteisėtą formuluotę, kaip pateisinti tokią neteisėtą veiklą, jis padaro nusikaltimą, įvardijamą kaip dokumento klastojimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.

Jau daugiau nei dešimt metų esu persekiojamas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko, kuris galimai melagingu prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą ir paprašė įvesti cenzūrą, t.y.  uždrausti rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių naftą“ ir jos privatizavimu. Nors pats tuo metu buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas ir asmeniškai vadovavo visam šios įmonės privatizavimo procesui.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios cenzūros. Visuose šiose bylose pilietis A. Sadeckas davė galimai melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime. Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : “Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”. 

Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama.  Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos.

Atkreipiu teismo dėmesį, kad tai nėra mano nuomonė, o Lietuvos Konstitucijos 25 str., 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 str. aiškiai nurodo, kas yra cenzūra, ir kad ji yra uždrausta. 

Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. 

Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.). 

Atsakant į klausimą, ar kaltinamas asmuo tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas pareigas, būtina tai pagrįsti ne tik jų veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, bet ir įvertinti būtinumą veikti tarnybos ir kitų asmenų interesams užtikrinti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. 

T.y. teisėjai Patackienė, Švedienė ir Punys, žinodami, kad palaiko galimai melagingą A.Sadecko skundą, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, tyčia palaikė šią galimai nusikalstamą veiką, ko pasėkoje aš buvau ne kartą nuteistas, ir patyriau didelę žalą.

  „Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas“. Šiame straipsnyje numatyta, kad „Įrašymas į oficialų dokumentą žinomai melagingų žinių arba surašymas suklastoto dokumento, žinomai suklastoto dokumento patvirtinimas antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, arba kitoks oficialaus dokumento suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas – baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Todėl teisėjai Patackienė, Švedienė ir Punys padarė ne tik nusikaltimą, įvardijamą kaip tarnybos pareigų neatlikimas, tačiau ir nusikaltimą, BK įvardijamą kaip 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. 

Jie tyčia, žinodami, kad neatlieka savo pareigų ir klastoja dokumentus, surašė nutartį, kuria atmetė mano skundą, ir nurodė išgalvotus motyvus, kodėl taip padarė – neva „asmens orumas yra aukščiau spaudos laisvės ir demokratijos“. Teisėjai negalėjo nesuprasti, kad minėtas teismo sprendimas dėl cenzūros yra neteisėtas ir nusikalstamas. Teisėjai negalėjo nesuprasti, kad teismo sprendimas „uždrausti rašyti straipsnius apie A.sadecką“ yra laikytinas cenzūra, nes Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad „Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos“, o Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad c Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos tūrinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Dėl galimai melagingų A.Sadecko parodymų

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-989/2016 priėmė nutartį, kuria pripažino, kad mano teiginiai „Laisvame laikraštyje“, tokie kaip „..teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai.„<…> Visose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo A. Sadeckas davė melagingus parodymus…“ atitinka tikrovę ir nešmeižia A.Sadecko.

T.y. A.Sadeckas, padavęs teismui galimai melagingą skundą, uždraudžiantį jį sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, visose baudžiamosiose bylose davė galimai melagingus parodymus, kad jis niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs.

Galiausiai Vilniaus apygardos teismas prejudicine nutartimi pripažino, kad A.Sadeckas dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, ir kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai klastoja savo nutartis A.sadecko naudai“.

Todėl remiantis minėta nutartimi, prašau atnaujinti ikiteisminį tyrimą. 2013-03-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismas buvo nurodęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų A.sadecko parodymų, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra tą tyrimą nutraukė, neatlikusi nė vieno procesinio veiksmo, o pats A.sadeckas viešame teismo posėdyje tyčiojosi iš tokio teismo sprendimo, sakydamas, kad tai „laikinas nesusipratimas“.

Tokiais savo veiksmais teisėjai Patackienė, Punys ir Švedienė padarė nusikaltimą pagal BK 229 straipsnį. Tarnybos pareigų neatlikimas. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, ir pagal 300 str. – dokumento suklastojimas.

Dėl tokių prokuratūros nusikaltimų patyriau didžiulę žalą – buvau nuteistas šešis kartus vien už tai, kad atlikau savo profesinę pareigą – rašiau straipsnius apie neteisėtą A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime. 

