skip to Main Content

Susemti „Kamuoliniai“ – kada paleis Henriką Daktarą? 

Kristina Sulikienė

Toks įspūdis, prikirpinėjami sparneliai policijai. Jeigu iki šiol „Kamuolinių“ gauja reketavo, darė nusikaltimus ir netgi grobdavo žmones vidury dienos, apsirengę policijos uniformomis (o iš kur jas gaudavo?), tai vakar pranešta, jog susemta šita gauja su jos lyderiu Janoniu (gražia ir mums tik malonius prisiminimus apie nuostabią poeziją keliančia pavarde…deja.)

Kai dingo šviesiaplaukė mergina pernai, pirmas spaudos pranešimas buvo, jog ją stabdė policininkai arba banditai, persirengę jais. Tada pamenu ir parašiau apie „Kamuolinius“ ir paklausiau, kiek jie dar siautės ir grobs žmones. Atsakymas iš Policijos departamento, pamenate, buvo neadekvatus – totalus persekiojimas, šmeižimas, informacinės atakos. Vadinasi, „Kamuoliniai“ buvo tiek svarbūs ir tiek globojami (jeigu ne, tai kur jie tas uniformas žmonių grobimams traukdavo?), jog apie juos visame tame fone „kodėl jūs nepagerbėte merginos?“ buvo pamiršti jie. Lygiai metams. 

Vokietijos parduotuves ši gauja pasiaubino 2014 metais. Tik Lietuvos dargiai, kuznecovaitės, trainiai nerado šių naujienų – visą laiką rašinėdavo apie kokį nors, kad ir Henriką Daktarą, „patį baisiausią nusikaltėlį“. Nes maskuoti nusikaltimus – mūsų „didžiosios spaudos“ braižas. Pranešti informaciją? O kam. Norit apie gaujas – prašome: „Patvorio gaujos teismas Šiauliuose“…Toks pasityčiojimas iš pačių gaujų, neva, jos tokios nušepę, tik rinkti informaciją Kauno miesto centre ar viešose vietose tesugeba, visi jų nusikaltimai, ir dar Patvory susikūrusi…Ne lygis…Policija su Šiaulių byla pati iš savęs ir išsisityčiojo. 

Neseniai pagaliau buvo suimti įtariami D. Bugavičiaus žudikai, jie sau ramiai keliavo po Europą. Samdomi smogikėliai, kurie tada Šilainiuose net nesislapstė, 4  valandas iki nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti Bugavičiaus draugę su Prancūzijoje vogta mašina budėjo prie aukos namų, pilna gatvė liudytojų buvo. Normaliopje valstybėje policija, kuriai po langais budi banditai, būtų bent privažiavusi ir dokumentų paprašiusi. Nekalbant jau apie VSD Šilainių skyrių – ar jiems rūpi, kas dedasi jų kieme? Nelabai…

 Po Bugavičiaus nužudymo žudikus surasti policijai labai sunku buvo, juk reikėjo pirma ieškoti „Pupytės“ vyro aplinkoj, tada kalėjimuose, ir tik po kelerių metų „dzingtelėjo“, jog čia tiesiog vadinamieji „hitmanai“. Pilna Airijos spauda mirga informacijos apie tai, jog Rytų Europos smogikai labai pigūs – kai kurie žudo už 500 eurų.

Susėmus D. Bugavičiaus žudikus, „hitmanai“, aišku, netylėjo, ir pasakė, kas jų „darbdavys“. Kažkiek dar laiko praėjo, ir teko, deja, semti mylimą gaują, kuri siautėjo po Kauną (ir po Vokietiją, bei prieš tai – po Maskvą…) daugelį metų, grobė žmones (ir mašinas) vidury dienos. Kartą begrobdami vieną žmogų, jie tiek prisigėrė, jog tas pasinaudojęs jų girtumu, pabėgo. Nešė jiems 150 000 eurų, kad tik atstotų. Neatstojo. Beje, tą žmogų (Šarūną Volosevičių) jie grobė Panemunėje Smetonos alėjoje, o į kitą autobusėlį perkraustinėjo Rokuose – ten, kur gyvenu. Tai man asmeniškai tikrai rūpi, kad po mano rajoną nesiautėtų kažkokie kamuoliniai ar šmikiniai. Policijos atsakymas, pamenate – o mes tau pačiai prikelsime bylų, jeigu domėsiesi apie gaujas. „Iš kur tariama teisininkė gali žinoti apie gaujas, ir kodėl apie jas rašo“,- reikalaudama bylų man, rašinėjo į visokias tarnybas „gedinti motina“. 

