skip to Main Content

STT :  Aukščiausias teismas vykdo sunkius nusikaltimus, mes bejėgiai

 

Aurimas Drižius

 

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) raštu redakcijai pripažino, kad jie bejėgiai pažaboti savivalę ir korupciją net tokioje instancijoje, kaip Lietuvos aukščiausias teismas (LAT).

T.y. STT neatsisako savo pozicijos, kad 50 tūkst. eurų, LAT skirtų nusikaltimą padariusiai teisėjai V.Savickienei „žalos atlyginimui“, yra neteisėtas ir nusikalstamas sprendimas.

Tai paaiškėjo, paprašius STT pakomentuoti tokią Vilniaus apygardos teismo teisėjo U. Trumpulio nutartį (visa nutartis pateikiama čia) :

 

trumpulio

Teisėjas U.Trumpulis išnagrinėjo mano skundą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų piktnaudžiavimo ir nurodė, kad : „Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties turinio matyti, kad šis teismas padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, dėl kokių priežasčių STT Panevėžio valdybos viršininkas sprendimo dėl operatyvinio tyrimo pradžios pasirašymo metu nebuvo darbe, taip pat byloje nėra dokumentų, patvirtinančių jo išvykimą į komandiruotę. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tokios teismo išvados neatitinka tikrovės. Akivaizdu, jog tokia pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta. Tuo labiau, kad teismo teiginys, jog pateisinti operatyvinio tyrimo pradėjimo konkrečiam subjektui teisėtumą, kai teikimą dėl jo pasirašo tokios teisės neturintis subjektas, nėra teisinio pagrindo, buvo grindžiamas byloje surinktų duomenų bei nustatytų faktų visuma, o ne vien pareiškėjo nurodoma išvada.
Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, jog STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas konkrečiu metu laikinai ėjo STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas. STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas nėra operatyvinės veiklos subjekto vadovas, todėl jis pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą nagrinėtoje situacijoje negalėjo pradėti operatyvinio tyrimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nėra dokumento, patvirtinančio STT Panevėžio valdybos viršininko išvykimą į komandiruotę, taip pat, remdamasis liudytojo parodymais, nustatė, jog dokumentas dėl išvykimo į komandiruotę tam tikrais atvejais apskritai galėjo būti nesurašomas“.

Gavęs šią teismo nutartį, dar kartą kreipiausi į STT su klausimu : koks STT komentaras – ar iš tiesų STT valdybos viršininkas tuo metu buvo komandiruotėje, ar tie dokumenati buvo byloje, ar tai eilinė teismų klastotė“.

Gavau tokį atsakymą, kuriame dar kartą paneigiami teismo suklastoti faktai:

STT komunikacija

10:04 (prieš 4 valandas)
 skirta 

Sveiki,

 

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pradėjus operatyvinį tyrimą, nutarime papildyti bylą naujais tiriamaisiais ir teikime dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka rezoliuciją pasirašė STT darbuotojas, kaip STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne kaip einantis STT Panevėžio valdybos viršininko pareigas. Dėl šios priežasties operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys nepripažinti teisėtais įrodymais.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamiems veiksmams sutikimą buvo davęs prokuroras, tuo metu laikinai ėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, šis operatyvinis tyrimas taip pat, pagal įstatymą, buvo kontroliuojamas prokuratūros bei teismų.

 

Civilinėje byloje visi dokumentai, įrodantys, kad STT Panevėžio valdybos viršininkas buvo komandiruotėje, buvo pateikti. Tačiau pačioje baudžiamojoje byloje iš gynybos pusės šis klausimas keltas nebuvo.

 

Pagarbiai

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos

Komunikacijos skyrius

 

A. Jakšto g. 6, 01105 Vilnius

Tel. 8 706 63 330

Mob. +370 687 14 133

El. p. komunikacija@stt.lt

 

Tai paaiškėjo tada, kai aš kreipiausi į prokuratūrą ir teismą dėl teisėjų piktnaudžiavimo šioje byloje, nurodžiau, kad visa „teisinė sistema“ priima nutartis pagal savo išgalvotus ir melagingus faktus.

 

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LAT piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo skiriant 50 tūkst. eurų premiją iš valstybės biudžeto eksteisėjai V.Savickienei – prokuroras Mažeika nurodė, kad teisėjai turi teisę klastoti nutartis, o „pareiškėjo pareikšta nuomonė apie LAT teisėjų išvadų ydingumą nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“.

Tada kreipiausi į teismą dėl galimo teisėjų piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo.

 

Mat LAT (aukščiausiojo teismo teisėjai Goda Ambrasaitė, Algis Norkūnas ir Algirdas Taminskas (nuotraukoje) dar birželį skyrė 50 tūkst. eurų iš biudžeto minėtai teisėjai, kuri buvo nuteista apeliacinio teismo už piktnaudžiavimą tarnyba.

Tačiau 2015 m. LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos teisėja V.Savickienė buvo visiškai išteisinta – LAT nusprendė, kad STT surinko įrodymus apie teisėjos veiklą „neteisėtai“.

