skip to Main Content

Statybų verslas nesistebi – kai europinė parama vėluoja, statybos apimtys negali nemažėti

 

Skamba paradoksaliai: naujasis finansinis ES paramos laikotarpis apima 2014-2020 metus, tačiau iki šiol jis dar neprasidėjo. Todėl didžiųjų statybos įmonių vadovų nenustebino Eurostato duomenys, kurie skelbia, kad statybų apimčių nuosmukis Lietuvoje I ketvirtį yra vienas iš didžiausių Europos sąjungoje – sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, Lietuvoje statybų apimtys sumažėjo 17,4 proc.

 

„Eurostato duomenys nenustebino – tai yra mūsų kasdienybė, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras. – Skaudina tai, kad mūsų kaimynai augo, o mes ką – nenorime dirbti, kvalifikacija netinkama? Juk visi gauname paramą.“

 

Per pirmuosius šių metų mėnesius statybos sektorius nukraujavo: inžinerinės, infrastruktūros įmonės skaičiuoja žmonių ir apyvartų nuostolius. 

 

„Montuotojas“, viena iš didžiausių sektoriaus įmonių, kuri stato pramoninės paskirties pastatus, gamina ir montuoja metalo konstrukcijas, buvo priversta atleisti apie 90 darbuotojų – iš 850 liko 760, nes darbų apimtys per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, krito 30 procentų. Tiltų, kelių, hidrotechninių įrenginių statytoja bendrovė „Hidrostatyba“ buvo priversta atleisti 30-40 žmonių, o skaičiuojant visas antrines įmones, atleista apie 100 žmonių. Apyvarta krito taip pat apie 30 procentų. Inžinerinių tinklų bendrovės „Edrija“ netektys – iš 250 darbuotojų liko 130, darbų apyvarta krito apie 50 procentų. 

 

Naujasis finansinis laikotarpis vėluoja jau treti metai

 

„Nėra pateisinimo, kodėl vėluoja naujojo finansinio laikotarpio lėšos, – sako Jonas Dumašius, bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas. Lietuva jau antrą kartą gauna paramą, turi sukaupusi patirties ją administruoti ir naudoti, pastebi jis, bet niekas nevyksta. – Gali būti, kad ES paramos lėšas administruojančios įstaigos subiurokratėjo, mėgaujasi procesu. Jau 2016 metai, o nėra jokio rezultato – turime atleidinėti žmones, kurie emigruoja.“

 

Didžiosios statybų sektoriaus įmonės yra priklausomos nuo infrastruktūrinių, aplinkosauginių projektų, kurie finansuojami ES paramos lėšomis. Jų nesant, įmonės „baigia nužudyti viena kitą“, sako įmonių vadovai. Kompanijos, pastebi bendrovės „Edrija“ generalinis direktorius Edmondas Dargis, dirba „už medžiagas ir minimalų atlygį“, o apie pelną, investicijas – nėra net kalbos.

 

Pristatinėjant naujojo finansinio laikotarpio lėšas, didžiausi pinigai buvo žadami aplinkosaugos projektams. Tai įmonėms teikia vilčių, tačiau kaip išgyventi iki to laiko, kol lėšos bus pradėtos naudoti? „Jei anksčiau mūsų apyvarta litais siekė apie 35-40 milijonų, tai šiemet tikimės nebent 6 mln. eurų“, – sako p. Dargis. 

 

Kai analogiška situacija trunka pusmetį, bendrovės pajėgios vėl atsistoti ant kojų, tačiau kai projektai neišjuda trejus metus, sako p. Dumašius, pasekmės yra skaudžios. Verslininkai prognozuoja restruktūrizavimo ir bankrotų bangą, kuri nebūtinai kils dabar – statyba yra inertiška veikla. 

 

Privatūs projektai inžinerinėms ir infrastruktūros įmonėms – tik lašas jūroje

 

Visos bendrovės savo užsakymų portfeliuose turi privačių užsakymų. Tačiau, kaip pastebi bendrovės „Edrija“ vadovas E. Dargis, privatininkai irgi naudojasi situacija ir diktuoja savo sąlygas – mažina kainas, neatsiskaito laiku. „Jeigu nebus projektų, kaip išgyventi, kaip išsaugoti darbuotojus?“ – kalba p. Dargis. 

 

„Hidrostatybos“ vykdomi privatūs projektai taip pat esminės įtakos įmonės veiklai nesudaro. Jie generuoja tik apie 10 proc. visos apyvartos. J. Dumašiaus nuomone, tokių įmonių Lietuvoje yra apie 90 procentų.