Tik kad vien toks kreipimasis, jog teisininkas profesionalas mažiau išmano už visus šitus „bezdelnykus“, kurie metų metais imituoja, jog “tiria gaujas“, buvo toks neetiškas, kad vos gedinčiai motinai nebuvo iškelta byla. Atrašiau, pamenu, „Žurnalistų etikai“, jog pats kreipimasis – veika šmeižimas, verta baudžiamosios bylos. „Etika“ suprato, ir nuo manęs atstojo. Sudrebėjo tada ranka ypatingąjai Poškienei ar Snieganienei kelti bylą taipogi. O jau Pernavas mane buvo nuteistęs per televizorių, Nepamiršo prisipirkti naujų mašinų „nusikaltėlių gaudymui“. Bet juk vištų bylose (tokias labiausiai moka tirti mūsų policija) vištas neša per pelkes, įklimps tos visos audi. 

Tiesa, toje visoje isterijoje „Daktarų jaunimo“ atstovė mane aršiai gyrė, ir visur facebooke nukomentuodavo visas rėksnes, kurios klausė, kodėl negerbiu kažkokios šviesiaplaukės. „Man ji atsibodo, be to, nekenčiu blondinių- kaip ir tu“, atsakė man „Daktarų jaunimo“ „įpėdinė“, kuriai gelbėjau grobiamus iš namų vaikus. Įsilauždavo policija, ir be teismo sprendimo išnešdavo vaikus, mušdavosi. Tai gal pirma reikia bent įteikti kokį įtarimą, po to jau atskirti vaikus? Juk niekuo „Daktarų jaunimo“ moterys nėra įtariamos, gal netgi su policija bendradarbiauja. Vyrukai ten buvo kai kurie prisidirbę iki ausų, galiausiai juos galimai iššaudė „Kamuoliniai“ (čia vakar spaudoje rašoma, tai perkopijuoju, be to, minėjo Edita, kad „pusbroliai važiavo susitikti su kamuoliniais, ir tie staiga atidarė ugnį į juos.). Štai dabar šitame tyrime tegul atsako policija dėl 7 pusbrolių, išguldytų mažu laiko atstumu, iš kurių vieną – Želvį – paguldė Dublino centre rimtesnė- tarptautinė mafija. O tai kodėl tada Lietuvoje kitus likusius šaudė, tarsi užsakytai? Kodėl tai susiję su 2013 06 13 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pasodinti Henriką Daktarą už dvasias ir už lavonus, kuriuos jis „užsakė iš rūsio“? Kur policija, kai reikia vykdyti prevenciją – ar mūsų policijai labai gražu, kai gaujos šaudosi, o policininkai matyt stovi kur nors šalia su visa operatyvine įranga, ir ramiai rūko? Juk tokia yra Lietuvos policija (tuoj įsižeis, ir ims reikalauti atsakomybės, kodėl klausiu, kad jie negaudė metų metais gaujų, ir leido joms šaudytis).

Vakar tame kontekste jau prakalbta apie Remigijaus Morkevičiaus nužudymą. Matote, šis kovotojas nei su viena gauja nedraugavo, bet jis su niekuo ir nekonfliktavo. Kažkiek draugavo su „Daktarų jaunimu“, o dalis šio jaunimo yra susimetę būtent su „Kamuoliniais“. Taigi, įvyko kažkoks susistumdymas, ir R. Morkevičiui likviduoti irgi buvo užsakytas žmogžudystė, gal ne tiek jam vienam, gal pasinaudojant jo pažintim su „Daktarų jaunimu“. 

Ar reikia „semti“ trečią ir labai įtakingą Kauno (bei tarptautinį) sambūrį (nežinau, ar jie gauja, todėl taip nevadinu) „Daktarų jaunimą“? Nežinau. Juk visos jų nuodėmės nurašytos ant giminės vyresniojo, kaip kokioje gentinėje visuomenėje. Visi šio jaunimo nusižengimai, nusikaltimai, plėšimai Anglijose, Airijose, automobilių vagystės, gal net žmonių prekyba (gaujos juk užsiima įdarbinimais, kurie vėliau virsta pusiau nemokamu darbu…) tų kraštų spaudos būdavo nurašomi ant Henriko Daktaro, kuris tuo metu arba kalėjime sėdėdavo, arba Bulgarijoje gyveno.  „Daktarų jaunimo“ galimos įpėdinės buvęs vyras pasinaudodamas žmonos pavarde, pats banditavo, tačiau jį šeimos konflikte, kai jis be teismo pasiėmė paauglę dukrą ir galimai ištvirkinęs (13 metų mergaitė ėmė dažytis, ir sėdėti dienų dienomis kažkokiuose sekso portaluose, buvo išbraukta iš mokyklos, liko su 4 klasėmis) palaikė mūsų vaikų teisių, socialinės tarnybos ir policija. Nes policijai arba jų globojamoms gaujoms reikia naujų sekso vergių. Pastebėjau, jog jeigu moteris yra buvusi prostitutė, jai ir TV pagalbos, ir TV eteriai visose kitose laidose. Jeigu moteris normali – tai apie bėdą papasakos po keletos metų. Pažymėtina, jog Bugavičiaus draugė „Pupytė“ yra nukentėjusioji pedofilijos byloje, kai 2004 metais Saudo Arabijos šeichams buvo pardavinėjamos 14 metų mergaitės, atseit, su tėvų sutikimu. Ją bandyta sušaudyti kartu su D. Bugavičiumi prieš pat prasidedant pedofilijos bylos teisminiam nagrinėjimui. Spauda parašė apie pirmą posėdį, ir vėliau nutilo. Ši „Pupytė“ yra svarbi liudytoja žmonių prekybos linijoje. 

