skip to Main Content

STT  bet kokia kaina išsukinėja D.Grybauskaitę nuo baudžiamosios atsakomybės

Aurimas Drižius

 

Dalios Grybauskaitės priešakinis kovos būrys kovoje su Seime – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bet kokia kaina išsisukinėja nuo pareigos pradėti tyrimą prieš pačią D.Grybauskaitę dėl jos akivaizdaus piktnaudžiavimo tarnyba.

Kad D.Grybauskaitė asmeniškai vadovauja STT operacijoms, įsitikino buvęs Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, kuriam prezidentė per susitikimą mestelėjo, kad „lauk svečių“ – po kelių dienų STT užplūdo A.Čapliko ministeriją ir sulaikė korupcija įtariamą viceministrą Skiką.

Dabar, kai paaiškėjo, kad mūsų politikos  „elitas“, vadovaujamas prezidentės Dalios Grybauskaitės,  žiūrėti Europos krepšinio finalo Lilyje skrido su Lietuvos KOP lėktuvu „Spartan“, STT visaip išsisukinėja nuo savo pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą.

Aš kreipiausi į prokuratūrą pareiškimu, kuriame nurodžiau, kad D.Grybauskaitės kelionė karinių oro pajėgų lėktuvu žiūrėti krepšinio yra niekaip nesusijęs su jos tarnybinėmis pareigomis, ir tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Todėl nusiunčiau pareiškimą Generalinei prokuratūrai, kad kad būtų pradėtas tyrimas pagal BK 228 straipsnį. Piktnaudžiavimas)

 

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Nurodžiau, kad prezidentė D.Grybauskaitė nurodė karinėms oro pajėgoms nugabenti juos į Prancūziją vien tam, kad su gauja savo gerų bičiulių jie galėtų pažiūrėti finalines Europos krepšinio čempionato rungtynes. Jokių tarnybinių pareigų jie ten neatliko, o tik ištaškė dešimtis tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, kad galėtų pamatyti šį reginį.

 

 

Tiek prezidentūrai, tiek KAM  yra LL išsiųsti oficialūs paklausimai raštu:

 

 

1. Kas organizavo kelionę į Lilį rugsėjo 20 d. lėktuvu Spartan?

2. Kiek buvo keleivių ir kas jie?

3. Kas mokėjo už šią ekskursiją?

 Gavome tokį atsakymą:

 

Gavome tokį atsakymą:

 Dovilė Dildaitė <Dovile.Dildaite@prezidentas.lt>

 

skirta Aurimas

 

 Prezidentės spaudos tarnyba <spauda@prezidentas.lt>

 

Laba diena,

  

Į Europos krepšinio čempionato finalą Prancūzijoje kariuomenės lėktuvu „Spartan“ Prezidentė Dalia Grybauskaitė vyko drauge su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Prieš krepšinio varžybas Lilio mieste įvyko dvišalis Lietuvos vadovės ir Ispanijos karaliaus Felipe VI susitikimas, kuriame buvo aptarta pabėgėlių krizė, kiti svarbūs europiniai klausimai.

 

Gražios dienos,

 

Po kreipimosi STT man atrašė, kad negali pradėti ikiteisminio tyrimo, nes prezidentė yra neliečiama, ir nukreipė mane į administracinį teismą. Tiesa, STT kaip visada sugudravo, ir nepriėmė procesinio sprendimo – sprendimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip turėtų pasielgti pagal įstatymą. Matyt jie supranta, kad yra pagrindas pradėti tyrimą, tačiau negali to padaryti dėl D.Grybauskaitės spaudimo.

Tada dar kartą kreipiausi į STT, nurodydamas, kad jie turi priimti procesinį sprendimą:

 

 

Specialiųjų tyrimų tarnybai

Skundas dėl atsisakymo priimti procesinį dokumentą Pareiškėjas Aurimas Drižius a.k. 36808110026, Konstitucijos per. 23b, Vilnius 2015 m. spalio 13 d.

