skip to Main Content

Strasbūro teismas : Lietuvos valdžia ir teismai yra debilai

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė teises į nuosavybę, kai neatsižvelgdama į valstybės institucijų kaltę įpareigojo savininkus nugriauti statinį Molėtų rajone, nors jis buvo pastatytas gavus savivaldybės leidimą.

 

Pirmojoje tokio pobūdžio byloje teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė vasarnamį pasistačiusių žmonių teisėtus lūkesčius, nes tinkamai neįvertino valstybės institucijų atsakomybės.

„Teismas laikosi nuomonės, kad pareiškėjai turėjo teisėtų lūkesčių, jog jiems nebus nurodyta vien savomis arba iš dalies savomis lėšomis nugriauti savo vasarnamį, pradėtą statyti pagal tarnybų išduotą privalomą statybos leidimą“, – konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Septynių Strasbūro teisėjų kolegija paskelbė nesutinkanti su Lietuvos vyriausybės aiškinimu, kad gaudami leidimus žmonės patys turėjo suabejoti dėl jų teisėtumo.

„Teismas nepalaiko Vyriausybės argumento, kad pareiškėjai turėjo įtarti, jog statybos leidimas buvo „abejotinas“. Reikalingas procedūras atliko oficialios institucijos, naudodamosi valstybės joms suteiktais įgaliojimais“, – rašoma sprendime.

Ginčas byloje kilo dėl vasarnamio Molėtų rajono miške prie ežero. Pareiškėjai Tumelių šeima jį pasistatė gavę savivaldybės leidimą, pastatas Registrų centre įregistruotas 2007 metais. Vasarnamis pastatytas toje vietoje, kur anksčiau buvo galvijų tvartas ir klojimas.

 

Kaip žinia, Skvernelio vyriausybė yra paskelbusi, kad šluos nuo žemės paviršiaus pusę Neringos, nors žmonės joje pasistatė namus, turėdami visus reikiamus leidimus.

Pirmą kartą Strasbūro teismas nurodo, kad tokia Lietuvos valstybės pozicija yra absurdiška – žmonės neturi kentėti dėl valdžios institucijų sprendimų.

 

Šioje byloje žmonės – Tumelių šeima –  pasistatė vasarnamį miške, turėdami visus statybos leidimus. Praėjus ketveriems metams prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti nugriauti statinį. Panevėžio apygardos teismas šį prašymą patenkino, konstatavęs, kad įstatymai neleidžia tokių statinių miške.

Įpareigojimą griauti statinius 2012 metais patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis pažymėjo, kad valstybės institucijoms tenka dalis atsakomybės, bet tai nereiškia, kad dėl to reikia įteisinti neteisėtas statybas. Vis dėlto Utenos teismas sprendimo vykdymą sustabdė iki Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

 

Europos Žmogaus Teisių Teismas sukritikavo Lietuvos institucijas, kad jos nesvarstė galimybės sumažinti pareiškėjams „primestą sprendimo nugriauti statinius naštą“.

„Šalies teismai neišaiškino, kaip nugriovimo kaštai turi būti padalyti pareiškėjams, Molėtų savivaldybei ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Šalies teismas atmetė antstolių prašymą išaiškinti, kaip turi būti vykdomas Panevėžio apygardos teismo sprendimas nugriauti statinius“, – pažymi Strasbūro teisėjai.

„Nagrinėdami šią bylą šalies teismai neatsižvelgė, kokiu laipsniu atsakomybė tenka pareiškėjams ir kelioms valstybės įstaigoms, įskaitant Registrų centrą, užregistravusį 97 proc. baigtą statyti vasarnamį; taip pat neatsižvelgta, kad šis įregistravimas ketverius metus nebuvo užginčytas jokios institucijos. Taigi, Teismas daro išvadą, kad valstybės įstaigų veiksmai reikšmingai prisidėjo prie pareiškėjų padėties ir kad pareiškėjams teko tokia pati ir galbūt sunkesnė našta kaip institucijoms“, – rašome sprendime.

