skip to Main Content

Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

II DALIS

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. paskelbė nuosprendį, kuriame nurodyta, kad buvęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį pagrobti ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Pateikiame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus interviu su Gedeminą Kiesų, kai jis dar vadovavo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, gerai pažinojusiu verslininku Vytautu Kabaila antrąją dalį. Pirmoji šio interviu dalis savaitraštyje buvo išspausdinta 2012 m. birželio 23 d. – 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu.

  1. 16. LIUDYTOJAS, ŽINOJĘS, KAD

GEDEMINAS KIESUS 2000 M. LIEPOS 6 D. VAŽIUOS Į VILNIŲ

Tyrimu suinteresuota šalis

Liudytojas A. V. parodė, kad 1994-2003 m. dirbo AB „Mažeikių nafta“ atstovybėje Vilniuje, adresu Goštauto g. 12. Kai Algimantas Vertelka lankėsi atstovybėje, Gedeminas Kiesus buvo jo tiesioginis viršininkas. Tai galėjo būti 1999 m. Matė, kaip Gedeminas Kiesus atstovybės patalpose bendravo su Algimantu Vertelka ir Vasilijumi Gromakovu. Vilniuje Gedeminas Kiesus lankydavosi dažnai, 2-3 kartus per savaitę. Atvažiuodavo su vairuotoju Alfonsu Galminu. Paskutinį kartą Gedeminą Kiesų matė tris dienas prieš jo dingimą, kai šis buvo Vilniuje. Užsiminė, kad po kelių dienų važiuos į oro uostą pasiimti iš Londono grįžusio sūnaus. Tarėsi tą dieną susitikti, tačiau su šeima išvyko į Druskininkus.

Gedemino Kiesaus prašymu jam neteko slaptai filmuoti į susitikimą atstovybėje atvykstantį asmenį. Gedeminas Kiesus jam pasakojo, kad jį seka raudonos spalvos automobilis, markės nežino. Konkrečiai asmenų, kurie gali jį sekti, Gedeminas Kiesus neįvardino. Tik teisme sužinojo, kad Gedeminui Kiesui buvo paskirta papildoma apsauga. 1999-2000 m. su saugos tarnyba „EB“ buvo sudaryta apsaugos sutartis. Kiek jam žinoma, Gedeminas Kiesus šio biuro vadovus tikrai pažinojo, galimai su jais palaikė verslo santykius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat parodė ir parodymus patvirtino teisme, kad paskutinį kartą Gedeminą Kiesų matė 2000 m. birželio 29 d. ar 30 d. Jis yra matęs keletą kartų 1998, 1999 m. Gedeminą Kiesų susitinkant su Algimantu Vertelka Vilniuje, Goštauto gatvėje, prie atstovybės. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 158 ir 159 lapai).

– Koks buvo Gedemino Kiesaus vaidmuo 100 mln. Lt, nesumokėtų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, istorijoje?

– Kraunant pirkėjams kelių milijonų ar keliolikos milijonų litų vertės produkcijos sąstatus be išankstinio apmokėjimo, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus savo veiksmus visada derindavo su įmonės valdybos pirmininku, kurį į šias pareigas laikotarpiu iki 1997 m. sausio 1 d. deleguodavo Energetikos ministerija, o 1997 m. sausio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu – Ūkio ministerija.

Dalis tokių pirkėjų būdavo politikų, energetikos ir ūkio ministrų ar jų patikėtinių rekomenduoti asmenys. Tokie produkcijos pardavimai vykdavo pagal įvairiuose lygiuose priimtus politinius sprendimus.

Politinių sprendimų vykdymui pasipriešinęs įmonės vadovas arba bet kuris kitas už produkcijos pardavimus atsakingas įmonės darbuotojas netrukus būtų sulaukęs vienos iš institucijų patikrinimo ir, pagal atlikto patikrinimo rezultatus bei išvadas, labai greitai būtų netekęs pareigų, išrašant jam tolimesnei karjerai vilko bilietą.

