skip to Main Content

Taktinės medicinos specialistai abejoja Karo medicinos tarnybos užsakyto turniketų tyrimo patikimumu

 

Vilnius, gruodžio 12 d.  Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos inicijuota ir Kauno technologijos universiteto atlikta Kinijoje suklastotų turniketų ekspertizė neatitinka mokslinių kriterijų, o nekokybiškos turniketų kopijos sukelia pavojų karių gyvybėms, teigia Kovinės taktinės medicinos mokymus teikiantis ir pirmosios pagalbos turniketus gaminančiai bendrovei atstovaujantis Taktinės medicinos centras (TMC).

 

TMC vadovo Motiejaus Dulksnio teigimu, iškyla grėsmė, kad KTU atliktu tyrimu Karo medicinos tarnybos prisidengs siekdama pateisinti Kinijoje pagamintų turniketų, kopijuojančių JAV gamybos turniketus C-A-T, naudojimą.

 

„Karo medicinos tarnyba, žinodama apie įsigyjamų turniketų kilmę, sąmoningai nusipirko kiniškas klastotes, pagamintas nepaisant tarptautinių patentų galiojimo ir neturinčias jokių atitikties sertifikatų. Palikdama kariuomenės apyvartoje kiniškus turniketus, Karo medicinos tarnyba toliau sąmoningai sukelia pavojų karių gyvybėms“, – sakė M. Dulksnys.

 

Anot Taktinės medicinos centro vadovo, išnagrinėjus Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto 2017 m. lapkričio 27 d. paruoštą Mokslinio tyrimo „Karinių turniketų ekspertizė“ ataskaitą Nr. SV—1426/ FS-257, kuri buvo užsakyta Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (KMT) ir kurios įgyvendinimui buvo skirta 3751,00 Eur, kyla pagrįstų klausimų:

 

Ar moraliai ir juridiškai teisinga, kad abejotinos kokybės medicininį prietaisą – turniketą – viešuoju pirkimu įsigijusi įstaiga (šiuo atveju – KMT) pati inicijuoja ir iš biudžeto apmoka tyrimą dėl jo kokybės?

Ar mokslinį tyrimą atlikusi institucija (šiuo atveju – KTU) yra kompetentinga atlikti medicininio prietaiso tinkamumo įvertinimą, ar medicininio prietaiso atitikties įvertinimo neturėtų atlikti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos patvirtinta įstaiga?

Ar atliekant minėtą mokslinį tyrimą su žmonėmis buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas tokiam tyrimui atlikti?

Ar atliekant produkto, sukėlusio abejones dėl kokybės ir klastojimo, tyrimą neturėjo dalyvauti nepriklausomo auditoriaus atstovas, kad būtų išsklaidyti kitų viešųjų pirkimų konkurso dalyvių įtarimai?

Kodėl nebuvo atlikta ankščiau publikuotų mokslinių straipsnių recenzuojamuose žurnaluose apžvalga susijusia tema, kad būtų įmanoma tiksliai įvardinti tyrimo metodiką, tikslus ir užduotis bei palyginti gautus rezultatus?

Ar žmonių, dalyvavusių tyrime, galūnių apimtys atitiko kariuomenės vidurkį, ar tiriamieji bandė sulenkti ar kitaip pajudinti galūnes po turniketo uždėjimo, kas labai įtakoja turniketų gebėjimą veiksmingai ir nepertraukiamai sustabdyti arterinę kraujotaką?

Kodėl nebuvo vertinama nepalankių aplinkos veiksnių (dulkių, drėgmės, purvo, sniego ir pan.) įtaka turniketo diržo vidinėje pusėje esančios kibios juostos veiksmingumui?

Kodėl nebuvo vertinamos turniketo kibią juostą veikiančios šoninio plėšimo jėgos, susidarančios sužeisto kario evakuacijos iš mūšio lauko metu, kai nukentėjusysis velkamas nelygiu pagrindu, traukiamas iš sumaitotos transporto priemonės ar griuvėsių?

Ar atlikto mokslinio tyrimo išvados statistiškai patikimos ir gali būti taikomos visai KMT įsigytų turniketų imčiai, jei buvo ištirti tik 6 KMT pateikti turniketai, o kaip vienkartinės pažymėtos priemonės buvo naudojamos daugiau kaip vieną kartą?

