skip to Main Content

Aurimas Guoga

Plačiajai visuomenei, ypač ne kauniečiams, šis vardas tikriausiai nieko nesako. Jeigu Laimutės Visockienės vardą surinksime Google paieškoje, nus nukreips į 2019 m. vasario 20 d. straipsnį, kuriame paminėta verslo sėkmės istorija. Kaip sužinome iš straipsnio, Laimutė Visockienė yra UAB „Eismo juosta“ direktorė, o verslą plėtojo kartu su šeimos nariais – vyru ir dviem sūnumis. Be to, tai socialinė įmonė, samdanti žmones su negalia, nes ir pati ponia Laimutė turi fizinę negalią.

Niekas minėtame straipsnyje nepranašauja, kad po gerų metų ponia Laimutė visas savo dienas praleidinės „Drąsos kelio“ būstinėje, visa kaip rems Neringą rengiantis rinkimams, finansuos jos misiją atkurti teisingumą ir kieta ranka, kaip įgudusi verslininkė, derins kas ką turi padaryti. Šis jos gyvenimo virsmas manau nusipelno plunksnos, nes daug ką sužinosime apie tai kas vyko Neringai vėl atsidūrus Lietuvoje.

Bet pradžioje daugiau apie ponią Laimutę. Ji taip pat kilusi iš Garliavos, tiksliau pasakius, gimusi tremtinių šeimoje Vorkutoje, kai jai buvo ketveri metukai šeima grįžo ir apsistojo Garliavoje. Taigi Laimutės vaikystė prabėgo šiame tykiame Kauno priemiestyje. Neringą ir Drąsių ji pažinojo iš matymo, nes lankė kitą mokyklą. Tačiau, kaip ji sako, tokiame mažame miestelyje vis tiek visi viską apie visus žinojo, o Neringa jai įsiminė kaip aukso medaliu besimokanti pirmūnė.

Laimutės Visockienės nė akimirkai nepriversi suabejoti Kedžių šeimos padorumu. Kai driokstelėjo skandalas, ji iškart sau pasakė, kad negali būti jog ši šeima meluotų. Tačiau 2012 metais, kai pedofilijos skandalas pasiekė savo apogėjų, ponia Laimutė slaugė mirties patele gulinčią mamą, kuri mirė mėnesį iki vaiko grobimo. Dėl tos priežasties, taip pat ir dėl verslas reikalavo dėmesio, jos vaidmuo anuomet nebuvo svarus, tačiau prisidėdavo susimokėti Neringai teismų paskirtas baudas.

Tikroji istorija prasideda kai Neringa buvo parvežta į Lietuvą. Tačiau prieš tai leiskite nedidelį nukrypimą. Kaip pasakoja ilgus metus kalėjime už pažiūras praleidęs garsus rusų disidentas Vladimiras Bukovskis, kurį paskutiniais savo gyvavimo metais sovietinė valdžia išmainė į Čilės komunistų lyderį, po ilgų metų kalėjimo metų sąžinės kalinys jaučia begalinį nuovargį, rankos tampa švininės ir atrodo daugiau niekuomet nebepakils. Tai mus padės suprasti kas vyko toliau.

Laimutė Visockienė savaitgaliais paprastai lanko savo mamos kapą Jonučių kapinėse Garliavoje. Per keletą kapų – Drąsiaus amžino poillsio vieta. Kaip ne kaip, jie abu palaidoti pakankamai artimu laiku. Tad natūralu, kad Laimutė kiekvieną savaitgalį išvysdavo iš JAV parvežtą Neringą, kuri nemažai laiko praleisdavo prie brolio kapo.

Ne šiaip paminėjau kaip jautėsi V.Bukovskis paleistas iš kalėjimo ir permestas į Vakarus. Laimutė matė išsekusią moterį, kuriai nebekyla rankos toliau už save pakovoti. Kalėjimas, kaip ne kaip, infantilizuoja žmogų – viskas tau paduota, viskuo pasirūpinta, tik laikykis vadovybės nurodymų.

Tačiau jums reikėtų pamatyti ponią Laimutę. Ilgi vadovavimo metai ją sukietino taip, kad nekyla rankos ginčytis. O Neringos rankos jau ir be to nusvirusios. Taigi ponia Laimutė pradėjo ryžtingai įtikinėti N.Venckienę keltis ir traukti į rinkimus, pakovoti dėl savęs ir dėl Lietuvos. Patikino, kad suteiks Neringai visokeriopą pagalbą – pasirūpins ūkiniais, organizaciniais reikalais ir padės surinkti komandą.

Taigi už Neringos pakilimą iš pelenų turime būti dėkingi šiai moteriai. Ji labiau nei visiškai tesi Neringai duotą žodį – paliko verslą sūnui, o pati stačia galva puolė į partijos organizavimo reikalus. Sako, kad pinigų jai iki gyvenimo galo kaip nors pakaks, o neteisybės išvešėjimas, teisėsaugos pavertimas savivaliautojų šutve neleidžia su tuo susitaikyti. Šiandien L.Visockienė gina šalin bet kokią garsiai išsakytą mintį, kad „Drąsos kelias“ gali ir nelaimėti rinkimuose – jai sunku įsivaizduoti kad Lietuvoje ir toliau išliks teisėtai veikiančių reketininkų irštva.

Šiandien Neringos apatijos jau nelikę nė pėdsako. Kai pirmą kartą susitikome prieš pora savaičių, nė neįtariau kad prieš kiek laiko jai jau buvo nusvirusios rankos. Pabūtumėte greta ponios Laimutės – ji bet kurį užkurtų ryžtui ir veiklai!

Kaip ponia Laimutė jaučiasi taip smarkiai pakeitusi gyvenimo būdą? Sako, kad ji tvirtai tiki Neringa, o šis šuolis į naujus vandenis akimirksniu įtraukė. Šiuo metu ji aukščiau viršugalvio panirusi į darbus idėjos vardan, o tai ją išlaisvino vidumi ir teikia palaimą. Tiek aš, tiek kiti DK kandidatai į Seimą neabejoja, kad mūsų rinkimų štabo vadovės taip paprastai nesustabdysi.

Facebook komentarai
Back To Top