skip to Main Content

 

Pasikalbėkime  atvirai  belaukiantys   Valstybinio   Šv. Tėvo  vizito,  besislapstantys  Putino  saugyklose.  II  dalis.   

ŠŪVIAI   Į  Šv.  TĖVĄ  JONĄ – PAULIŲ  II  Šv. Petro aikštėje  ir  besitęsiantys  šūviai  per šių  dienų  žiniasklaidą į mirusį  kardinolą  V. Sladkevičių

Šūvių  tikslai  tiek  į  Šv. Tėvą  Joną  -Paulių II,  tiek  dabar  nusitaikius  Į  mirusį  Lietuvos   katalikų  bažnyčios  buvusį  vadovą   kardinolą  V. Sladkevičių  manau, yra  panašūs,  tik skirtingi  šūvių   įrankiai  ir  laikas.  Į JAV  Prezidentą  D. Kenedį 

1963  m. buvo  šauta  jam  važiuojant  automobiliu. Spėlionių  ir paslapčių yra daug  dėl  šio  įvykio. Į  Šv. Tėvą  Joną – Paulių II buvo  šauta  taip  pat  jam  važiuojant  atviru  automobiliu.  Paslapčių  nėra.  Žudikas  pats atvirai  prisipažino  Šv. Tėvui  ir  papasakojo  kaip jis  buvo  paruoštas  nužudyti  Šv.  Tėvą. Tad  toks ir  turi  būti  atviras  susitikimas  su  Šv. Tėvu. Keistai  atrodo  pasauliečiams  ir tikintiems, tokie  šūviai.   Koks  tikslas  ar  kerštas, kai  nušovus  vieną  Šv. Tėvą  iš  Vatikano  gausios  kardinolų  kolegijos bus greitai išrinktas  kitas  bažnyčios  vadovas. Juk  Bažnyčia  tai  Kristaus  įvardinta  Uola, kurios  pragaro  vartai  nenugalės. Argi  toks  naivus  buvo  teroristas  turkas  Agdža  (Mehmeto  Ali  Agcos)  šovęs  į  Šv. Tėvą  Joną Paulių II?  Tad tokio  šūvio  ir  progos  manau buvo  laukta  tam, kad KGB  jau  turėjo  parinkę  savo  kandidatą  į  Šv. Tėvo  vietą  ir  jo  išrinkimui  suderintą   programą. Kitaip,  kam  šūvis? Deja kaip  kad  sakoma,   kai  velnias  šaudo,  Dievas  kulkas  gaudo.

Stebuklingas  pagijimas  iš  mirtino  šūvio.

 Stebuklingai  pasveikusiam  Šv. Tėvui  Jonui- Pauliui II,  ( ekspertai  tvirtino  esant  mirtinam  šūviui ) šūvio  vietoje  Šv. Petro  aikštėje  grindinyje  yra  įtvirtinta  marmurinė  atminimo lentelė.  Pasveiko  Šv. Tėvas  ir  dar  labiau   sustiprėjo  po  šio  įvykio  katalikų  bažnyčia  pasaulyje  nauju  stebuklu  ir  Šv. Tėvo  uolumu  su  tikinčiaisiais,   nes  daugelis  norėjo  prisiliesti  prie  stebuklingai  pasveikusio  Šv. Tėvo.   Tad  dažnai  išvykstant  Šv. Tėvui  į  katalikiškus  kraštus,  Italijos  liberalioji  spauda,  ypatingai  tuo  metu  kai susilpnėjo  Šv. Tėvo  sveikata,  jam  išvykus,  pasirodydavo  žiniasklaidoje  informaciniai  spėliojimai,  kad  tikriausiai  jau  šita Šv. Tėvo  kelionė  bus  paskutinė  ir  grįžęs  atsistatydins?   Kas tai  bendra  su  Lietuvos kardinolu   V. Sladkevičiumi?  Kai tik prireikė  kardinolui V. Sladkevičiui  medikų  patarimų,  man  būnant  Lenkijoje   kapelionų   konferencijoje, vienas  iš  Lenkijos  kapelionų  man  pranešė, kad  jų  žiniasklaidoje  yra  paskelbta,  kad  gauta  žinia  iš  Lietuvos,  kad  mirė  kardinolas  V. Sladkevičius?  Negalėjau  netikėti  katalikiška  Lenkijos  žiniasklaida  ir  greitai  sugrįžau  į  Lietuvą.  O  Lietuvoje  tada  buvo  tokia  situacija,  kad  žiniasklaidoje  buvo  tiražuojama   ir  Prezidento  V. Adamkaus  sveikata.  Žiūrėkite  pasaulio  galingieji,   kas  valdo  Lietuvą  –  ligoniai  ir  mirusieji?  Ar  ji  jauna  Lietuva  laisvėje  atsilaikys be  stipresniųjų  pagalbosGriebkime  kaip  vanagai  Lietuvos  laisvės  grobį  su  jos  visu gyvu  ir  negyvu jos inventoriumi, bažnyčiomis,  meno  kūriniais  išlikusiais  neparduotais  dar  pramonės  objektais, griaukime  bažnyčių  altorius ir kaip  jaunamartę Lietuvos  laisvę kuo  skubiau  suženykime   su  galingųjų   valstybių   „Fermeriais, „Magnolijomis.  Tiktai  ne  su „ Tautos  viltimi“ –  S. Lozoraičiu. Jam būti  tikru  Lietuvos  Prezidentu  kainavo,  iki  šiol  neišaiškinta  mirtimi  ir  Italijoje  dingusia  jo  ligos  istorija.  Ar altoriai  ir  statulos   trukdė  ugdant  lietuvio  dvasingumą  ir  moralę  tautoje, prelatui  Maironiui, vysk.  Valančiui,  vysk. Baranauskui, poetui Brazdžioniui, vysk.  Matulioniui,  vysk. Steponavičiui,  vysk.  Vaičiui,  kad  laimėjome  Laisvę?  Paskirkime  blogus  ganytojus,  kad  anot  Šv. Rašto per  jų  moralę, šantažą,  galimai  lengvai  pažeidžiamus,   būtų  atgrasomi  tikintieji ir  nuo Kunigų  seminarijų, bažnyčios  ir  nuo  švaraus  valstybės  valdymo.  Kadangi  esu ne  tik  pilietis  bet  ir  Jo  eminencijos  kardinolo  V.  Sladkevičiaus  kancleris, sekretorius,  notaras,  ieškojau  atsakymo  kas tokią  informacija  apie  mirusį  kardinolą  V. Sladkevičių  galėjo paskelbti  iš  Lietuvos