Dar rugsėjo 20 d. kreipiausi j STT, pranešdamas, kad visas Dalios Grybauskaitės „dvaras“ – prezidentė kartu su artimiausia aplinka – žiūrėti Europos krepšinio finalo Lilyje skrido su Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvu „Spartan“. Nurodžiau, kad tai yra akivaizdžiausias piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi -vadinamas elitas pasinaudojo tarnybine padėtimi, kad nuskristi pažiūrėti krepšinio KOP lėktuvu. Neaišku, kiek mokesčių mokėtojams kainavo šis turizmas, tačiau aišku, kad karinių oro pajėgų panaudojimas turizmui ir krepšinio žiūrėjimui yra aiškus pasinaudojimas tarnybine padėtimi. Kreipiausi j prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas pagal BK 228 straipsnį. (Piktnaudžiavimas). 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

T.y. prezidentė D.Grybauskaitė arba jai pavaldūs valstybės tarnautojai nurodė karinėms oro pajėgoms nugabenti juos į Prancūziją vien tam, kad su gauja savo gerų bičiulių jie galėtų pažiūrėti finalines Europos krepšinio čempionato rungtynes. Jokių tarnybinių pareigų jie ten neatliko, o tik ištaškė dešimtis tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, kad gaiėtų pamatyti šį reginį.

2015-10-08 raštu man atsakė STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius. Jis nurodė : „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad „Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, pacrauKtas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidentas gali būti prieš ia;ką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.“ Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnyje nustatyti pagrindai pradėti apkaltos procesą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento imunitetas jo pareigų vykdymo laikotarpiu yra labai platus. Jo turinį sudaro tai, kad Respublikos Prezidento atžviig.u jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Atitinkamai, dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškiname, kad šiuo atveju STT negali taikyti Baudžiamojo proceso kodekso normas ir spręsti dėl procesinio sprendimo, (pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A- 442-583-08).

Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesj j tai, kad Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Respublikos Prezidentas aprūpinamas specialios paskirties lėktuvu.

Taip pat informuojame, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Baudžiamojo proceso kodeksas, 166 str. Ikiteisminio tyrimo pradžia nurodo: 1. Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 (nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.) (Žin., 2007, Nr. 81-3312) redakcija Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. 2. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. 3. Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 (nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.) (Žin., 2007,

Nr. 81-3312) redakcija Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka 4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.

Šiuo atveju STT nei pradėjo, nei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik nukreipė mane į administracinį teismą, kuris šioje byloje nieko negali nuspręsti.

Suprantama, kad Respublikos Prezidentas turi imunitetą, t.t. ir negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau paties prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradinio, jei nebuvo nurodyta kad tirti reikia tik Prezidentės veikią (o net jeigu ir taip), tai nereiškia, kad prokuratūra ir STT turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėi fakto – neteisėto karo orlaivio naudojimo.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, aiškėtų, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, kas tai padarė ir ar pakankamas pagrindas pareikšti įtarimus ksn nors.

Jei ikiteisminiame tyrime paaiškėtų, kad ir Respublikos Prezidentė atliko galimai nusikalstamas veikas, tai

prokuroras spręstų, ar yra pagrindas kreiptis j te’smą’ dėl apkaltos Respublikos Prezidentei, kad galima po to jai būtų galima pareikšti Įtarimus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

išvada paprasta – STT vien formaliais samprotavimais apie Prezidentės statusą neturi teisės atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akivaizdaus fakto, t,y. netekėto karo lėktuvo panaudojimo. Galimai nusikalstamas veikas galėjo atlikti ir, matomai, atliko ir kiti asmenys. Todėl motyvuotai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą STT ir prokuratūra galėjo tik surinkus papildomus duomenis Bet spręsti, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik pareigūnas, kuris žino, kad nusikalstamą veiką atliko tik Respublikos Prezidentė ir daugiau niekas kitas. Bei ir tokiu atveju įstatymas pareigūnų neatleidžia nuc pareiaos pradėti ikiteismini tyrimą, jei apie galimai padarytą nusikaltimą yra bent kiek duomenų ar faktų. O faktas akivaizdus.