Ne visi produkcijos pardavimai, vykdant politinius sprendimus, būdavo sėkmingi, už kai kuriuos iš jų įmonei taip ir nepavykdavo atgauti pinigų. Jeigu tam nebūdavo įmonės valdybos pirmininko iniciatyvos arba pritarimo, nei Gedeminas Kiesus, nei kiti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atsakingi darbuotojai dėl nesumokėtų pinigų už atkrautą produkciją neskubėdavo kreiptis nei į teismą, nei į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros ir Valstybės kontrolės Tardymo skyriaus pareigūnams pradėjus tyrimą dėl 100 mln. akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nesumokėtų litų už atkrautą produkciją, politikai iškart panoro likti nuošalyje, nebūti įvardytais ir apklaustais šiame tyrime.

Visus tyrimui reikalingus parodymus duoti turėjo Gedeminas Kiesus, jis turėjo tyrėjams atsakyti į visus klausimus, duoti visus paaiškinimus ir parodymus, kartu su Marketingo skyriaus darbuotojais prisiimti tą atsakomybės dalį, kurios nepavyks permesti verslininkams.

Politikai Gedeminui Kiesui turėjo garantuoti, kad jis nebus patrauktas nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju, kad jis nebus teisiamas, o tyrimui sėkmingai pasibaigus – bus stipriai apdovanotas.

Gedeminui Kiesui davus parodymus, su teisėsauga ir teismais toliau aiškintis turėjo verslininkai, ėmę naftos produktus ir už juos neatsiskaitę.

Kad projektas veiktų ir niekam nekeltų įtarimų, politikai viešai turėjo kaltinti įmonės vadovus, o šie, duodami parodymus tyrėjams, – visas kaltes versti verslininkams, kurie, turėdami galimybes samdytis brangius advokatus, kaltes turėjo suversti nepalankioms verslui sąlygoms, partnerių nesėkmėms ar nesąžiningumui, neišsipildžiusiems verslo lūkesčiams ir pan.

100 mln. Lt nebėra, o kaltų nėra. Kaip visada. Taip viskas ir šį kartą turėjo būti.

Kad taip sėkmingai visiems viskas susiklostytų, reikėjo labai apgalvotų, pasvertų ir užtikrintų Gedemino Kiesaus parodymų kiekvienu pinigų už atkrautą produkciją nesumokėjimo atveju.

Tačiau tokių atvejų buvo ne vienas, ne keli, o keliasdešimt. Ir kiekvienu atveju Gedeminui Kiesui reikėjo nesuklysti.

Tiesa, neteikiant jokių nuorodų į politikus, įmonės valdybą ir jos pirmininkus, Gedeminui Kiesui sunku buvo tyrėjams įtikinamai paaiškinti, kodėl akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ laiku nesikreipė nei į teismus, nei į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą, kai sužinojo, kad kai kurie verslininkai laiku nepateisinamai neatsiskaito ir nebeatsiskaitys už pirktus naftos produktus.

Kad kiekvienu nesumokėtų pinigų už produkciją atveju Gedeminas Kiesus geriau susigaudytų, ką reikia ir ko nereikia sakyti tyrėjams, jam 2000 m. sausio 1 d. – liepos 6 d. laikotarpiu reikėjo kartais net po 2 – 3 kartus per savaitę važinėti į Vilnių verslo reikalais ir ten aptarinėti kiekvieną stambesnį už atkrautą produkciją pinigų nesumokėjimo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ atvejį, gauti kiekvienam atvejui reikalingas specialistų instrukcijas, ką reikėtų sakyti tyrėjams ir ko jiems reikėtų geriau nesakyti, informuoti tyrimu suinteresuotus asmenis apie atliekamo tyrimo eigą.

Manau, kad liudytojas A. V. taip gerai žinojo, jog Gedeminas Kiesus Vilniuje lankydavosi dažnai, 2 – 3 kartus per savaitę, tik todėl, kad kiekvieną kartą arba beveik kiekvieną kartą, kai tik Gedeminas Kiesus būdavo Vilniuje, jis susitikdavo ir su liudytoju A. V. aptarti tyrėjams savo būsimųjų ir duotų parodymų 100 mln. Lt, nesumokėtų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už atkrautą produkciją, tyrime.

