skip to Main Content

Atrodo, kad ši vadinamojo teisinė sistema peržengė paskutines raudonas linijas – vakar Seimas priėmė specialų įstatymą, kad teisėjams kratyti nereikia specialaus Seimo sutikimo, o šiandien Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad patenkina Seimo atleistos buvusios laikinosios Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovės Sigitos Rudėnaitės prašymą ir grąžino ją į LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas.

Dra juokingiau, kad kai Seimas balsavo už jos atleidimą iš LAT civilinių bylų skyriaus pirmininkės ir paskui atmetė jos kandidatūrą į LAT pirmininkes, tai panelė Rudėnaitė turėjo tapti bedarbe – iš darbo buvo atleista, į naujas pareigas nepaskirta – turėjo keliauti į darbo biržą.

Mat teismų įstatymas aiškiai sako :

1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2. Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

3. Dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

Ir štai – stebūklas – S. Rudėnaitės kandidatūrą į LAT pirmininkes atmetė slaptu balsavimu. Atrodo, kad daugiau nėra apie ką kalbėti, tačiau visa ši mantijomis apsikarsčiusi gauja nesutinka su Seimo apsisprendimu – neva Seimas negali kištis į „teisėjų savivaldą“.

Tai, kad aukščiausiojo teismo gauja prieš pusę metų buvo apskirtai legalizavusi kyšius teisėjams – paskelbė, kad kratos pas bet kuriuos kyšį paėmusius teisėjus yra neteisėtos, jeigu nėra SEimo pritarimo (tai reiškia, kad pvz., STT, pamačiusi, kaip teisėjas X ima kyšį, turi su įrodymais bėgti į Seimą, tas sudaro komisiją ir pusę metų svarsto, ar galima daryti past kyšininką kratą, per tą laiką kyšis jau seniai pragetas) ir iš esmės tai reiškia, kad krata pas bet kurį nusikaltimą padariusi teisėją yra neteisėta. Tik konstitucinis teismas išaiškino, kad šis aukščiausiojo teismo išaiškinimas yra neteisėtas.

O dabar šios korumpuotos gaujos atstovė Rudėnaitė kreipėsi į žemesnio rango teismą prašydama pripažinti jos atleidimą iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų neteisėtu ir pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – grąžinti ją į buvusias pareigas, kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Taip pat ji prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, ar balandžio 21 dienos Seimo nutarimas, kuriuo ji atleista, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo bei atsakingo valdymo principams.

Atsakovais šioje byloje yra Seimas ir LAT, trečiuoju asmeniu byloje nurodytas prezidentas.

Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad S. Rudėnaitės grąžinimas į jos eitas pareigas laikinai sureguliuotų teisinius santykius, užtikrintų jos teisių apsaugą ir išlaikytų iki Seimo nutarimo buvusią padėtį.

Pasak teismo, tokiu būdu būtų „išvengta šiuo atveju tikėtinų teismų sistemos nepriklausomumo pažeidimų“.

Taip pat teismas pasisakė, kad nesureguliavus šiuo metu esančios situacijos, būtų sutrikdyta LAT darbo organizavimo tvarka, o dėl to galėtų kilti neproporcinga žala Lietuvos valstybei.

Bylą nagrinėjusių teisėjų nuomone, gegužės 28 dieną Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, kuriuo sustabdytas Seimo nutarimo galiojimas ir konstatuota, kad tai neleidžia S. Rudėnaitei automatiškai grįžti į jos buvusias pareigas ir vėl laikinai vadovauti Aukščiausiajam Teismui, neuždraudžia bendrosios kompetencijos teismams taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Patenkinęs S. Rudėnaitės prašymą Vilniaus apygardos teismas dėl Seimo nutarimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir sustabdė tolesnį bylos nagrinėjimą, kol bus gautas jo išaiškinimas.

Ši teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

S. Rudėnaitė iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų atleista balandžio 21 dieną. Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlė S. Rudėnaitę atleisti iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir paskirti šio teismo pirmininke.

Paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad pirmajam siūlymui parlamentarai pritarė, o antrąjį atmetė.

Po šio sprendimo Aukščiausiajam Teismui laikinai vadovavusi S. Rudėnaitė vėl tapo paprasta LAT teisėja.

 

Seimas atleido Sigitą Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teikimą, atleido Sigitą Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, tačiau neskyrė jos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke, kaip siūlė šalies vadovas (projektas Nr. XIIIP-4349).

Už pirmą nutarimo straipsnį „Atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ slapto balsavimo metu buvo 68, prieš – 34, susilaikė 17 Seimo narių.

Už antrą nutarimo straipsnį „Paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ slapto balsavimo metu buvo 52, prieš – 46, susilaikė 23 Seimo nariai.

S. Rudėnaitė šiuo metu laikinai eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas.

Sigitos Rudėnaitės biografija

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SAULĖ EGLĖ TREMBO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA
Apie atvirai mafijai, mano nuomone, tarnaujančią Rudėnaitę LL ne kartą rašė:

Aukščiausias teismas : persekioti spaudą ir sodinti žurnalistus į kalėjimus už jų profesinę veiklą – normalu ir teisėta

 

Pareiškimas generaliniam prokurorui dėl organizuotos nusikalstamos aukščiausiojo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų gaujos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui

2019 m. gruodžio 16 d.