LAT nurodė, kad  teikimą dėl tyrimo pasirašė Panevėžio STT valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, bet ne STT valdybos viršininkas, kaip to reikalauja Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis.

STT teisme įrodinėjo, kad tuometis šios įstaigos viršininkas buvo komandiruotėje, o jo pareigas ėjo pavaduotojas – tai, kad STT vadovas išvykęs, nereiškia, kad STT veikla paralyžuota.

Tačiau LAT gudručiai nusprendė, kad to neva užtenka paskelbti visus STT įrodymus „neteisėtais“.

Negana to, LAT nepabijojo atvirai suklastoti savo nutarties : „…nebuvo pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių pats STT Panevėžio valdybos viršininkas sprendimo dėl teisėjos operatyvinio tyrimo pradžios pasirašymo metu nebuvo darbe, nėra dokumentų, patvirtinančių jo išvykimą į komandiruotę“.

Tačiau STT mane raštu informavo, kad tai netiesa : „civilinėje byloje visi dokumentai, įrodantys, kad STT Panevėžio valdybos viršininkas buvo komandiruotėje, buvo pateikti“.

Akivaizdu, kad STT ir LAT teiginiai – visiškai priešingi. LAT teigia, kad jokie dokumentai, įrodantys, kad Panevėžio STT vadovas buvo komandiruotėje, nebuvo teismui pateikti. STT tvirtina visiškai priešingai.

Nurodžiau, kad minėtas STT tyrimas padarė valstybei didelę žalą – LAT kolegija prieš mėnesį nutarė, kad valstybė turi sumokėti 50 tūkst. eurų buvusiai Panevėžio administracinio teismo teisėjai V.Savickienei už „neteisėtą persekiojimą“.

Dar 2015 m. ta pati V.Savickienė buvo nuteista už piktnaudžiavimą tarnyba – t.y. už tai, kad „suveikė“ savo dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą tada, kai šiai reikėjo laikyti egzaminus.

T.y. teisėja paprašė savo sekretorės, kad šios sesuo, Panevėžio ligoninės gydytoja, parašytų teisėjos dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Pastaroji sutiko, ir vėliau apklausiama prokuratūros, pripažino, kad sutiko klastoti dokumentą tik todėl, kad to paprašė teisėja. Beje, ta pati gydytoja puikiai suprato, kad daro nusikaltimą ir prisipažino, kad nuolat teisėjos dukrai rašė fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus. Kai Sodra pradėjo patikrinimą, sužinojusi, kad teisėjos dukra net nebuvo atėjusi į polikliniką, persigandusi gydytoja skambino teisėjai V.Savickienei ir jai pranešė : „taigi šakės“, „sudegėm mes“

STT kaip tik tuo metu sekė teisėjos vyrą, Panevėžio apygardos teismo teisėją Savicką, kuris nesidrovėdamas imdavo kyšius bet kuo – pinigais, padangomis, dešromis, viskiu ir etc. Buvo klausomasi ir Savickienės telefono pokalbių – mat STT buvo gavusi informacijos, kad per ją bus bandoma pakeisti vieną teismo sprendimą.

Taip besiklausydami, STT ir tapo šios šeimyninės dramos liudininkais – teisėja Savickienė ir teisėjas Savickas savo dukrai Panevėžio poliklinikoje  „suveikė“ nedarbingumo pažymėjimą, nors pastaroji tada gyveno Vilniuje, ir į Panevėžį net nebuvo atvažiavusi.

 

Visa info apie teisėjos veiklą buvo perduota prezidentūrai, ir tik po ilgo spyriojimosi teisėjų taryba sutiko ją atleisti iš pareigų, o po kelių metų ją nuteisė Apeliacinis teismas, smulkiai išdėstęs visas nusikaltimo detales.

Tačiau vėliau viskas apsivertė – aukščiausias teismas nusprendė, kad STT vykdytas tyrimas ir pasiklausymas buvo neteisėti, nes neva dokumentą sketi teisėją pasirašė ne Panevėžio STT pirmininkas, kuris tuo metu buvo komandiruotėje, o jo pavaduotojas.

Remdamasi tokia aplinkybe, aukščiausiojo teismo kolegija nusprendė, kad „persekiojimas neteisėtas“ ir prieš mėnesį „smarkiai nukentėjusiai“ teisėjai Savickienei tas pats LAT priteisė 50 tūkst. eurų „žalai atlyginti“.