Nuo 2008 m. jau penkis kartus kreipiaus į teismą, kad būtų panaikinta cenzūra, tačiau visus kartus Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjai jau atvirai klastoja dokumentus, norėdami atmesti mano skundą.  Mano argumentų – minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas – teisėja Z.Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad  „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio.   Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą   teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos“.

Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą.

Tokiu būdų teisėjai Patackienė, N.Švedienė ir Punys padarė nusikaltimą, kurį apibrėžia Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis „Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas“. Šiame straipsnyje numatyta, kad „Įrašymas į oficialų dokumentą žinomai melagingų žinių arba surašymas suklastoto dokumento, žinomai suklastoto dokumento patvirtinimas antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, arba kitoks oficialaus dokumento suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas – baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda. 

BK 300 str. numato, kad tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.). Minėti teisėjai į savo nutartį įrašė melagingą informaciją, kad minėtos aplinkybės nėra nustatytos, ir patvirtino ją savo parašu, t.y. teisėjai padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip „oficialaus dokumento suklastojimas“.

Remdamasis išdėstytu, ir tuo, kad tik generalinis prokuroras gali pradėti tyrimą dėl teisėjų veiklos,  prašau panaikinti prokurorės L.Beinarytės nutartį, jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo r dokumento suklastojimo, taip pat pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės ir Stasio Punio nusikalstamų veikų pagal kaip BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) ir BK 300 str. (tikro dokumento suklastojimas).

 

GENERALINĖS PROKURATŪROS BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO DEPARTAMENTAS

SUTINKU

(pareigų pavadinimas)

(parašas)

(vardas ir pavardė)

NUTARIMAS ATSISAKYTI PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ

Data 2016-07-07

Surašvmo vieta Vilnius

Tvrimo medžiagos Nr. M-2-01-00104-16

Nutarimą priėmė Prokurorė Lina Beinarvtė

nustatė:

Skundą, pareiškimą, pranešimą pateikęs asmuo

——12016-06-14 Aurimas Drižius

Nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas

Generalinėje prokuratūroje gautas A. Drižiaus 2016-06-14 pareiškimas dėl ikiteisminio Į tyrimo pradėjimo Vilniaus apygardos teismo teisėjų R.Patackienės, V. Švedienės, S. Punio atžvilgiu. Pareiškime nurodoma, kad minėti teisėjai jį nuteisė pagal BK 245 straipsnį nepagrįstai, nevertino aplinkybių, kad teismo sprendimas, kurio nevykdymu buvo nuteistas pareiškėjas, yra neteisėtas, nes jis įvedė neteisėtą cenzūrą ir pats teismo sprendimas buvo priimtas pagal A. Sadecko skundą. Pareiškėjas pažymi, kad teisėjų kolegija nesilaikė Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, kurie draudžia cenzūrą, ją pritaikė ir A. Drižius buvo neteisėtai persekiojamas. Pareiškėjo nuomone, jei teisėjas nesilaiko įstatymo, o priešingai-jį pažeidžia ir sugalvoja neteisėtas formuluotes, pateisinti neteisėtą veiklą, tai tokie teisėjų veiksmai laikytini nusikalstamais ir jie atitinka nusikalstamų veikų- dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo, požymius. Teisėjai R.Patackienė, V. Švedienė, S. Punys, žinodami, kad palaiko melagingą A. Sadecko skundą, kad jis niekaip nėra susijęs su AB“Mažeikių nafta“ privatizavimu, tyčia palaikė šią nusikalstamą veiką, ko pasekoje pareiškėjas buvo ne kartą nuteistas ir patyrė didelę žalą. Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9- 324-13 dėl A. Sadecko melagingų parodymų.

Ikiteisminį tyrimą pagal A. Drižiaus 2016-06-14 pareiškime nurodytas aplinkybes atsisakytina pradėti.

BK 229 str. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų buvimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų R.Patackienės, V. Švedienės, S. Punio veiksmuose A. Drižius grindžia nurodytų teisėjų priimta 2014-09-29 nutartimi baudžiamojoje byloje. Galimas dokumentų klastojimas grindžiamas tuo, kad teisėjai klastojo nutartį, nurodydami joje melagingus duomenis, nesivadovaudami įstatymais, neteisingai vertindami įrodymus.