 

„Aukščiau išdėstyti dalykai yra pakankami, kad Teismas padarytų išvadą, jog apskųstos priemonės yra neproporcingos teisėtam tikslui pasiekti“, – nurodo Strasbūro teismas.

 

Tumelių šeima prašė atlyginti per 255 tūkst. turtinės žalos už namo statybą, tačiau Strasbūro teismas pažymėjo, kad vasarnamis kol kas nenugriautas, todėl šį prašymą atmetė. Šeimai priteista 2 tūkst. neturtinės žalos atlyginimas.

 

Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio sulaukė teismų įpareigojimai nugriauti statinius, kurie statomi turint leidimus, tačiau vėliau pripažįstami neteisėtais. Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė įpareigojimai griauti pastatus Kuršių nerijoje, vadinamąjį „Vijūnėlės dvarą“ Druskininkuose ir žinomo atlikėjo Egdiijaus Dragūno namą Pavilnių regioniniame parke.

Vilniaus apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama byla, kur prokurorai ir statybų inspektoriai prašo neteisėtais pripažinti statybos leidimą „Misionierių sodais“ pavadintam prestižinių būstų projektui sostinės senamiestyje.

Neringos meras Darius Jasaitis:

Kaip žinia, Neringos meras Darius Jasaitis spaudai teigė, kad išspręsti statytų klausimą Neringoje galima per kelias valandas, tačiau tokius sprendimus blokuoja Skverenelio vyriausybė.

 

Interviu portalui www.siandien.info D.Jasaitis sakė: 

„Mūsų savivaldybė jau pavargo nuo valstybės institucijų rietenų, dėl kurių kenčia mūsų miesto gyventojai, savivaldybė, o valstybei gresia milijoninės kompensacijos. Išanalizavome visą įstatyminę bazę ir matome, kad klausimą galima išspręsti greičiau nei galvojome. Jums gali pasirodyti neįtikėtina, bet mane teisininkai jau įtikino – klausimą galima išspręsti per keletą valandų. Tiesiog pakanka iš Aplinkos ministerijos Vyriausybei pateikto Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano projekto išbraukti straipsnius, kurie reglamentuoja kultūros paveldą bei kultūros draustinius. Vietoje šių straipsnių reikėtų įrašyti paprasčiausią nuorodą, kad šis klausimas apibrėžiamas Kuršių nerijos teritorijoje esančių valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos tvarkymo planuose.

Neringa yra stulbinantis fenomenas – tiek verslumo, tiek ir regiono, kuriame tiesiog gera gyventi, prasme. Tuo tarpu pačius kultūros paveldo planus reikėtų priimti artimiausiame Ministrų kabineto posėdyje, nes jie, kaip paaiškėjo, jau antrus metus guli nepriimti Vyriausybės kanceliarijoje.

Žinau, kad institucijos labiausiai nesutaria dėl to, kiek planų turi būti. Tačiau net du įstatymai ir du teisės aktai nurodo, kad saugomų teritorijų planai turi būti būtent du: vienas reglamentuoja gamtosaugos aspektus, o kitas – kultūros paveldo apsaugą.

Tai koks dar gali būti ginčas ar abejonės? Kiek dar reikia įstatymų priimti, kad abejonių ir ginčų neliktų? Stebiuosi Aplinkos ministro pareiškimais, kad jiems pavaldžios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengtas planavimo dokumentas padėtų valstybei išvengti pastatų nugriovimo ir kompensacijų iš valstybės biudžeto mokėjimo.

Šiame dokumente yra ne vienas nurodymas griauti arba perstatyti pastatus, todėl valstybės neišvengiamai turėtų mokėti kompensacijas. Teisininkai tokių griežtų formuluočių Kultūros paveldo departamento parengtuose planavimo dokumentuose nerado, todėl tikiuosi, kad po kelias valandas užtruksiančio planų koregavimo ir priėmimo valstybė ir visas Neringos miestas ir Kuršių nerija išsivaduotų iš to jau daugiau nei dešimtmetį tebesitęsiančio košmaro“. 

 

Facebook komentarai
Back To Top