– Kodėl kalbate apie laikotarpį iki 1999 m. spalio 29 d.?

– Laikotarpiu iki 1997 m. sausio 1 d. akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pavaldi buvo savo pagrindinei akcininkei Energetikos ministerijai ir tuo laikotarpiu šiai ministerijai vadovavusiems energetikos ministrams.

Laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 11 d. akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pavaldi buvo savo pagrindinei akcininkei Ūkio ministerijai ir tuo laikotarpiu šiai ministerijai vadovavusiam Vincui Babiliui.

Nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdymą perėmė „Williams“, kuri pagal Laikinųjų valdymo paslaugų teikimo sutartį įmonę valdė iki 1999 m. spalio 29 d.

Nuo 1999 m. spalio 29 d. „Williams“ tapo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininke ir ėmė valdyti įmonę, o tuo pačiu ir visą naftos koncerną pagal Valdymo sutartį.

– Kaip pagal laikotarpius buvo pasiskirsčiusi 100 mln. Lt suma, nesumokėta „Mažeikių naftai“ už parduotą verslininkams produkciją?

– Maždaug 10 % sumos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ liko nesumokėta už 1992 m. sausio 1 d. – 1997 m. sausio 1 d. laikotarpiu, t. y. laikotarpiu iki 1997 m. sausio 1 d., atkrautą produkciją.

Maždaug 90 % sumos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ liko nesumokėta už 1997 m. sausio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu atkrautą produkciją.

1997 m. sausio 1 d. – 1998 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklą, taip pat ir įmonės vykdomus naftos produktų pardavimus, kontroliavo ūkio ministras Vincas Babilius, jo paskirti įmonės valdybos pirmininkai.

1998 m. rugsėjo 11 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“valdė ir įmonės vykdomus produkcijos pardavimus kontroliavo „Williams“.

– „Williams“ su ūkio ministru Vincu Babiliumi buvo geri draugai?

– Tai buvo viena interesų, viena verslo komanda, dirbanti skirtingose barikadų pusėse.

– Kodėl tiek daug pinigų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ liko nesumokėta už 1997 m. sausio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu atkrautą produkciją?

– Kalbėkime apie 1997 m. gruodžio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpį. 1997 m. sausio 1 d. – 1997 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu viskas vyko įprastu ritmu, kaip ir iki 1997 m. sausio 1 d.

1997 m. lapkričio pabaigoje prasidėjo pasaulinė naftos krizė. Kiekvieną savaitę, netgi kiekvieną dieną krisdavo naftos ir jos produktų kainos.

Naftos produktus iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ perkantys verslininkai produkciją užsisakydavo vidutiniškai prieš savaitę, tos dienos kainomis. Kol jie gaudavo produkciją, rinkos kainos jau būdavo gerokai nukritusios, jiems sunkiai sekdavosi parduoti gautą produkciją, dažnai ją parduodavo su minimaliu pelnu, savikaina, netgi pigiau savikainos, jeigu akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ ragindavo greičiau atsiskaityti ir pirkti naują produkciją.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje susidarydavo produkcijos perteklius (perprodukcija), nebūdavo kur jos talpinti, įmonė, kad nestabdyti pajėgumų, patikimesniems ir didesnes saugyklas turintiems verslininkams pati brukdavo naują produkciją, nors dar būdavo nerealizuota iki tol pirkta produkcija.

Esant tokioms sąlygoms, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ vadovai nuolat liepdavo rašyti verslininkams prašymus, kad jiems, atsižvelgiant į pateisinamas aplinkybes, apmokėjimai už produkciją būtų atidedami net iki dviejų ar trijų mėnesių.

Bet tai buvo normali verslo praktika, atsižvelgiant į susiklosčiusias nepalankias aplinkybes tiek pasaulinėse, tiek vietinėse rinkose. Akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ naftos žaliavos tiekėjai taip pat dažnai brukdavo naftą ir atidėdavo už ją mokėjimus dar ilgesniam laikotarpiui, kad tik pirktų ir vežtų.