Man susidaro įspūdis, jog kartu su Remigijumi Morkevičiumi norėta sušaudyti Editą, ir jos 2 metų sūnelį, nes gali būti, jis yra laikytinas „paveldėtoju“, nors aš prisipažinsiu, tikrai nežinau, kaip veikia Italijos mafijos Lietuvos atšaka (kažkas iš Daktaravičių tarpukariu gyveno Amerikoje, todėl galėjo taip įvykti, jog ten susimetė su Al Capone, ir vėliau įkūrė jo mafijos filialą Lietuvoje. Aišku, apie tai dargis niekada neparašys, nes jam niekas nepapasakos. Jis tiki, jog Daktarus įkūrė Henrikas Daktaras, sėdėdamas Sibiro kalėjime.), gal ten ir moterys valdo- nežinau. Edita yra vyresniojo brolio sūnaus dukra, gali būti hierarchiškai, ji gaunasi aukščiau paties Henriko Daktaro. Priminsiu, jog Henriko Daktaro tėvas buvo iš 12 brolių ir seserų šeimos, dalis jų tarnavo Nepriklausomos Lietuvos pasienio policijoje: taigi, buvo karininkai, ir su jais turėjo dorotis sovietas.  Editos močiutė Janina Daktarienė buvo politinė kalinė, po ištrėmimo grįžo, bet daugiau nežinoma nieko apie jos likimą, metrikacijos skyriuje pernai sakė, jog J. Daktarienė, kuriai turėjo būti apie 90 metų, vis dar gyva. Tai sukrėtė Editą. Tai sukrėtė ir Jadvygą, ji pamačiusi Editą, jautėsi kaip pamačiusi dvasią, po to labai sunkiai savaitę sirgo. 

Edita jau pati sunkiai sirgusi, bet išsigydžiusi, nes kaip linksmai pasakojo „mano baba buvo spiritinė baba, o aš moku visus antpilus“. Iš tikrųjų, ne tik Jadvyga susikrėtė – kai pas mane atvažiavo mažutė raudonplaukė moterikė, jos akyse buvo mirties baimė, ir jos visas kūnas rėkė, kad ji bijo. Tai gelbėjau kiek galėjau – o kad yra „Daktarų jaunimas“, juk žinoti negalėjau – Ramutė nesakė: ši šeima vaidina paprastą Kauno verslininkų šeimą, be to, ir teisėsauga niekaip neranda prie ko prikibti – vien prie Henriko. Jadzė ėmė rėkti, jog čia ne Daktarai, čia Karpavičiai. Živilė išsprogdino akis. Edita ėmė virpėti. Viskas kaip gerame trileryje „Mafijos kronikos“. Tiesiog garsioji cepelininė – klausimas, kam iš tikrųjų priklauso. Edita ne kartą yra sakiusi, jog būtų stipresnė, susigrąžintų sau priklausantį turtą. Bet kai ji pirmą kartą man parašė, ji pati abejojo, ar ji Daktaraitė, nes pusė šeimos turėjo pavardes „Karpavičiai“. Janina Daktarienė vėliau gimusius vaikus tokiu būdu bandė apsaugoti. Neapsaugojo – jų visų vaikai buvo įtraukti į naujai sukurtą „Daktarų jaunimo“ grupuotę, o šiuo metu dalis ramiai ilsisi kapinėse…

„Geriau žinoti, kas esi, ir turėti netgi dokumentą, ir juo pamosikuoti“, išaiškinau Editai. Nutempiau ją į Metrikacijos skyrių. Jai buvo pasakyta, kad tokios žmogaus, kaip ji…nėra. Vargšė moteris ėmė drebėti. Sakau nusiramink, tu čia esi, turi pasą, kaip tavęs nėra? Kai pamatė, kad nesitraukiam, tada pasakė „suklydom“, ir padarė jai išrašą, tik atsisakė įrašyti senelį „Vaclovą Daktarą“, bet Edita privertė. 

AR DAKTARŲ JAUNIMAS YRA GAUJA IR AR REIKĖTŲ JĄ „SEMTI“?

