skip to Main Content

STT bylų fabrikavimo mechanizmas – Gintaro Furmanavičiaus atvejis

Aurimas Drižius

Apeliacinis teismas paliko galioti dėl prekyba poveikiu nuteisto Gintaro Jono Furmanavičiaus (nuotr. kairėje), buvusio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės Daivos Gineikaitės patarėjo, nuosprendį, atmetė jo skundą ir nepakeitė jam skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės.

Tačiau ši apeliacinio teismo nutartis atskleidžia mechanizmą, kaip STT klastoja tokias „korupcines“ bylas – pagrindinis „liudininkas“ šioje byloje – UAB „Start Vilnius“ vienas vadovų E.A., kuris šioje byloje buvo „specialusis liudininkas“, ir neva paliudijo, kad advokatas Živoltas iš jo prašė 100 tūkst. eurų, žadėjęs paveikti Furmanavičių, kad tas su NŽT pagalba padėtų prijungti „Start Vilniui“ reikalingą Vilniaus savivaldybės sklypą. Vėliau E.A. pareiškė, kad tokių parodymų jis nėra davęs, o juos neteisingai užrašė STT pareigūnai.  Tai įprasta STT praktika – ką nors pagauti darant nusikaltimą, padaryti jį „specialiuoju liudininku“, tada jį priversti „liudyti“ tai, ko reikia STT.

Dar juokingiau, kad visi G.Furmanavičiaus pokalbiai su advokatu Živoltu, su kuriuo jis buvo sudaręs sutartį dėl skolos išieškojimo iš vieno skolininko, atitinkamai STT „suredagavus“ garso įrašus virto pokalbiais apie kyšius. Tai dviejų draugų pokalbis apie tai, kad jie kartu apmokės pietų restorane kainą – 20 eurų, STT kaltinime virto pokalbiu apie reikalavimą 20 tūkst. eurų kyšio.

Pats G.Furmanavičius nebuvo linkęs daug komentuoti šio teismo sprendimo : „Mes ruošiame kreiptis į Aukščiausiąjį teismą, o po to į EŽTT, nes teisinis pagrindas tam daugiau nei akivaizdus. Mano argumentai paprasti – analogiškoje teisėjos byloje buvo priimtas priešingas apeliacinis sprendimas. Kol kas dar nenoriu daryti gilesnių išvadų, advokatas gilinasi į nutartį. Ji labai ilga“.

Itin ironiška, kad Furmanavičiaus skundą nagrinėjo tokie nutarčių klastojimo čempionai, kaip apeliacinio teismo teisėjas Algimantas Valantinas ir Čepukėnienė.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų rudenį pripažino G. J. Furmanavičių kaltu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams. Taip pat kaltu dėl prekybos poveikiu byloje buvo pripažintas teisininkas Sigitas Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams. Jo skundą teismas penktadienį taip pat atmetė.

Tiek G. J. Furmanavičius, tiek S. Živoltas apeliaciniuose skunduose teigė nepadarę nusikalstamos veikos ir ginčijo įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, vertinimą. Jie tvirtino, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais.

Nutartyje rašoma, kad Gintaras Furmanavičius (G.F.) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad prekiavo poveikiu:

  • Jis, pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo įtaka NŽT valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 20 000 eurų grynųjų pinigų iš S. Živolto, pažadėjęs paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (įsiterpusio 0,4950 ha ploto kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų būdo žemės sklypo suformavimas prijungimui prie UAB „Start Vilnius“ nuomos teise valdomo 0,1930 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo.

Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

  1. Furmanavičius, 2015 m. spalio 7 d. apie 13 val. 10 min. restorane susitikimo su UAB interesais veikiančiu S. Živoltu metu, pažadėjęs pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo, įtaka paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, vykdydami savo įgaliojimus ir dėl to NŽT būtų priimtas sprendimas pritarti minėtam projektui ,  tiesiogiai susitarė priimti neteisėtą nenustatyto dydžio piniginį atlygį  iš S. Ž. už prašomą poveikį NŽT valstybės tarnautojams.