Pareiškėjas Aurimas Drižius

Konstitucijos per. 23b, Vilnius

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė (nuotr. viršuje) , kurią prezidentas G.Nausėda nori paskirti nuolatine LAT pirmininke,  man savo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje Nr. 3P-1352/2019 nurodė, kad cenzūra Lietuvoje yra visiškai legali ir spaudos persekiojimas už žurnalistinę veiklą Lietuvoje yra visiškai teisėtas veiksmas. T.y. Rudėnaitė kartu su dar dviem LAT kolegijos nariais V.Grabinsku ir Sagaičiu man nurodė, kad : „cenzūra Lietuvoje yra visiškai legalizuota, neprieštarauja jokiems teisės aktams, ir kad spaudos laisvė Lietuvoje yra apribota iki minimumo“.

 

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-lat-pirmininke-nori-skirti-sigita-rudenaite.d?id=83051721

Tada kreipiausi dėl baudžiamųjų bylų minėtiems „teisėjams“ dėl labai sunkių nusikaltimų teisingumui – Aukščiausio teismo teisėjų dokumento suklastojimo, nuolatinio piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Savo skunde prokuratūrai nurodžiau, kad minėti teisėjai savo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Nr. 3P-1352/2019 man nurodė, kad cenzūra Lietuvoje yra visiškai legalizuota, neprieštarauja jokiems teisės aktams, ir kad spaudos laisvė Lietuvoje yra apribota iki minimumo.

Tačiau tai melas ir žinomai melagingi duomenys, rašyti į oficialų dokumentą – LAT nutartį. Tai sąmoningas melas ir oficialaus  dokumento klastojimas.

Nes :

  1. Savo skunde teismui nurodžiau, kad cenzūrą draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas ją įvedė „Laisvam laikraščiui“ dar 2009 m., ir per dešimt metų visa mafijai dirbanti „teisinė“ sistema jau aštuonis kartus spėjo atmesti mano prašymus panaikinti cenzūrą. Visais atvejais teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami į jas žinomai melagingus duomenis, o Konstitucijos ir įstatymo reikalavimai buvo įvardijami kaip „deklaratyvūs“ teiginiai.
  2. Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas dar 2009 m. kreipėsi į teismą, kad „Laisvam laikraščiui“ būtų įvesta cenzūra – uždrausta rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.
  3. Teismas paslaugiai patenkino A.Sadecko prašymą ir įvedė cenzūrą, o mane nuo to laiko nuteisė aštuonis kartus vien už tai, kad rašiau straipsnius ir pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinė figūra, privatizuojant „Mažeikių naftą“, o jos visi skundai ir teiginiai melagingi.

7 . Kai galiausiai pateikiau skundą Aukščiausiam teismui dėl cenzūros panaikinimo, ir Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegijai buvo pateiktas Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Be to, pateiktas ir Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ vienareikšmiškai konstatuoja: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“

  1. Nors visa teisinė sistema dešimt metų klastojo savo nutartis (esu pateikęs prezidentui G.Nausėdai prašymą iškelti baudžiamąsias bylas 21 Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjams už dokumento klastojimą), tačiau minėta LAT kolegija nusprendė, kad mano skunde „nepagrindžiama. jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla“.

Žodžiu, minėti teisėjai aiškiai pasakė, kad jokios Lietuvos  Konstitucijos ir įstatymai jiems negalioja, jų reikalavimai nieko nereiškia, o tai, kad teismai 10 metų pažeidėja pagrindinį šalies įstatymą, nereiškia, kad „galėjo neteisingai būti išspęsta byla“.

 

 

  1. Atvirai pasakius, nesitikėjau, kad tokia instancija, kaip LAT, gali taip drąsiai klastoti savo nutartis, ir legalizuoti nusikalstamą cenzūros įvedimą. Atkreipiau dėmesį, kad pats A.Sadecko skundas įvesti cenzūrą buvo melagingas, nes A.Sadeckas prašė uždrausti jį sieti su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, nors pats asmeniškai sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis turi būti privatizuota minėta įmonė, ir už šią veiklą jo įmonė gavo milijonus litų, kurią Mažeikių rajono prokuratūra įvardino kaip „butaforinės paslaugos“.

 

  1. Galiausiai, kai nurodžiau, kad minėta LAT kolegija suklastojo oficialų dokumentą – teismo nutartį, įrašydama į ją žinomai melagingus duomenis, Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė savo 2019-12-03 nutartimi šoko gelbėti nusikaltimą padariusius kolegas. Ji išnagrinėjo mano skundą pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų teisėjų atžvilgiu ir jį atmetė. Itin įdomus dar vienos „teisėjos“ argumentai, kodėl cenzūra ir laisvos spaudos persekiojimas yra visiškai legalūs – pasirodo, kad minėta LAT kolegija, kuri suklastojo savo nutartį, mano prašymo „nenagrinėjo iš esmės“ – ji tik pasisakė, ar egzistuoja CPK numatyti kasacijos pagrindai.
Facebook komentarai
Back To Top