Man atrodo, problematiškiausia policijai „susemti“ „Daktarų jaunimą“, nes, paaiškės, jog Henrikas Daktaras įkištas už visų jų nuodėmes, o jie, kad jų nesusodintų, atidirbinėja, netgi kartais tai pačiai policijai, gali būti, jog tai pavirtusi policijos mafija. Toks kyla įtarimas. Juk policija moka sukurti savo savarankišką mafiją, prekiauti narkotikais.

Gali būti, jog policijos narkotikų mafija tik prisidengdavo „Daktarų jaunimu“. Edita yra pasakojusi, jog ji prašė G. Želvio nepadėti prekiauti narkotikais. Jis jos paklausė, ir tada padarė kažkam didelę „žalą“ (už kažkokią beprotišką sumą, atrodo, 800 000 eurų), ir buvo sušaudytas…Konteineris su rūbais atvažiavo be narkotikų. Edita nesuprato, jog pusbrolis jau įsitraukęs, ir jog kelio atgal jis nebeturėjo…Jo žudikui buvo sumokėta net 50 000 eurų. Šaudyta vidury dienos, prie žmonos ir vaiko – kaip parodomoji keršto akcija. Airijos spauda rašo, jog Želvys buvo įėjęs į Airijos mafiją, kalėdamas kalėjime į ją įstojo ar bent susidraugavo…Lietuvos spauda parašė „Želvys nužudytas dėl dėvėtų drabužių verslo.“ Ir kada gi „didžioji spauda“ rašė tiesą? 

Remigijus Morkevičius, kaip vakar rašė spauda, galėjęs kliūti „Kamuoliniams“. Jo grįžimo namo laikas buvo sužinotas būtent „Daktarų jaunimo“, jie susitarė susitikti. Ir patys nepasirodė. Kuo ne klasikinė aukos pakišimo po tankais situacija? Kokie čia tada draugai, kurie taip daro? Vadinasi, buvo duota „povestkė“ rusiškai tariant, kad tu turi parašyti, sužinoti, kada jis grįžta, kad jis išlipęs iš mašinos tavęs dairytųsi, ir tada mes…Arba tave irgi nupils, kaip 7 tavo pusbrolius?

Nors čia naiviai, tarsi būčiau policijos tyrėjas su 10 klasių, klausiu. Juk Buridano asilui aišku, jog smogikai nusamdomi iš anksto, ir įpročiai stebimi. Be to, kovotojo moteris galimai susijusi su lengvo elgesio mergužėlėmis. Irgi turi ką slėpti…

 Pati Edita pasakoja kiek kitaip. Ji iš brolio Šarūno facebook paskyros susirašiusi su kovotoju. Kada jis grįžta, ji žinojo, nes jie bendravo iš seniau, buvo susitikę Megoje. R. Morkevičius buvo surinkęs vaikų grupę, ir ji teiravosi, gal 2 metų sūnelį jau galima imti treniruoti. Jie turėjo susitikti su ja ir sūneliu, dėl treniruočių. Prieš jai važiuojant, pajutusi didelį nerimą, tarsi kokia nuojauta jai pasakiusi nevažiuoti, ji neišvyko jau beveik eidama per duris. Negali paaiškinti, kodėl. Dabar tiksliai nepasakysiu, bet man atrodo, Edita tuokėsi su vyru ar šitą pačią dieną, kai norėjo susitikti su kovotoju. Jos buvusiam vyrui labai netiko, kad Edita pabėgo nuo jo vedybų keliu. Norėta atiminėti jos vaikus, prisidengus „vieniša, todėl socialinė rizika“. Vyras ją yra ir mušęs, ir grasinęs užmušti. Buvusio Editos vyro niekas netiria, jo net duomenys yra įslaptinti, Edita mačiusi policijoje. Jis gyvena UK. Kodėl vestuvių dieną norėjusi kažkur vykti? Vestuvės buvo toks kaip „susirašymas“ dėl vaikelio, kurį turėjo jau su dabartiniu vyru, norėjo, kad būtų tikra šeima. R. Morkevičius buvo geras G. Želvio draugas, gal norėjusi ir dėl to susitikti, „brolį“ (taip vadino) prisiminti. Kad taip viskas baigsis tragiškai, niekas negalėjo žinoti.

Gelbėjant Editos vaikus nuo išdraskymo, aš ir pastebėjau, jog sistemai labai kliūva, jog ji ištekėjo, ir dargi už kariškio, nes už jos šeimą stoja ir kariuomenė. Kai parašiau ministrui Karobliui, kad kariškio šeimoje kaip pas asocialus, lankosi socialiniai darbuotojai, ir paprašiau ginti, per vieną dieną mano raštas buvo vizuotas į Išminavimo batalioną. Pats vadas išsikvietė karį ir pasakė, kad jį gins. Nuo visko. Tokiu tik būdu atsikratyta socialinių darbuotojų, kurios juk įlindę į šeimą, gali prirašyti absoliučių nesąmonių. „Socialinę“ Eglę žinojau iš savo teisinės praktikos, tai neeilinė ir isteriška asmenybė, pati turėjusi sunkią vaikystę, todėl savo asmenybės traumas kompensuoti bandanti darbe. 

