skip to Main Content

     Valstybės atsakingų pareigūnų nuolatos mums kalama į galvą „rusai puola“.  Aš iš dalies tam pritariu. Drg. A.Selezniovas atvirai  puola iš vidaus, o ne  iš išorės, ir niekam neskauda galvos.

     Internetiniame puslapyje Vikipedija, kategorijoje „Lietuvos rusai“, drg. A.Selezniovas  yra vienas jų. Jam ir kitiems rusams vadovauja karo grėsmėmis grasinantis drg. V. Titovas.  Apie drg. A. Selezniovo „plėšikavimą“ rašau jau porą metų. Demokratinėse valstybėse sureaguoja po pirmos publikacijos.

      Trumpai priminsiu. Iš kreditorių pasiskolinau 100 000 Lt.  Nuolatos kas mėnesį kreditoriams mokėjau po 1500 Lt. Pardavėm butą – grąžinau skolą. Liko kokie tai vargani sufabrikuoti nuošimčiai. Teismas yra teismas. Kas mėnesį kreditorei šilutiškei  Onai Bruenker  per banką pervedinėjau sufabrikuotus nuošimčius.  Drg. A. Selezniovas apsiputojo kai sužinojo, kad skolą gražinau nepradėjus išieškojimui ir ne per jo sąskaitą. Per savaitę 9 ha žemės esančios asfaltuotoje sankryžoje, kurios įkeitimo metu vertė buvo apie 400 000 Lt, pavertė niekine ir atidavė kreditorei. Per paskolos laikotarpį buvo atlikti matavimai ir buvo suformuotas atskiras sklypas, kurio būtų užtekę sufabrikuotiems nuošimčiams. Be to, mano sąskaitoje pinigėlių buvo. Deja, šis nežabotas niekšelis nenukreipė nei vieno potvarkio ar kito dokumento, dėl nuošimčių išieškojimo. Už uolų darbą Onai Bruenker naudai, drg.A. Selezniovas iš manęs atsiseikėjo 7 000 Lt. Visą šią procedūrą dalinai kontroliavo Klaipėdoje esančio restorano „Piterio“ ir firmos „Cenzas“ savininkė (turėjusi ryšius su slaptosiomis tarnybomis, galimai ir tebeturinti), kuri ir suorganizavo paimti paskolą iš savo draugės Bruenker, kuri šiuo verslu be leidimo jau užsiiminėja virš 10 m.

 Atgimimo laikotarpiu aš buvau aktyvus sąjūdžio iniciatyvinės grupės įgaliotinis. Kas buvo ir ką veikė drg. A. Selezniovas, jo tėvai? Galimai dalyvavo perversme ar stovėjo ir laukė, kada nuplėšti AMB vadinamą „skudurą“.

Ką veikė atgimimo laikotarpiu komunistai?

Algirdas-Mykolas Brazauskas (toliau AMB) apie trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“. (Frazė Sąjūdžio mitinge Katedros aikštėje, išlydint Lietuvos delegatus į  IX partinę konferenciją 1988 m.)

     „Į savarankišką Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“. (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989 m. Nr. 47.)

     „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos resbublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešmtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina“. ( Žodis Lietuvos komunistams// Komunistas. – 1989 m., Nr.9.)

     „Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini“. (Kalba „Vilmos“ įmonėje // Tiesa. -1989 03 03

   AMB apie okupacinės kariuomenės išvedimą: „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir  – lauk okupacinę kariumenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gins Lietuvą?“ ( Kalba susitikime su komjaunuoliais //Lietuvos rytas. – 1990 01 25.)

     Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“. (Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10.)

     „Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam, kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu“. (Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą.)

      Parinko Marius Kundrotas

(žr.„LA“ 2004.11.17 Nr.267)

Kaip matome  be Tarybų Sąjungos apsieiname (SSRS-Z.L.), kaip ir jie be mūsų. Tik štai viena problemėlė – niekaip mes neapsieiname be kolaborantų, talkinusių šlovingajai SSKP. Vienas toks tiek sovietmečiu, tiek atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę be „atsakingų“ ir gerai apmokamų pareigų (ne darbo – Z.L) nebūna nei dienos. Tai dabartinis Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Kuris galimai  ir globoja tovar iščių A. Selezniovą.

A.Brazauskas už „razbainikėlių“ globą J.Bernatonį apdovanojo muškieta.