Tęsdamas nusikalstamą veiką G. F. 2015 m. spalio 15 d. apie 13.20 val. restorane  susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos, tai yra nurodė, kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 eurų grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, po ko 2015 m. lapkričio 2 d. apie 13.25 val. restorane  susitikimo metu  su S. Ž. susitarė, kad pusė kyšio sumos – 10 000 eurų grynųjų pinigų G. F. priims prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 eurų grynųjų pinigų priims, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui.

  1. F., vykdydamas susitarimą su S. Ž. paveikti NŽT valstybės tarnautojus, 2016 m. sausio 15 d. 14.45 val. savo darbo kabinete, siekdamas išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti M. S., tuo metu laikinai ėjusią NŽT direktoriaus pareigas, kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas – patvirtintas pakartotinai pateiktas Projektas, perdavė jai susipažinti Projekto dokumentus, gautus iš S. Ž. 2015 m. spalio 7 d. vykusio susitikimo metu.

 

Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

  1. Živoltas, 2015 metų rudenį savo darbo vietoje susitikimo su E. A. metu sužinojęs iš jo, kad NŽT nepritarė Projektui, kuriuo yra suinteresuoti UAB „Start Vilnius“ atstovai, pažadėjo jam pasidomėti projektu.

Vėliau S. Živoltas savo darbo vietoje 2015 m. spalio 15 d. vėl susitiko su E. A. ir siekdamas savo naudai gauti 80 000 eurų, o G. F. naudai 20 000 eurų, netiesiogiai, o per E. A. reikalavo 100 000 eurų grynųjų pinigų kyšio iš konkrečiai neįvardintų UAB „Start Vilnius“ atstovų,  pažadėjęs paveikti G.  Furmanavičių, o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.

Nuteistojo G. Furmanavičiaus apeliaciniame skunde prašoma jį išteisinti ir prašoma išreikalauti iš STT papildomą medžiagą:

– telefoninių pokalbių stenogramas. Byloje paaiškėjo, kad STT prašymu teismas priėmė nutartį NŽT direktorės D. Ginekikaitės atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus.

Paaiškėjo, kad kaltinamųjų kaltę apygardos teismas grindė išimtinai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis. Apeliantas nurodė, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, todėl jų metu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais.

G.Furmanavičiaus kabinete buvo įtaisytos „blakės“, nors  teismo nutartimi leidimas tam nebuvo duotas.

Kriminalinės žvalgybos veiksmai G. Furmanavičiaus atžvilgiu buvo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, kuri 2015 m. gegužės 29 d. pradėta NŽT direktorės D. Gineikaitės atžvilgiu. Šis tyrimas buvo pradėtas dėl NŽT vykdomo viešojo pirkimo konkurso dėl  automobilių pirkimo iš UAB.

Dėl liudytojo E. A. parodymų

G.Furmanavičius atkreipė teismo dėmesį į liudytojo E. A. parodymus, duotus bylos proceso metu – ikiteisminio tyrimo metu apklausiant specialiuoju liudytoju, akistatos su S. Živoltu. metu, liudytoju bendra tvarka, teisminio proceso metu.

Nurodė, kad nuosprendyje aprašytas E. A. parodymų turinys neatitinka ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų turinio, nors teismas nurodė, kad rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Ši parodymų dalis yra esminė, turinti aiškų kaltinamąjį pobūdį:

„Dokumentus nuvežiau S. Živoltui, kuris dokumentus žadėjo parodyti žmogui, kuris padės sutvarkyti šį reikalą. Po susitikimo su galinčiu padėti žmogumi S. Ž. man pranešė, kad tas žmogus yra Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patarėjas, buvęs Vidaus reikalų ministras Furmanavičius. Po susitikimo jis man pasakė, kad reikia dar dviejų bylučių ir pasakė, kad žmogui tai kainuos 100 000 eurų. Taip pat S. Ž. klausiau, kodėl yra tokia didelė kaina, į ką jis atsakė, kad šio sklypo vertė yra apie 200 000 eurų ir tam, kad sutvarkyti reikalą, reikia perduoti 100 000 eurų, taip yra paskaičiavęs F.. S. Živoltas pasakė, kad F. paims 80 000 eurų, o jis – 20 000 eurų, gal kiek mažiau. S. Ž. minėjo, kad F. turėjo tarpininkauti, padedant gauti leidimą Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, taip pat pažymą iš Centrinio registro, kad R. J. įmonei leis nuomoti žemės sklypą“ (t. 2, b. 1. 15).