 Beje, Daktarai sovietiniais laikais draugavo su kariuomene, jau esu rašiusi, jog dalis Daktarų jaunimo netgi tarnavo specialiosiose pajėgose. (Broliai Daktaravičiai – pasienio apsaugoje. Antanas Smetona reikalavo valstybės tarnautojams turėti lietuviškas pavardes, todėl visi ir tapo Daktarais…) Tradicijos yra tradicijos. Matyt, taip reikėjo. Gal LK norėjo performuoti juos, bet jau teisėsaugos gniaužtuosna pakliuvęs kaip tu ten persiformuosi. Teisėsauga, kad turėtų kur nurašyti narkobiznį, žmonių prekybą, verkiant reikia tikrų gaujų. Taip rašo visi, kas tyrinėja gaujas, taip mano ir Aurimas Drižius, ir Alvydas Vėberis. Henrikas Daktaras seniai sėdėtų su Mongolu po palme (kurį neva jis nužudė), jeigu būtų prisiėmęs ant savęs narkobiznį. Bet jis niekada nevarė „šūdo“ biznio, ir geriau sėdės ir supus kalėjime, negu save pats apkalbės. Štai dėl ko jam taip keršijama. 

Grįžkime prie R. Morkevičiaus sušaudymo. 

Moteris, mirtinai bijanti dėl savo ir vaikų gyvybės, bet ką padarys, net kitus po automatų salvėmis sukiš, gali taip atrodyti.

 Žinojo Edita, kad pasamdyti smogikai, ar nežinojo? Padėjo jiems įvykdyti kraupų planą sušaudyti „Morką“, ar taip pasielgė dėl kvailumo? Susijęs jos brolis Šarūnas (beje, turintis pagal giminės tradiciją visiškai kitą pavardę, nors iš akies trauktas Daktaras) su „Kamuoliniais“? Visa tai turi aiškintis policija, ir nustoti mums skiesti pasakėčias, jog didžiausias ir baisiausias nusikaltėlis yra Henrikas Daktaras. Jo giminaičiai jį pranoko ir nužengė labai toli – žudynių, narkotikų ir žmonių prekybos keliu (arba pridenginėjant policijos gaujas).  Aš neteigiu, jog „Daktarų jaunimas“ kažką nužudė, tačiau iš pasakojimų supratau, jog kai juos šaudė, jie irgi atsišaudė, bet nesugebėjo apsiginti. Vadinasi, buvo ginkluoti, kai kovėsi su „Kamuoliniais“. Vienas „jaunimo“ atstovas po šių žudynių sėdi invalido vežimėlyje, aišku, yra labai svarbus liudytojas apie „Kamuolinių“ nusikaltimus. Susišaudymas įvyko, nes nepasidalino…juvelyrikos. Dalyvavo „Daktarų jaunimas“ kartu „Vokietijos biznyje“ ar ne? Vokietijoje „Kamuoliniai“ buvo „atsakingi“ už juvelyrinių parduotuvių plėšimus.

 Jeigu teisėsauga taip giriasi „išardžiusi Daktarus“, tai turėjo išardyti ir jaunimą – o ne leisti išsišaudyti. O gal teisėsaugai gėda, kad nesugeba dirbti su jaunom ir dar agresyviau veikiančiomis gaujomis? Gal teisėsauga pati jų bijo, todėl …nesikiša? 

 Tik, klausimas, ar teisėsauga, iki šios dienos sauganti Stankūnaitę nuo mirusio Kedžio, sugebės apsaugoti Henriko Daktaro giminaičius nuo totalinio visos giminės išžudymo? Nepaisant to, jog šita pavardė padaryta kaip siaubo pasakėčia, juk vieną ir tą pačią giminę žudyti vienais ar kitais motyvais yra draudžiama Romos Statuto, tai yra genocidas. 

Jeigu teisėsauga nesugeba dirbti su gaujomis, tada reikia išmesti negebančius dirbti, ir priimti gebančius. Gaujų nariai irgi žmonės, juos reikia stengtis atversti į doros kelią, gal susodinti kuriam laikui, gal nuteisti lygtinai, bet ne laukti, kol jie ims visi šaudytis. Tai rodo policijos totalų neįgalumą dirbti organizuoto nusikalstamumo užkardymo srityje. Visi resursai metų metais naudojami komentatorių, blogerių, laisvųjų žurnalistų persekiojimui, o iš Klonio budėtojų pasityčiojant iš organizuoto nusikalstamumo apibrėžimo, bylos klastojimo pagalba, sukurpiama „gauja“. Kad tik niekas nejudintų „Kamuolinių.“ Kad tik nereikėtų pranešti apie „Daktarų jaunimą“. Kad yra tokia grupuotė – pavojinga ji ar ne – teisėsauga turi tirti, o ne privatūs sekliai. Aš kiek ištyriau, ši grupuotė pavojinga tuo, kad paskui ją sekioja tarptautinė ginkluota mafija – nes kažko Airijoje ir UK jie nepasidalinę. Kurios Lietuvos policija bijo, ir iš viso nieko nedaro, tiesiog aplenkia, kaip silpnesnis šuo stipresnį. Todėl ir buvo įmanomos žudynės Šilainiuose. Juk žudė užsieniečiai. O Roginskis į TV pasisodinęs „gaujų specialistą“ Dargį melavo, jog čia vietinių kauniečių nepasidalinančių teritorijos, darbas…Ir melavo, jog „dirbama“.