Iš tyrimo ataskaitos galima spręsti, kad buvo matuojama tik turniketo diržo įtempimo jėga (niutonais, N), kuriai esant turniketas stabdo arterinę kraujotaką galūnėje. Reikia atkreipti dėmesį, kad nepateikta jokių duomenų apie cirkuliariai visą galūnę veikiantį spaudimą (niutonais į kvadratinį metrą, N/m2, arba gyvsidabrio stulpelio milimetrais, mmHg). Panašiai kaip ir matuojant arterinį kraujo spaudimą pneumatine manžete, arterinės kraujotakos sustabdymą lemia juostos (šiuo atveju – turniketo diržo) pločio ir galūnės apimties santykis, t. y. kuo juosta platesnė ir kuo galūnė mažesnės apimties, tuo mažesnio audinių spaudimo reikia sustabdyti arterinei kraujotakai. Literatūros duomenimis, naudojant gana siaurą 4 cm pločio turniketą, jo sukeliamas spaudimas turi būti apie tris kartus didesnis už sistolinį arterinį kraujo spaudimą ir siekti apie 500 mmHg ar net daugiau.

 

Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo autoriai ataskaitoje pripažįsta, jog KMT įsigytus turniketus lygino su „originaliu“ C-A-T turniketu (gamintojas Composite Resources, JAV), kas matoma ir ataskaitoje pateiktoje nuotraukoje, kurioje užfiksuota C-A-T turniketo vidinė pusė su registruotu prekės ženklu, NATO serijos numeriu (NSN) bei patentų numeriais JAV, Kanadoje bei ES. Pažymėtina, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration, FDA) per pastarąjį dešimtmetį kelis sykius yra išplatinusi aplinkraščius, kuriuose kartotinai įspėjo apie suklastotų turniketų keliamą grėsmę nukentėjusiųjų gyvybei dėl nepakankamos tokių turniketų kokybės ir nesugebėjimo veiksmingai sustabdyti masyvaus kraujavimo iš galūnių sunkios traumos atveju.

 

Svarbu paminėti, kad kiti NATO sąjungininkai, iš tiesų, vykdo mokslinius tyrimus, prieš pasirinkdami tinkamą turniketą savo kariams bei vėliau jį pakartotinai vertina.  Tačiau tokiais atvejais, yra vertinamos tik originalios medicinos priemonės.   

 

Naudojant suklastotus, nekokybiškus ir kitaip nei originalas veikiančius turniketus mūšio lauke, kai didžiulio streso sąlygomis viskas turi būti atliekama pasitelkiant automatizmą ir raumenų atmintį, kils grėsmė tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karių sveikatai ir netgi gyvybei. Gausiai kraujuojant svarbi kiekviena akimirka, nes nukraujavimo sukelto šoko lengviau išvengti skubiai stabdant masyvų kraujavimą, nei po to jį gydyti. Remiantis šiuolaikinio žalą ribojančio gydymo filosofija, vienintelė veiksminga priemonė – ne skaidrių skysčių, bet kraujo ar jo produktų perpylimas, ką atlikti lauko sąlygomis žymiai sudėtingiau ir brangiau. Galiausiai, patys pagalbos teikėjai gaiš laiką su nekokybiškais turniketais ir bus priversti užsibūti pavojingoje zonoje, apšaudomoje priešo.

 

Taktinės medicinos centras yra įstaiga, organizuojanti taktinės medicinos mokymus teisėsaugos organizacijoms, Lietuvos šaulių sąjungos nariams bei KASP. Įstaigos instruktoriai yra licencijuoti įvairių sričių medicinos gydytojai, kartu tarnaujantys Lietuvos kariuomenės aktyviajame rezerve, KASP ir Lietuvos šaulių sąjungoje bei nuolatos dalyvaujantys nacionalinėse bei tarptautinėse taktinės medicinos pratybose.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : MOTIEJUS DULKSNYS, MB TAKTINĖS MEDICINOS CENTRAS

Facebook komentarai
Back To Top