Apie šią bylą rašė ir teisininkė Aldona Meilutytė : „2015 m. bylą išnagrinėję net septyni Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai vėl išteisino V.Savickienę: nusprendė, kad ir jos telefoninių pokalbių buvo neteisėtai klausomasi, kad ne tie pareigūnai sankcionavo operatyvinio tyrimo veiksmus ir t.t.. Neanalizuosiu čia šio išteisinamojo nuosprendžio argumentų, nors daugelis jų – neįtikinami.  Ko, pavyzdžiui, vertas argumentas, Aukščiausiojo Teismo teisėjų nuomone patvirtinantis, kad  nei R. Savickas, nei V.Savickienė neturėjo jokios naudos, gaunant jų dukrai neteisėtą nedarbingumo pažymėjimą.  Teisėjai rašo:

Vertinant kitokios asmeninės naudos siekimą (šiuo atveju siekimą dukters naudai gauti nedarbingumo pažymėjimą), akivaizdu, kad V. ir R. S. nedarbingumo pažymėjimo išdavimas niekaip negalėjo būti naudingas, nes jokių išmokų už jį teisėjai negavo, o pateisinti dukters nebuvimo darbe jiems nereikėjo, nes J. S. dirbo kitame teisme ir į darbą nėjo tik tada, kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Be to, pati J. S. buvo pilnametė, gyveno atskirai nuo tėvų, dirbo.

Teisėjai priduria: „ Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pažeidimai negali sumenkinti nei teisėjo, nei teisminės valdžios autoriteto.“ Kaip šį argumentą suprasti?

Nagrinėdami bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai sugalvojo naują teisės terminą „perteklinis kaltinimas“, kuris nenumatytas įstatymu. Žodynai aiškina, kad perteklius – tai buvimas ko daugiau, negu reikia. Vadinasi, teisėjai teigia, kad V.Savickienė buvo apkaltinta daugiau, negu reikėjo. O kiek reikėjo? Prieštaraudami patys sau, teisėjai tvirtina, kad V.Savickienės kaltinti iš viso nereikėjo, kad „buvo kriminalizuotos veikos, kurias nekriminalizuoja įstatymas“.

 

V.Savickienė buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei disponavimu suklastotu dokumentu. Šios veikos yra kriminalizuotos, nes kaip nusikaltimai jos įvardintos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje ir 300 straipsnyje. Taigi, teisėjai neteisūs – įstatymas kriminalizuoja veikas, kuriomis buvo kaltinama V.Savickienė. Kitas dalykas, ar V.Savickienės įvykdyti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą šių nusikaltimų sudėtį.

Gal būt, kai kas ir pasakys: „Pamanyk, baisus nusikaltimas, kad žmonės „suveikė“ dukrai nedarbingumo pažymėjimą! Kiek tokių pažymėjimų daktarai išduoda, tai ką – visus teisti?“ Tačiau teisės požiūriu, kai žinomai melagingo ir neteisėto dokumento išdavimo siekia teisingumo vykdytojai teisėjai, negalima sutikti su išvada, kad tokia teisėjų veika nemenkina teisėjų ir teisminės valdžios autoriteto. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada akivaizdžiai parodo, kad nagrinėdami bylą, teisėjai buvo šališki. V.Savickienė ne tik prašė gydytojos išduoti jos dukrai nedarbingumo pažymėjimą, bet žinodama, kad dokumentas išduotas nepagrįstai, neteisėtą nedarbingumo pažymėjimą gavo ir jį panaudoti perdavė dukrai.

Kai jau Aukščiausiasis Teismas V.Savickienę išteisino, nėra ko labai stebėtis, kad jai priteistas žalos atlyginimas.  Nors, mano nuomone, nagrinėdami bylą dėl žalos atlyginimo, teisėjai greičiausiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso, ypač penkioliktojo straipsnio reikalavimus, įpareigojančius teisėją  reaguoti į kitų teisėjų padarytus įstatymų pažeidimus. Nejaugi nei vienas iš teisėjų nesuabejojo išteisinamojo nuosprendžio argumentų teisėtumu ir į tai nesigilino, automatiškai pritaikydami res judicata principą? Pagaliau, argi galima sutikti, kad taip labai nukentėjo V.Savickienės reputacija, jeigu ji dirba prestižinį advokatės darbą, kuris taip pat reikalauja „nesuteptos“ reputacijos“.

 

Įvertinti teisėjų kvalifikaciją prašiau ir LR prezidento, ir LR Seimo:

Seimo LR Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūlau pradėti tyrimą dėl aukščiausiojo teismo piktnaudžiavimo tarnyba. LR Konstitucija yra aiškiai nurodžiusi, kad  : 74 straipsnis
Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

Reikalauju pradėti tyrimą, ar minėti LAT teisėjai nesuklastojo savo nutarties, bandydama gelbėti matyt nusikaltimą padariusios teisėjos Savickienės.

LR prezidento prašau pradėti kontroliuoti vadinamųjų teisėjų darbą, nes Teismų įstatymas numato, kad :  Kai Respublikos Prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisėją iš pareigų vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjo įgaliojimai sustabdomi, iki bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų. Tais atvejais, kai šio Įstatymo arba Seimo statuto nustatyta tvarka sprendimas dėl teisėjo atleidimo nepriimamas, Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Širinskienė per savo kažkokį statytinį atrašė, kad teisingumo vykdymas Lietuvoje – nes jos reikalas. jeigu nori, kreiptis į kiekvieną Seimo narį, kad tie inicijuotų apkaltą LAT gaujai. Visiškai nesistebiu, kad su tokiu požiūriu „valstiečiai“ atsidūrė politikos sašlavyne.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top