Kovotojo R. Morkevičiaus teta mano, jog žudikai žinomi, ir jog jiems ramybės nėra. Po to, kai ji man išsakė šias abejones ir nuogąstavimus, kitą dieną ir buvo suimti „Kamuoliniai“, ir jau minima, kad gal jie susiję su R. Morkevičiaus nužudymu. O aš manau, kad ne gal, o tiesiogiai, nes Morkevičius draugavo su „Daktarų jaunimu“, o teisėsaugos užduotis – kad Vaclovo Daktaro giminės atšakos nebeliktų, nes ji yra tikroji „mafija“, nes eina iš vyresniojo brolio – Vaclovo Daktaro (Vyresniojo), kurio likimas, kaip ir Janinos Daktarienės – nežinomas. Mano aprašytas Seimo narys, kuris vedė moterį, kurios šeimos kaimynystės nežinojo, būtent gyveno palei tvorą ne su Henriku, o su Janinos Daktarienės broliu. Kurio vėlgi bus visiškai kita pavardė. Jie liaudyje tad ir buvo vadinami „Daktariukais“. Paaiškės, kad Janina Daktarienė labai svarbi asmenybė, pernai dar ji buvo gyva, tik turbūt kaip daugelis šioje šeimoje – dingusi, arba paslėpta. Kai tik Edita ėmė ieškoti tiesos, iš Kalpoko gatvės dingo babytė Balandienė, kuri, kaip teigia Edita, pažinoti galėjo jos tėvą, ir netgi jos senelę…Pamenate tą keistą istoriją? Kaip moteris dingo ir nebeatsirado. Atseit sena, atseit pasiklydo. Ne tokia sena, kad kažką svarbaus paliudytų. Juk Jadvyga rėkė Editai „ko čia pas mane ateini, eik į Kalpoko gatvę, ten tavo babos namas, ir atsiimk jį“.

Edita į ausį pasakė man „juk čia yra tikroji Daktarynė, čia mūsų lizdas…juk čia ne Daktarienių, o Daktarų…einam iš čia. Negaliu žiūrėti – stovi mano pusseserė kaip k…už baro pastatyta…“

„Na ir kas?“- paklausiau aš Editos.

„Kaip tai kas? „Šeimoje“ taip nebūdavo. Žinai kas už baro stovi? Tik k…“Šeima“ sėdi už stalo. „Šeimos“ moterys kartu sėdi, ir viską girdi, dalyvauja. O ne nustumtos už baro, ir dar su šviesiais plaukais. O ką jos padarė iš mūsų moterų? Siaubas“. Editai labai aiškiai veržėsi geneologinės linijos svarba, nustumiant į antrą planą „-ienes“. Ir tos „-ienės“ tą juto.

Man tada atrodė, jog Edita neteisi. Bet aš nesuvokiau, jog ji nuo vaikystės auklėta „koza nostra“ tradicija, ir jos kraujyje tai yra, ir tiek.

„Aš turiu verslą, aš pati stoviu su juodom panagėm savo autoservise, supranti? O ji? Ji tik tarnaitė.“, paaiškino Edita.

„Tai dabar supratau, kodėl Karolina pabėgo į Ispaniją. Ji čia nenorėjo stovėti. Mažoji irgi jau dirba padavėja“, atsakiau.

„Jos pavergtos. Taip neturi būti. Dėdė jeigu pamatytų…aš bijau jam rašyti, o jeigu parašysiu- kaip yra? Jam nepatiks. Apie sūnų iš viso patyliu, jis keistas kažkoks, pasikėlęs, kaip ne iš šios giminės. Kartą parašiau, kad labas, aš tavo giminaitė, kaip šlykščiai jis man atšovė „žinai, kiek tokių kaip tu rašo- kas dieną“, ir mane užblokavo.“

Pas Editą yra genetiškai tokia pati nosis kaip pas Henriką, Jadvyga pamačiusi tą nosį, net sudrebėjo: „Darei plastinę operaciją?“ Živilė kuriai imta aiškinti, kad „čia ne giminė“, irgi net sudrebėjo, prieš save pamačiusi savo kopiją. 