Taip viskas vyko 1997 m. gruodžio 1 d. – 1998 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu ir akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nenusimatė jokių didesnių problemų su pinigų atgavimais už parduotą verslininkams produkciją. Įmonė 1998 metais, tarsi būtų įvykęs stebuklas, dirbo pelningiau nei 1997 metais ir 1998 metų pabaigoje planavo turėti ne mažesnį kaip 100 mln. Lt pelną.

Tačiau nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdymą į savo rankas pagal su LR ūkio ministru Vincu Babiliumi pasirašytą Laikinųjų valdymo paslaugų teikimo sutartį perėmė „Williams“ ir viskas ėmė keistis iš esmės.

Visoms įmonėms, visiems verslininkams, kurie vėlavo atsiskaityti už produkciją, net ir toms įmonėms, tiems verslininkams, kurie su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ buvo raštu suderinę ilgesnius atsiskaitymo terminus, labai greitai buvo sudarytos sąlygos visiškai su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ nebeatsiskaityti už pirktą produkciją ir naujos produkcijos daugiau nebepirkti.

Taip „Williams“ siekė atsikratyti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcija prekiavusiais verslininkais, kuriuos laikė susijusiais su Gedeminu Kiesumi, viešai paskleisti gandą, kad Gedeminas Kiesus su savo partneriais baigia įmonę išvogti ir nuvaryti į nuostolius, o „Williams“ dar laiku atėjo, kad išgelbėtų įmonę.

Ypač negailestingai buvo pasielgta su akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ verslo partneriais, įmonės produkcija prekiavusiais Ukrainoje.

– Tai verslininkams gal ir nebuvo taip blogai, jeigu „Williams“ sudarė sąlygas jiems nebeatsiskaityti su akcine bendrove „Mažeikių nafta“. Jiems nors pinigai liko.

– Ne tokia jau kvaila buvo ta „Williams“, kad visiems iš eilės dalintų pinigus, pati jų neturėdama. Pinigus iš verslininkų atsiimti buvo grasinama per prokuratūrą, teismus, arbitražus, bet, kaip suprantu, galima buvo ir susitarti, kad pinigai nebebus mokami akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, o pervedami kitiems pinigų gavėjams, kažkiek pinigų paliekant patiems verslininkams nuostoliams pasidengti, atsiskaityti su tarnybomis, kitomis struktūromis ir ne nuo nulio pradėti kokį nors smulkesnį verslą.

Kas galėjo būti tie kiti pinigų gavėjai?

– Jeigu teisingai supratau, tai buvo užjūrių labdaros fondai, skirti paremti strateginio investuotojo pirminę 75 mln. JAV dolerių investiciją į vieną iš stambiausių Lietuvos įmonių. Man pačiam teko atsidurti toje skaudžioje verslo vertybių pasirinkimo kryžkelėje, kurioje eismą buvo pavesta reguliuoti … Gedeminui Kiesui.

– Bet dėl tokių „Williams“ veiksmų didelius nuostolius patyrė akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“.

– Ne, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ dėl to nuostolių nepatyrė – šiuos nuostolius valstybės biudžeto lėšomis jai kompensavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip „Williams“ naudai iš anksto pasistengė ūkio ministras Vincas Babilius.

Tiesa, Lietuvos Vyriausybė turėjo ir kitą pasirinkimą – minėtus nuostolius kompensuoti dvigubo dydžio valstybės paskola „Williams” valdomai bendrovei „Mažeikių nafta“, žinant, kad šios paskolos „Williams“ niekada negrąžins.

Tai Valstybės kontrolės pareigūnų vykdomu tyrimu dėl 100 mln. Lt, nesumokėtų Mažeikių naftos perdirbimo įmonei už jos tiektą produkciją, labiausiai buvo suinteresuota „Williams“?

– Nenoriu užbėgti nagrinėjamiems įvykiams už akių. Galiu pasakyti tik tiek, kad „Williams“ šiuo tyrimu, kaip ir Gedemino Kiesaus parodymais šiame tyrime, buvo suinteresuota šalis.

Facebook komentarai
Back To Top