Iš prokuratūros informacinės sistemos (IPS) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Drižiaus apeliacinį skundą, 2014-09-29 nutartimi jį atmetė. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendžio, kuriuo A. Drižius pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 245 straipsnį už 2012-08- 18 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą, 22 parų arešto bausme; pagal BK 245 straipsnį už 2012-11-10 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą, 22 parų arešto bausme; pagal BK 245 straipsnį už 2013-02-02 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą, 22 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str.1,4 dalimis, A. Drižiui paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė- 45 parų areštas.

Kaip matyti iš A. Drižiaus pareiškimo teiginių, savo išvadas dėl galimai teisėjų nusikalstamų veiksmų, pareiškėjas kildina išskirtinai tik iš teisėjų priimto procesinio sprendimo-nutarties- baudžiamojoje byloje.

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos asmeniui inkriminavimo, būtina nustatyti, kad toks asmuo dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko. Šiuo konkrečiu atveju, Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nutartis buvo skundžiama kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tenkindamas A. Drižiaus kasacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nutartį panaikino ir A. Drižiui baudžiamąją bylą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta apygardos teismo nutartis dar nereiškia, kad teisėjai savo pareigų neatliko ar atliko jas netinkamai. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad teisėjai R.Patackienė, V. Švedienė, S. Punys pažeidė teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jų kompetenciją, teises ir pareigas, ir kokių savo pareigų jie neatliko arba atliko netinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (nutartis 2k-10/2008) yra nurodyta, kad netinkamas, vieno baudžiamojo proceso dalyvio manymu, baudžiamojo proceso įstatymo taikymas yra pagrindas ginčyti tokį veiksmą ir skųsti tokį teismo sprendimą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra pagrindas ginčytiną teismo procesinį sprendimą laikyti nusikalstama veika.

Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad teisėjai būtent taip veikė, siekdami suklastoti bylos duomenis, dokumentus, o pareiškėjo daroma prielaida tik dėl procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pagrindas pradėti teisėjų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras negali remtis pareiškėjo pareiškime išdėstytomis prielaidomis ir samprotavimais. 2016-06-14 pareiškime nurodytos aplinkybės dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nėra pagrįstos objektyviais faktiniais duomenimis, o yra paremtos pareiškėjo įsitikinimu ir samprotavimais, kurie nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 229 ir 300 str. 1 d. atsirasti.

A Drižius pareiškime prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.10-9-324-13 dėl A. Sadecko melagingų parodymų. Ši pareiškimo dalis nenagrinėdna, nes A. Drižiaus pareiškimas dėl A. Sadecko melagingų parodymų davimo ir ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-324-13 atnaujinimo yra išnagrinėtas ir priimtas nutarimas. Generalinės prokuratūros BPD prokuroras D. Čaplikas priėmė 2016-02-09 nutarimą atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr.10-9-324-13. Šio nutarimo apskundimo tvarka pareiškėjui yra išaiškinta.

BPK 3 str. 1 d. 1 p nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str.l d. nurodytos aplinkybės. LR Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr.I-110 (LR Generalinio prokuroro 2014-06-30 įsakymo Nr.I- 133 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 47 p. nustato, kad pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, nurodyta veika neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių ar išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 str. nustatyta tvarka ir vienu ar keliais BPK 3 str.l ! d. nustatytais pagrindais.

Nenustačius, kad padarytos BK 229 str. ir BK 300 str.l d numatytos nusikalstamos veikos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos, ikiteisminį tyrimą pagal A. Drižiaus 2016-06- 14 pareiškime nurodytas aplinkybes, atsisakytina pradėti.

Atsižvelgdamas į išdėstvtas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d., 3 str. 1 d. straipsniais, nutaria atsisakyti pradėti

ikiteisminį tyrimą.

Veika, dėl kurios atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. Tarnybos pareigų neatlikimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Dokumento

suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu

Nustatytas

administracinis teisės pažeidimas ar kituose teisės aktuose numatytas nusižengimas

Nustatyto

administracinio ar kito teisės pažeidimo medžiagą nutarta perduoti

Kiti sprendimai, susiję su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą

Nutarimo nuorašą nutarta išsiųsti Aurimas Drižius

Vadovaujantis BPK 168 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nutarimą priėmė Prokurorė }-/- V 1 Lina Beinarytė

U

 

Aurimas Drižius

 

 

 

 

 

 

 

Back To Top