Henrikas Editai parašė: „Mano dukrele, aš tave myliu“. Reikėjo matyti, kaip vargšė našlaitė glaudė tą laišką prie krūtinės. Vaclovas Daktaras mirė 33 metų. Kur palaidotas – Edita nerodė Jadzei. Bet parodė man. Aš nežinau, ką tai reiškia – gal žmogaus, kuris yra mirtiname pavojuje, elgesys, kad, jeigu manęs neliks, būk gera, pasirūpink kapais. Parodė ir sušaudytų pusbrolių kapus…

Aš gerai suprantu, kodėl teisėsauga nenori dirbti su gaujomis, arba jų giminėmis. Juk jie yra žmonės. Turi jausmus. Nori gyventi. Dirbti. Mylėti. Tikėti. Edita tiek myli seniai mirusį tėvelį, jog gyvendama užsienyje, už kapelio priežiūrą mokėjo algelę gėlininkui. Pamatęs ją, jis pribėga prie jos, „ponia Edita, kaip malonu matyti…Grįžot jau?“

Nuvežiau Edita ir prie savo kapelių. Kai pamačiau, kad žmogus myli tradicijas, ir gerbia mirusiuosius. Parodžiau, jog ant mano šeimos kapo užverstas akmuo. „Iš manęs dar gyva būdama teta viena, tėvo sesuo, irgi bandė tyčiotis, net kopūstų prisodindavo…viską raudavau, kovojau dėl tėvo kapo…tu irgi neleisk, kad tyčiotųsi“.

Edita man padėjo suvokti, kokie būna baisūs žmonės, kai neduoda ramybės mirusiajam po mirties. Jos dėka susitvarkiau ir man priklausantį dėdės žmonos kapą. Edita išauklėta gerbti mirusius. Gyventi su jais taikoje. Ji ilgisi pusbrolio, kalba apie jį tik gražiai. Nepriėmė informacijos, ką radau spaudoje. Teisėsaugoje aišku, parašyta- Edita yra ne žmogus (pamenate, ką pasakė metrikracijoje „tokio žmogaus nėra“), o žmogus ji bus tiek, kiek padės jiems pasinaudojant pavarde, daryti tamsius darbelius.

Kai ji ištekėjo už kariškio, prasidėjo jos bėdos. Tačiau atėjo išlaisvėjimas. Aš jos prašiau: dirbk. Nelįsk ten. Ir liksi gyva. Nežinau, ar ji suprato. 

Airijos spauda atvirai Želvį vadino „velniu“, o gyventojai po straipsniu apie jo sušaudymą parašė, jog labai gerai, nes atsibodo tie lietuviai, kurie pareiškė, jog Airija jų. Airiai palaikė Airijos mafiją, kuri atsikratė lietuviais. Beje, Želviui teismo buvo draudžiama įvažiuoti į Airiją 5 metus. Būtų klausęs draudimo- būtų gyvas likęs. 

Tik, klausimas – kas juos visus, turinčius visiškai skirtingas pavardees, telkė, kas kurstė, ir kas metų metais globojo? Juk gaujas išaugina korumpuota teisėsauga per visišką savo neįgalumą arba netgi dalyvavimą gaujų gyvenimą: juk policininkams niekada nieko nebus – jie, esą, dirbo kriminalinės žvalgybos darbą (A. Vėberis aprašydamas teismus, tokį sakinį girdėjo ir policijos narkomafijos byloje.). O kur ta riba, kai įvykęs totalus supanašėjimas tarp gaujų jaunimo ir policijos „tyrėjų“, kai akivaizdu, jog mafija ir policija- tai tiesiog ta pati struktūra, bent jau Kaune. Vien ką rodo mafijos ir prokuratūros vestuvės, įvykusios Kaune ir apie kurias rašiau. Kauno prokuratūra „gaudo nusikaltėlius“, o jos specialistė vakare vakarieniauja su „garsiausios ir baisiausio“ nusikaltėlio dukra. Kažkas čia ne taip.  Jeigu prokuratūrojke gali dirbti H. Daktaro svainė, vadinasi, pati prokuratūra pripažįsta, jog Henrikas Daktaras – visiškai ne nusikaltėlis. Arba – prokuratūra dalyvauja mafijoje. Vienas iš dviejų, kito paaiškinimo- nėra. 

Tik aš niekaip nesuprantu – kodėl žiaurieji „kamuoliniai“ metų metais buvo laisvėje, o visus tuos metus Henrikas Daktaras sėdi už kažkokias 2 dvasias, ir už „Daktarų susivienijimą“, kurį kažkas įkūrė tai 1986, tai 1987 tai 1990 metais – tada, kai jis sėdėjo toli Rusijos platybėse, ir negalėjo nei jų kurti, nei joms vadovauti (nežinau, kiek tų „Daktarų gaujų“ – teisėsauga pati pasirodo nežino.)

