skip to Main Content

Švedijoje išnaudojamų lietuvių ir mokesčių slėpimo schemą narplios Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus

 

Zigmantas Šegžda

 

„Paradise Papers“ – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant žurnalistinių tyrimų centrui „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ). 15min.lt yra šio tyrimo partneris Lietuvoje. Nutekėjusiuose „Paradise Papers“ duomenyse buvo rasta ofšorinė Maltos įmonė, kuri priklauso norvegui Nilsui Paulsenui ir valdo Klaipėdoje registruotą bendrovę UAB „Orange Group Baltic“. Nors „Paradise Papers“ duomenyse nebuvo daugiau informacijos, žurnalistai nusprendė plačiau pasidomėti šios verslo grupės veikla. Tyrimą atliko prie „Paradise Papers“ projekto dirbantys žurnalistai. Prie tyrimo prisidėjo žurnalistai iš trijų šalių: Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos, dirbantys šiose žiniasklaidos priemonėse: 15min, Aftenposten (Norvegija), TT naujienų agentūra (Švedija) ir Švedijos televizija (citata iš informacijos šaltinio:15 min.lt).

 

UAB „Orange Group Baltic“ nuo 2008 metų Norvegijoje įdarbina slaugytojuss iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos. Vėliau, nuo 2013 metų, bendrovė pradėjo medikus darbinti ir Švedijoje. Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ surinkti duomenys rodo, kad šį verslą per kitų įmonių grandinę kaip pagrindinis akcininkas valdo norvegas Nilsas Paulsenas. Visa norvegiška verslo grupė pasižymi sudėtinga struktūra su daugybe įmonių įvairiose šalyse. Tyrimą atliko prie „Paradise Papers“ projekto dirbantys žurnalistai. Prie tyrimo prisidėjo žurnalistai iš trijų šalių: Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos, dirbantys šiuose žiniasklaidos priemonėse: 15min, Aftenposten (Norvegija), TT naujienų agentūra (Švedija) ir Švedijos televizija. Verslo mechanizmas sukasi iki šiol. Nuo 2016 metų darbdavys kiek pakeitė sistemą, lietuvius pradėjo darbinti kitose su norvegu N.Paulsenu susijusiose įmonėse: „Orange Helse“ ir „Orange Personal“ filialuose. Taigi apibendrinus galima sakyti, kad įvairios norvego valdomos bendrovės jau daug metų Skandinavijoje suteikia darbą medikams iš Lietuvos. Pati verslo grupė skelbia, kad iš viso įdarbino daugiau negu 1 200 slaugytojų iš keturių valstybių (citata iš informacijos šaltinio:15 min.lt).

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/norve-r-gija-kaip-skandinavijoje-duzo-lietuviu-svajos-keli-parasai-ir-kelio-atgal-nebera-663-883136

 

2017 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs kasacinę civilinę bylą dėl skolos priteisimo, priėmė atskirąją nutartį, kuria nutarė informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) apie galimus mokesčių mokėjimo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, juridinis asmuo priėmė iš fizinio asmens didelę pinigų sumą grynaisiais pinigais kaip avansą už būsimas paslaugas, tačiau nebuvo pateikta jokių dokumentų, kaip šis mokėjimas užfiksuotas juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje. LAT teisėjų kolegijai taip pat kilo klausimų apie fizinio asmens grynųjų pinigų kilmę ir apie galimybę disponuoti tokia suma. Kadangi šis asmuo užsakė itin didelės vertės paslaugas, kurios įprastai nėra būdingos fiziniams asmenims, LAT teisėjų kolegijai kilo įtarimų, kad šis asmuo gali verstis ūkine komercine veikla, jos neįforminęs įstatymų nustatyta tvarka.

 

2017 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo vilnietės medikės iškeltą bylą skandinavų bendrovei. LAT nutarties Nr. 3K-3-306-248/2017. Teksto autorius, remdamasis savo atlikta išsamia finansine ir teisine analize, padarė išvadą ir mano, kad byloje apstu duomenų apie galimus finansinius pažeidimus. Civilinio proceso kodekso  299 straipsnyje  numatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

 

2017 m. lapkričio 6 d. autorius kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų klausdamas, ar minėto teismo kolegija priėmė atskirąją nutartį Švedijoje išnaudotos lietuvės medikės klausimu. Teismo pirmininko konsultantė Dovilė Bružaitė autoriui tą pačią dieną pranešė,  kad atskiroji nutartis šioje byloje nebuvo priimta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutartyje Nr. 3K-3-306-248/2017 dėl byloje galimų mokesčių slėpimo atvejų nepasisakė. Teisėjų kolegija šiuo klausimu nebuvo itin iškalbinga, tad nutartyje tik itin aptakiai nurodė, esą „su papildomomis garantijomis susiję mokestiniai klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.“

 

Tačiau užsienyje triūsiančiais mūsų medikais galime tik didžiuotis ir žavėtis. Kaip matyti iš minėto žurnalistų tyrimo, lietuviai vis drąsiau viešai pasisako apie Švedijoje ir Norvegijoje patiriamą neteisybę. O štai dėl Švedijoje patirto išnaudojimo lietuvė medikė net dvidešimt mėnesių savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, sakyčiau, tiesiog didvyriškai narsiai gynė ir tebegina pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.  Šie įkvepiantys pavyzdžiai akivaizdžiai demaskuoja ir paneigia „fake news“ (netikras žinias), kurios yra tendencingai skleidžiamos viešojoje erdvėje pagal kaimyninės valstybės propagandinės mašinos „zadaniją“ (užsakymą), esą užsieniuose „vergaujantys lietuviai“ negina savo pažeistų teisių.

 

Nors per šį laikotarpį dėl visiškai nesuprantamų priežasčių galimo mokesčių slėpimo aplinkybę pagrindžiantys dokumentai taip ir nebuvo teismų išreikalauti, tačiau įstatymas imperatyviai įpareigoja Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą priimti atskirąją nutartį, kuria būtina informuoti VMI apie galimus mokesčių mokėjimo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus.

 

Tuo pagrindu 2017 m. lapkričio 23 d. autorius kreipėsi į teismo pirmininką Rimvydą Norkų, reikalaudamas  skubos tvarka peržiūrėti bylą Nr. 3K-3-306-248/2017, dėl jos priimti atskirąją nutartį ir ją nusiųsti VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, informuojant apie galimus mokestinius pažeidimus. Pareiškime autorius taip pat prašo teismo pirmininką atlikti bylą nagrinėjusių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos narių – teisėjų Janinos Januškienės, Birutės Janavičiūtės ir Andžej Maciejevski neeilinį veiklos vertinimą, iškelti jiems drausmės bylas ir juos atleisti iš teisėjų pareigų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo.

 

Pagal internete paskelbtos nuasmenintos bylos duomenis autorius suskaičiavo, kad  į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau kaip 80 tūkstančių eurų mokesčių.

 

Zigmantas Šegžda

 

Facebook komentarai
Back To Top