Vėliau, tą pačią dieną akistatos su S. Živoltu bei vėlesnių apklausų metu liudytojas E. A. nei karto nepaminėjo aukščiau pacituotos 2016 m. balandžio 6 d. apklausos protokolo dalies, o ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai net nebandė aiškintis, kodėl vėlesniuose parodymuose pastarasis nenurodė šių aplinkybių, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pašalinti atsiradusias abejones.

Teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją E. A., teismas pagarsino visus jo ikiteisminio tyrimo metu surašytus apklausos protokolus, tuo pačiu ir akistatos protokolą bei aiškinosi aplinkybes, kodėl jo pirminiai 2016 m. balandžio 6 d. parodymai skyrėsi nuo vėlesnių. Liudytojas gana nuosekliai teismui paaiškino neatitikimo priežastis – kad parodymai neteisingai buvo užrašyti pačių pareigūnų. Teisme duoti liudytojo E. A. parodymai dėl pareigūnų galimų neteisėtų veiksmų nebuvo paneigti, tokią išvadą sustiprina ir pačių pareigūnų elgesys apklausų bei akistatos metu, kuomet jie neuždavė jokių papildomų klausimų, kodėl E. A. nutylėjo pirmiau nurodytas svarbias aplinkybes.

Furmanavičius nurodė, kad 2016 m. balandžio 6 d. E. A. apklausos protokole nurodyti duomenys apie 100 000 eurų galimas dalybas tarp jo ir S.Živolto (S. Ž. pasakė, kad F. paims 80 000 eurų, o jis 20 000 eurų, gal kiek mažiau – ištrauka iš 2016 m. balandžio 6 d. E. A. apklausos protokolo) yra vieninteliai tiesioginiai kaltinantys duomenys.

Dėl šios priežasties yra visiškai nelogiški ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmai, E. A. akistatos su įtariamuoju S. Ž. metu net neužsiminus apie galimą pinigų pasidalinimą tarp įtariamųjų (nuteistųjų), pareigūnai neuždavė jam jokio papildomo ar patikslinančio klausimo apie tai. Pareigūnai neuždavė šių klausimų ir vėlesnių apklausų metu, net nebandydami aiškintis, kodėl E. A. vėlesnių apklausų metu nutyli esmines aplinkybes.

Furmanavičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad STT įrašytų pokalbių turinys  taip pat nepatvirtina 2016 m. balandžio 6 d. apklausos metu E. A. parodymų apie tariamas piniginių sumų dalybas tarp jo ir S.Živolto.

Dėl liudytojos M. S. parodymų

Pirmosios instancijos teismas Furmanavičiaus 2016 m. sausio 15 d. susitikimo su M. S. jo darbo kabinete faktą vertino kaip įrodytą poveikį NŽT tarnautojams, nurodydamas, kad jis  perdavė jai susipažinti Projekto dokumentus, gautus iš S. Živolto.

Apelianto nuomone, priešingai, 2016 m. spalio 25 d. apklausos metu susipažinusi su šio pokalbio garso įrašu, liudytoja M. S. parodė, kad ji pati pasisiūlė G.  Furmanavičiui atidžiau panagrinėti projekto dokumentus,  o jis atsakęs, jog tai tik dėl bendro išsilavinimo, ateičiai dėl su projektu susijusio sklypo.

Apelianto teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip neformalų bendradarbių pokalbį apie tarnybos negeroves, kitas problemas, nepažeidžiant bei neperžengiant NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus patarėjo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašyme nustatytų veiklos sričių bei funkcijų ribų.