Atkreiptinas dėmesys, kad STT atsakymas nėra BPK reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas. Tai tik

atsakymas, kad dė! padarytos nusikalstamos veikos (faktiškai STT konstatuoja, kad nusikaitimas padarytas ir kad Prezidentė tikrais kalta) negalima Respublikos Prezidentės atsakomybė, išskyrus apkaltą. Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti surašytas procesinis dokumentas – ATSISAKYMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ, kuris skundžiamas prokurorui, bet ne atsakymas, kuris skundžiamas administraciniam teismui Tad STT atsakymas yra bandymas neatlikti įstatymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos priimti BPK nustatytą procesinį dokumentą – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Remiantis išdėstytu, prašau priimti procesinį dokumentą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto karo orlaivio panaudojimo – turistinės išvykos i Lilį, Europos krepšinio čempionato finalą“

 

 

Šiandien, spalio 23 d. gavau STT direktoriaus pavaduotojo Romo Zienkos atsakymą, kad mano prašymas priimti procesinį dokumentą nebus svarstomas:

 

Kadangi STT pamiršo įstatymus, ir nesugeba priimti procesinio dokumento, gal juos tai paragins padaryti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tuo labiau, kad prašome pradėti tyrimą ne asmeniškai prieš D.Grybauskaitę, o dėl fakto – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

 

 

Itin svarbu, kad prezidentė puikiai supranta nepriklausomos teisėsaugos svarbą ir sprendžia šį klausimą:

 

 

Nepriklausoma teisėsauga – teisinės valstybės pamatas

Penktadienis, spalio 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisės profesionalais, aptarė, kokios priemonės padėtų užtikrinti stabilų ir kokybišką prokuratūros darbą bei koks generalinis prokuroras įgyvendintų būtinus pokyčius ir tinkamai gintų teisingumo interesus. Susitikime dalyvavo žinomi konstitucinės teisės profesoriai, baudžiamosios ir kitų teisės sričių žinovai, taip pat žmogaus teisių specialistai.
Pasak Prezidentės, prokuratūra yra labai svarbi teisėsaugos grandis, atsakinga už efektyvų nusikalstamų veikų išaiškinimą ir viešojo intereso gynimą. Nuo prokuratūros darbo kokybės priklauso žmonių pasitikėjimas teisingumu ir valstybe.
Prezidentė ir teisininkai pabrėžia, kad būtina užtikrinti stabiliai ir efektyviai veikiančią prokuratūrą. Įstatymai garantuoja laikiną generalinio prokuroro pareigų ėjimą, tačiau susidariusi situacija prokuratūros sistemoje gali pakenkti svarbiems ikiteisminiams tyrimams ir visos teisėsaugos darbui.
Prezidentė ir teisininkai vieningai sutaria, kad valstybei reikia nepriklausomo, sąžiningo, plataus pažiūrų ir plataus išsilavinimo profesionalo. Todėl prokuratūros vadovas turi užtikrinti šios sistemos atsinaujinimą ir profesionalumą, efektyvią jos veiklą, kokybiškus ikiteisminius tyrimus ir pagarbą žmogaus teisėms. Tik nepriklausomas prokuratūros vadovas gali atliepti visuomenės lūkesčius, užtikrinti kokybišką prokuratūros darbą ir teisingumo gynimą.
Pasak Prezidentės, Lietuvai per 25 nepriklausomybės metus pavyko sukurti teisinės valstybės pamatus ir prielaidos suformuoti stiprią bei nepriklausomą prokuratūrą yra.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad generalinio prokuroro nepriklausomumas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau iniciatyvos šią instituciją paversti politikų įrankiu nuolat kartojasi ir griauna pasitikėjimą valstybe. Per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį turėjome net 8 generalinius prokurorus. Vien šios kadencijos Seime buvo keletas iniciatyvų paneigti Konstitucijoje įtvirtintą prokuroro nepriklausomumą keičiant generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką.
Priėmus Konstitucijos pataisas 2003 metais buvo užtikrintas prokuratūros nepriklausomumas ir stabilumas. Iki to generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka įstatymais buvo keista net tris kartus.

Dovilė  Dildaitė
Vyriausioji specialistė
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

 

Facebook komentarai
Back To Top