Teisėsauga turi nustoti meluoti ir papasakoti visai visuomenei apie naują ir labai pavojingą ir Europą siaubinusią grupuotę, kuriai aš daviau tiesiog „Daktarų jaunimo“ vardą, nes kažkaip pavadinti reikia. Kas ten įeina, kokia struktūra, kaip pasidalinę vaidmenimis – visa tai turi aiškintis. Nes „Kamuolinių“ gaujos tyrima tas tikrai išlįs, ir bus bandoma „Daktarų jaunimą“ vaizduoti kaip „Kamuolinius“, nes labai jau nesinori išleisti dėdę Henriką, kuris yra prezidentės žodžiais tariant tiesiog „ne prie ko“…

Ir jo desperatiškas šauksmas, kad jis išėjęs iš „biznio“, ir kad ant jo nurašinėjami nusikaltimai, – viskas, pasirodo, yra tiesa. Užtenka infiltruotis šiek tiek į gaujas, įeiti į jų vidų, pagerti kavą rytais, alų vakarais, ir normalus tyrėjas, jeigu jam rūpėtų išardyti gaujas, per porą mėnesių būtų susidaręs visą vaizdą. Ir kad Daktarų giminėje nėra vienybės, kad yra skilusios linijos, ir kad keletas Daktarienių sudaro savo atskirą „biznį“, kai net teismuose turi aiškintis, iš kur gavo 100 000 dolerių, ir melavimo per ausis nepatvirtinta net JAV FTB. Iki Amerikos eina tyrimai dėl Daktarienės turtų – bet mums toliau kabinami makaronai, jog dėl visko kaltas Daktaras. Kuris nebeapsikentęs viso šito cirko, kad jis dėl absoliučiai visko kaltas, tiesiog „išėjo iš biznio“ ir išvyko.

Kam Lietuvos teisėsaugai vėl reikėjo jo čia? Atsakymas, manau, peršasi pats – kad bet kada būtų galima sakyti, jog jis ir dabar „poste“, ir iki šiol vadovauja. Bet vadovauja, jeigu ir yra „Daktarai“, tai tikrai ne jis. Juk visame pasaulyje atsiranda „įpėdinis“. Kas tas įpėdinis? Ir kodėl numanomas įpėdinis pakišo po kulkomis (gal ir visai netyčia, pati to nesuvokdama?) Remigijų Morkevičių?

Ar gali būti Italijos mafijos ( o gal amerikietiškosios Al Caponės mafijos?) lietuviškoje atšakoje įpėdinis – moteris? Į visus klausimus tegul atsako teiėsauga, ir tegul nustoja tyčiotis iš visuomenės. Nes jeigu tai tiesa, kad „Daktarų jaunimas“ yra gerai organizuota ir netgi ginkluota gauja, tai ta gauja pagal seną tradiciją „susižendinusi“ ne tik su prokuratūra, bet netgi su kariuomene. O čia jau grėsmė nacionaliniam saugumui. O gal ir ne. Gal kariuomenė saugo policijos išvestus iš kelio žmones. Nežinau. Vyksta kariuomenės ir policijos kautynės, ir jos labai ryškios. 

O kad susiję su „Kamuoliniais“ šitie „Daktariukai“, irgi savo akimis mačiau, ir girdėjau, nes juos, važiuojančius „banditine“ mašina sulaikė Alytaus policininkai, garsiai rėkdami “Kamuoliniai“. Po to paleido, kai atvažiavo sesuo (galima įpėdinė), kažką pasakė (kažkokį teisėsaugos jai duotą „parolį“), ir Alytaus policija atsiprašinėdama paleido jos brolį, bet nepaleido vairuotojo. Kam žaliam jaunimėliui šarvuota mašina? Kodėl tą konkrečią mašiną pamatę, policininkai rėkė, jog čia „Kamuoliniai“? Policija (valstybinė) tyli, nenori nieko paaiškinti. Tarsi „Kamuolinių“ gaujos nėra. Tai ką ten vakar suėmė? 

Šiandien 14 valandą policija šiaip ne taip surengė spaudos konferenciją. Kai kurie gaujos nariai – įslaptinti. Ir vėl: jeigu bendradarbiauji, tave paleis. „Laisvas laikraštis“ neseniai rašė apie „daktarų „ „bendradarbį“ – 1985 metais gimusį jaunuolį. O gal teisėsauga nemelavo? Gal jis tiesiog buvo susijęs su…“Daktarų jaunimu“? O kadangi teisėsauga nebuvo įgali tirti „Kamuolinių“, ir jų santykių su „Daktarų jaunimu“, tai todėl iš viso nieko netyrė? Roginskis turės labiau pasiruošti, nes meluoti reikės ir ne kartą. 

 

Facebook komentarai
Back To Top