skip to Main Content
STI tarptautinė mokslinė konferencija „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“: pagrindiniai pranešimai

STI tarptautinė mokslinė konferencija „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“: pagrindiniai pranešimai

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 13 d. 23:08

 

sti.lt

Kviečiame pasiklausyti šių metų rugsėjo 9–10 dienomis vykusios Sveikatos teisės instituto suorganizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“ pranešimų (jų vaido įrašų).

Iki šiol asmenims buvo leidžiama viskas, kas neuždrausta, o valstybės institucijoms – viskas uždrausta, kas nėra tiesiogiai leista. Dabar atvirkščiai.

1. STI vadovo doc. dr. Rimo Jankūno įžanginis žodis (ČIA)

2. Advokatas dr. Justas Sakavičius: „Galimybių pasas – skatinimas ar prievarta?“ (ČIA)

Advokatas dr. Justas Sakavičius konferencijos dalyviams priminė, kad galimybių paso idėja kilo ten pat, kur prasidėjo virusas – Kinijoje.

Kinijos požiūris į žmogaus teises specifiškas – šalyje galioja socialinių kreditų sistema. Ji leidžia stebėti žmonių elgesį (pavyzdžiui, kaip mokami mokesčiai, grąžinamos paskolos, paisoma kelių eismo taisyklių ar šeimos planavimo politikos, ar dalyvaujama savanoriškoje veikloje, kokie yra apsipirkinėjimo įpročiai, ką veikiama soc. tinkluose) ir jį reitinguoti, o reitingas lemia, kokios galimybės asmeniui priklauso. Asmuo gali nusipelnyti geresnių paskolų palūkanų, galimybės keliauti į užsienį, dirbti valstybiniame sektoriuje ar mokytis tam tikrose mokyklose ir kita.

2020 m. žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ šią sistemą pripažino ydinga ir keliančia grėsmę žmogaus teisėms.

Šiandien Lietuvoje galimybių paso dėka turime labai panašią sistemą, nors galimybių pasas nėra vienintelė alternatyva pandemijos klausimams spręsti. Panašias sistemas taiko Prancūzija, Izraelis, Kinija, septynios JAV valstijos, Australija, kai kurios Kanados provincijos. Tuo tarpu Norvegijoje, Švedijoje, kitose Kanados provincijose panaši sistema netaikoma, o 21 JAV valstijoje ją taikyti verslams netgi uždrausta.

J. Sakavičius taip pat apžvelgė Pasaulinės sveikatos organizacijos pristatytas COVID-19 sertifikatų techninių specifikacijų ir įgyvendinimo gaires, kuriose numatoma, kad net ir pandemijai pasibaigus galimybių pasas gali būti ir toliau naudojamas asmens sveikatos duomenų ir vakcinacijos kontrolei.

3. VU konstitucinės teisės dėstytojas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis: „Specialiųjų teisinių režimų taikymo teisėtumas pandemijos valdyme“ (ČIA).

„Pati žiauriausia tironija – ta, kuri iškyla po teisėtumo priedanga ir su teisingumo vėliava“ – Šarlis Monteskjė (ČIA):

Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis pirmiausiai atkreipė dėmesį į laikmečio paradoksus: „Anksčiau įsivaizdavome, kad pagal Konstituciją teisių ir laisvių turime tiek, kiek jų neriboja valdžia. Dabar teisių ir laisvių turime tiek, kiek suteikia Vyriausybė tuomet, jei atitinkame jos nustatytas sąlygas. Antra, žmogus buvo laikomas sveiku, kol nebuvo požymių, kad jis serga. Dabar įtariama, kad žmogus serga, nebent jis įrodo atvirkščiai. Galiausiai, atsiradęs „ligos atvejis“ prilyginamas ligai – ligos atvejis nėra liga, tačiau ligos atvejų skaičius lemia ribojimų nustatymą.“

Teisininkas aptarė ir valdžių padalijimo principo išsikreipimą specialiųjų teisinių režimų metu. Šiuo metu pagrindines galias yra sukoncentravusi Vyriausybė: ji žmogaus teises riboti ir specialiąsias sąlygas įvedinėti pradėjo ne įstatymais, o Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais. Be to, dalis valdžios perleista Vyriausybės formuojamoms ekspertų taryboms, nors jos nerinktos ir neturi atskaitomybės. Vyriausybė taip pat riboja informaciją ir dalinai sutelkia visuomenės informavimo priemones bei daro joms įtaką.

Teisinis karantino režimas yra išjungtas ir galioja ekstremalios situacijos teisinis režimas. Kaip jis ėmė veikti?

„Pagal Civilinės saugos įstatymą ekstremali situacija gali būti paskelbta, kai kyla ekstremalus įvykis […] Šis įstatymas nenumato, kad ekstremali situacija galėtų būti skelbiama kilus užkrečiamoms epidemijoms. Bet kuriuo atveju, ekstremalių įvykių paskelbimo nebuvo, o ekstremali situacija skelbiama remiantis būtent šiuo įstatymu. Neteisėtai įvedus specialųjį režimą, visi vėlesni poįstatyminiai aktai yra neteisėti“, – teigia V. Vaičaitis.

4. Advokatė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė: „Lietuva kalba, bet nesusikalba“ (ČIA).

Advokatė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad nors informacijos COVID-19 tema yra labai daug ir įvairios, bet atsiranda vis daugiau diskusinių momentų ir neatsakytų klausimų. „Susiduriame ne tik su medicininiais iššūkiais, su Konstitucija prasilenkiančiomis teisinio reguliavimo problemomis, bet ir su neregėta komunikacine krize – infodemija.“

Ji atkreipė dėmesį į kelis svarbius momentus. Pirmiausiai – užsakomosios informacijos srautai.

„Užsakomieji straipsniai dabar veržiasi ten, kur turi būti skelbiama objektyvi informacija. Valdžia skiria didžiules sumas lojaliems leidiniams ir jie skelbia tai, už ką jiems sumokėta, nors ne visada nurodoma, kad tai – užsakyta informacija“.

L. Meškauskaitė aptarė ne vieną iššūkį. Tarp jų – ir per didelis valdžios ir žiniasklaidos susibičiuliavimas bei nuo faktinės realybės atsiliekantis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teisiniame reguliavimas, dėl ko ne vienas populiarus influenceris ar informacijos platforma yra laisvi nuo daugelio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi.

„Šių veiksnių visuma tapo infodemijos priežastimi. Šiandien didžiausias blogis yra ne liga, o visuomenės susipriešinimas. Kur vėliau dėsime visus tuos, kurie šiandien išvadinti buduliais ir antivakseriais?“

5. Advokatų tarybos pirmininkas, prof. dr. Ignas Vėgėlė: „Privalomo vakcinavimo nuo Covid teisėtumas Lietuvoje: Europos Žmogaus Teisių Teismo įžvalgos byloje Vavrička ir kiti prieš Čekijos Respubliką (ČIA).

6. Sveikatos teisės institutas STI: baigiamoji diskusija (ČIA).

Mes ne prieš skiepą. Mes prieš prievartinį skiepą. Prieš žmonių rūšiavimą į „teisingus ir neteisingus“. Prieš riaušes ar bet kokią kitą nusikalstamą veiklą.

MES UŽ  MOKSLĄ. Už savo vaikus, už laisvus, atsakingus ir informuotus apsisprendimus.

MES UŽ TEISINĘ VALSTYBĘ. Iki šiol asmenims buvo leidžiama viskas, kas neuždrausta, o valstybės institucijoms – viskas uždrausta, kas nėra tiesiogiai leista. Dabar atvirkščiai.

Šaltinis: sti.lt

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));