Nei atskiros frazės, nei visas pokalbio kontekstas neleidžia daryti išvados, kad G. Furmanavičius pokalbio metu siekė išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti M. S., kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas dėl sklypo prijungimo.

Dėl liudytojos D. Gineikaitės parodymų

Nors nuosprendyje konstatuota, kad apklausiamas teismo posėdyje G.Furmanavičius nutylėjo aplinkybę, jog su tuometine NŽT direktore D. Gineikaite kalbėjo sklypo klausimu, tačiau tai paneigia liudytojos D. Gineikaitės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.

Dėl G. J. F. parodymų

Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota ir tai, kad G. Furmanavičiaus kaltė be kitų įrodymų, iš dalies įrodoma jo paties parodymais. Taip pat, jo parodymai viso proceso metu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau jokių konkrečių duomenų, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą, teismas nepateikė.

Furmanavičiaus vertinimu, viso proceso eigoje, daugybės apklausų metu jis nuosekliai nurodė apie pažintį su S. Živoltu, skolos, kurią jo naudai turėjo išieškoti pastarojo bendrovė, klausimus bei apie jų vykusius susitikimus.

Furmanavičius nurodė, kad viena aplinkybė reikalauja papildomos analizės. Jis nurodė, kad NŽT darbuotojams  davus atsakymą, jog valstybės žemės prijungti prieUAB „Start Vilnius“  žemės sklypo pagal galiojančią tvarką negalima ir šią informaciją perdavus S. Živoltui, pastarasis pasiūlęs pinigų reikalingam sprendimui priimti.

Tada Furmanavičius, siekdamas, kad S. Živoltas daugiau neklausinėtų apie tai, pasakė, kad turi jam duoti 10 000 Eur, žinodamas, kad šių pinigų S. Ž. neduos, kartu pažymėdamas, kad, jei šis būtų tokią sumą atnešęs, ją būtų užskaitęs kaip UAB  skolos grąžinimą.

Teisme Furmanavičius paaiškino, kad jis S. Ž. matė kaip instituciją, tačiau ne fizinį asmenį ar kažkokį savo draugą. Pastarasis pasiūlė už suteiktas konsultacijas apeliantui atlyginti. Etikos sumetimais apeliantas gal ir neturėjo kalbėti apie pinigus, tačiau padarytas darbas turi būti apmokėtas. Dabar jis turi individualios veiklos pažymėjimą ir už konsultacijas gauna pinigus. Santykiuose su S. Živoltu apeliantas norėjo kuo greičiau atgauti likusią skolą iš savo skolininko, skolos išieškojimo procesas tęsėsi ilgą laiką ir yra nebaigtas dar ir dabar. Jis manė, kad viską ką gaus užskaitys kaip skolos atlyginimą, nes sutartis dėl skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimą ir šiandien nėra įvykdyta.

Apygardos teismas tiesiog perrašė prokuratūros kaltinimą, kad Furmanavičius dėl rūpimo sklypo kalbėjo su Gineikaite, tačiau NŽT darbuotojams pasakius, kad sklypo prijungti nepavyks, jis daugiau šio klausimo nekėlė.

G.Furmanavičius nurodė, kad teismo posėdžiuose buvo išklausyti slapta STT  įrašytų 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 2 d. pokalbių  garso įrašai. Dėl prastos įrašų kokybės gynybos prašymu šie įrašai buvo ištirti Lietuvos Teismo ekspertizės centre.

Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ekspertai, vertindami  pirmą įrašą,  negalėjo atsakyti į klausimą, ar garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, o dėl antro –  pateikė tik tikėtiną išvadą, kad šis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas.

Vertindamas visų slapta įrašytų pokalbių stenogramas, Furmanavičius nurodo, kad jos nėra ištisinės. Pareigūnas, rašęs pokalbių įrašų stenogramas, beveik kiekvienoje stenogramoje nurodė, kad tam tikra pokalbių dalis nedešifruojama ir nestenografuojama, nes, pareigūno nuomone, ji nėra reikšminga tyrimui.

Siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, 2019 m. kovo 19 d. teismui buvo pateiktas prašymas įpareigoti prokurorą išreikalauti iš STT vientisas (nepertraukiamas) stenogramas, tačiau teismas tokį prašymą atmetė.

Teismas nenurodė konkrečių garso įrašų frazių, kuriomis remiantis padarė išvadas, kad Furmanavičius ir Živoltas kalba apie atlygį už pastangas prijungti sklypą.

. Nuosprendyje pateiktos ištisinės stenogramos be gilesnės analizės.

Furmanavičius nurodo, kad užfiksuotas dialogas patvirtina nuteistųjų parodymus apie tai, kad susitikimų metu jie kalbėdavo įvairiais klausimais ir dėl įvairių projektų, o projektas dėl sklypo (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas iš jų.

Be to,  jo klausimas S. Živoltui – „Čia ne kriminalinis case`as?“ parodo pastarojo nusistatymą neturėti jokių neteisėtų reikalų su S. Ž..

Tolesnė dialogo analizė, anot apelianto, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis konsultuoja S. Živoltą įsiterpusių sklypų klausimais, siekiant išsiaiškinti jiems taikomus apribojimus ir pan.

Viso šio dialogo metu tik vieną kartą G.  Furmanavičius ištarė žodį „(duomenys neskelbtini)“ (37:37.2 – 37:41.1), iš ko galima tik numanyti, kad šio pokalbio metu buvo kalbama ir apie šio sklypo reikalus. Prokurorei paklausus, ką reiškia S. Živolto klausimas: „Žinai, kokia bėda? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju kiek jam pasakyt kainą“, apeliantas paaiškino, kad S. Ž. jo klausė, kiek kainuotų išsipirkti žemės sklypą, nes yra verčių žemėlapiai. Sakydamas „Jisai žino savo biudžetą paprastai“ (40:34.1 – 40:38.9), G. Furmanavičius turėjo mintyje projekto biudžetą. Prokurorei paprašius paaiškinti, ką reiškia pasakymas: „Nes, žinai, kame esmė? Kada mes vieną duodam neigiamą atsakymą. <…> Tai tada yra labai sunku jį pateigiamint“ (41:04.6 – 42:00.3), apeliantas parodė, kad S. Ž. tiesiog paaiškino, kad neigiamus NŽT atsakymus galima nuginčyti tik teismo keliu. Tokiu būdu jis norėjo pakonsultuoti apie galiojančią praktiką (2018 m. sausio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

Dėl 2015 m. spalio 15 d. susitikimo pokalbio garso įrašo vertinimo

Nuosprendyje teigiama, kad šio susitikimo metu Furmanavičius susitarė su S. Živoltu dėl kyšio sumos, nurodydamas, jog pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 Eur kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams.

Nors pokalbio dalis ar konkreti frazė, kuria remiantis padaryta tokia išvada, nuosprendyje nenurodyta, iš prokuroro bei teismo užduotų klausimų akivaizdu, kad remiamasi apelianto pokalbio dalimi, kur kalbama apie projektą, įvardijama 20 Eur suma ir kitos konkrečiai neįvardintos didelės sumos, įvertinus tam tikros senamiesčio zonos vertę (16:07.5 – 16:53.0).

Paaiškindamas šią pokalbio dalį, Furmanavičius teigia, kad buvo kalbama apie du skirtingus dalykus, t. y. pirma pasakymo dalis buvo apie skolą (kurią pagal sudarytą sutartį S. Živolto bendrovė turėjo išreikalauti iš skolininko R. B.), o antroje šio pokalbio fragmento dalyje buvo kalbama apie sklypą, tačiau neprisiminė, ar tai buvo apie.. sklypą. Atsakydamas į analogišką klausimą, S. Živoltas nepaneigė G. Furmanavičiaus atsakymo, tačiau, jo nuomone, tai galėjo būti kalba ir apie jo prisidėjimą prie tos dienos susitikimo restorane sąskaitos apmokėjimo (pokalbio metu buvo pasakyta 20 eurų, bet ne 20 000 eurų).

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));