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo komunistai (partija pavadinimus keičia, tik patys nesikeičia, todėl toks vardas tikriausias) įvairiais būdais priekabiauja prie savanorių, šaulių, kariuomenės bei jų vadų. Toks elgesys suprantamas: komunistams nepatinka nepriklausoma, ne SSRS ir ne NVS sudėtyje esanti Lieuvos valstybė, o paminėtos struktūros astovauja būtent nepriklausomai valstybei. O štai policija, atsiskyrusi nuo SSSR milicijos, panašiai kaip LKP nuo LSKP, atstovauja valdžiai. Todėl pastaruoju dabartiniu metu glostoma, jos pražangos užglaistomos, nusikaltimai vangiai tiriami arba slepiami (kaip ir dabar –Z.L.) Iš tikrųjų Lietuvos policija yra ta pati, dažnai ir lietuviškai kalbėti nemokanti sovietinė milicija, o jos greitojo reagavimo kuopa – tas pats sovietinis OMON‘as. Vilniaus miesto VPK vadovauja buvęs OMON vadas Erikas Kaliačius (beje laisvalaikiu prekiavęs automobiliais, turėjęs dėl to nemalonumų, tačiau „užsiglaistęs“). Kaip skelbia žiniasklaida „Tulpinių“ gaują apginklavo policijos vadovai, todėl nereikia stebėtis, kad tos struktūros artimos tarpusavy, nesvetimos ir vyriausybei. Antai vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis, praėjusį antradienį pakviestas į Seimą pasiaiškinti dėl policijos grubių tramdomųjų veiksmų per Kinijos prezidento vizitą prieš taikius piketuotojus remiančius Tibeto nepriklausomybę dėkojo policijai už gerą atliktą darbą ir nepriekaištingą įsakymų vykdymą, o po poros dienų premjeras A. Brazauskas jau apdovanojo J. Bernatonį vardiniu pistoletu, nors tyrimas dėl policijos veiksmų nebuvo baigtas (ką ten tirti – kameros užfiksavo – netikėtina, bet akivaizdu). Taigi, vietoj ministro atstatydinimo už „razbainikėlių“ globą ir gynybą, – „razbainiška“ dovana – moderni muškieta „Sig Sauer“.

(žr. „LA“ 2002-06-24 Nr.144)    Algimantas Zolubas

Prezidentas toliau renkasi kontrolierių

Nors J. Bernatonį į Valstybės kontrolės vadovo postą siūlo A. Brazauskas, tačiau jis (J.Bernatonis Z.L.) teigia nenorintis savęs įvardinti „kaip kieno nors siūlomo kandidato“. „mane pakvietė prezidentas, mes pasikalbėjome, ir jis spręs, ką siūlyti Seimui“, – po susitikimo su V.Adamkumi aiškino J.Bernatonis. Po susitikimo su V.Adamkumi J.Bernatonis tikino, jog nei priklausymas socialdemokratų (komunistų – Z.L.) partijai, nei bičiulystė su partijos vadovu esą netrukdytų jam priimti nešališkus sprendimus. J.Bernatonis tikino, jog partijos nuomonė niekuomet nelemdavo jo sprendimų. ( Nelemtų, drg. J.Bernatoni, būtum išvytas per 24 val. – Z.L.) Neoficialiomis žiniomis, J. Bernatonį prezidentui primygtinai siūlo A. Brazauskas. „Aš problemos nematau, nereikia painioti asmeninių santykių su darbu“, – teigė buvęs ilgametis  SSKP narys J. Bernatonis.

Neprastūmęs bendrapartiečio Juozo Bernatonio į valstybės kontrolieriaus postą premjeras Algirdas Brazauskas bičiulį bendrapartietį pasisodino šalia savęs ir paskyrė jį savo devintuoju patarėju.

Komunistai neteisingumą priskiria prie dorybių ir išminties, kurias mes priskiriame prie teisingumo, o teisingi žmonės yra išmintingesni.

Koks yra santykis tarp teisingumo ir neteisingumo. Lietuvoje neteisingumas yra galingesnis ir stipresnis už teisingumą. Tačiau jei teisingumas yra išmintis ir dorybė, tai lengva turėtų būti įrodyti, kad jis yra stipresnis už neteisingumą, nes neteisingumas yra nemokšiškumas.

Neteisingumas sukėlė tarpusavio nesantaikas, vaidus, neapykantą, o teisingumas – santarvę ir draugystę.

Karikatūroje pavaizduota koks teisingumas – santarvė ir draugystė egzistuoja Lietuvoje.

Facebook komentarai
Back To Top