 

„Verslas yra įvarytas į kampą, – sako p. Dumašius. – O su žmonėmis negali elgtis netinkamai – jie turi šeimas, kurias reikia išlaikyti. Skaudu atleisti žmones dėl to, kad bendrovė neturi darbo.“

 

Bendrovės „Montuotojas“ apyvartoje privatūs projektai per keturis metų mėnesius sudarė 30-37 proc., panašus skaičius buvo ir pernai tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausi įmonės užsakovai, kurių projektai finansuojami privačiomis lėšomis, yra „Lifosa“ ir „Achema“. 

 

„Inžinerinių paskirties objektų Lietuvoje nėra ir nenusimato. Kiek kalbame apie Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracines jėgaines – jau turėjo būti parinkti rangovai, o nieko nesigirdi“, – sako p. Jaras.

 

„Panevėžio statybos trestas“ fiksuoja augimą

 

Dalius Gesevičius, bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius, sako, kad jų įmonei, kuri verčiasi pastatų, statinių, įrenginių, komunikacijų ir kitų objektų projektavimu ir statyba, kokios nors lemiančios reikšmės vėluojanti 2014-2020 m. ES parama neturi – palyginti su praėjusiais metais, įmonė netgi fiksuoja augimą, o vidutinis darbuotojų skaičius išlieka beveik stabilus – apie 750. Nemenką dalį bendrovės užsakymų portfelio sudaro privatūs užsakymai, kurių didžiausias – Kauno prekybos centro „Mega“ plėtros darbai.

 

„Mes sugebėjome suformuoti užsakymų portfelį“, – sako p. Gesevičius, tačiau dėl kitų metų jis nėra užtikrintas. Didieji projektai, kurie jau turėjo būti vykdomi, nusitęsė. Vienas tokių – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste, kuris suplanuotas jau prieš trejus metus, tačiau konkursas vis neįvyksta. D. Gesevičiaus žodžiais, tokių didelės apimties projektų yra ne vienas.

 

„Niekas nekalba apie ženkliai sumažėjusias pramonės investicijas – pramonininkai nebeplečia gamybos, – sako p. Gesevičius, pastebėdamas, kad statybininkai yra tik atspindys tų įvykių, kurie vyksta rinkoje. – Kitas dalykas yra – per mažas objektų skaičius pagal rinkos galimybes. Statybininkų rinkoje yra per daug, rinka išsibalansavo – tai rodo ir konkursai: paslaugos pasiūla viršija paklausą. Kai kuriuose konkursuose kainos tokios nerealiai mažos, kad neatperka įmonės amortizacinių sąnaudų.“

 

D. Gesevičius pritaria kolegų nuogąstavimams, kad netrukus gali būti nemažai bankrotų.

 

Ekonominio naudingumo kriterijus pralaimi prieš mažiausią kainą

 

Per 2-3 metus „Montuotojas“ neteko apie 30 suvirintojų, 50 montuotojų, 60 kitų specialybių darbininkų. Mažėjant darbų apimtims, trūkstant apyvartinių lėšų, sako p. Jaras, negali didinti algų. Ekonomiškai naudingos kainos, kuri turėtų atsverti mažiausios kainos grėsmes, nepaiso net valstybės institucijos, tvirtina verslininkai. Konkursuose dalyvauja po keliolika bendrovių, iš kurių laimi tos, kurios pasiūlo mažiausią kainą. 

 

Konkuruodamos įmonės atsidūrė prie kritinės ribos, sako p. Dumašius. Taupyti medžiagų, degalų sąskaita neįmanoma, todėl nuostolius, patirtus dėl mažiausios kainos, verslas gali perkelti tik ant darbuotojų pečių, mokėdamas mažesnius atlyginimus.

 

D. Gesevičiaus pastebėjimu, neretai konkursus mažiausia kaina laimi bendrovės, kurios apgauna klientus, valstybę ir darbuotojus, o pačios nustoja egzistuoti. 

 

„Kol įmonė nustoja egzistavusi, praeina 3-5 metai, per tą laiką dar daugelį įmonių ir klientų apgauna, iš to gyvena, ir tai dabar leidžia Lietuvos įstatymai, – sako p. Gesevičius, atspindėdamas neigiamą verslo požiūrį ir į restruktūrizavimo procesą. – Klausimas filosofinis – būti ar nebūti, ar šitame verslo segmente verta daryti biznį? Statybos verslas yra daug kapitalo investicijų reikalaujantis, bet inovatyvumo prasme – nėra pats inovatyviausias. Truputį purvinas. Kadangi lietuviai santykinai prastai sugyvena su inovacijomis, bet visi yra statybininkai, tai nebijo purvino darbo.“

 

Tačiau tiek „Panevėžio statybos tresto“, tiek kitų portalo kalbintų įmonių vadovų nuostata tvirta – reikia būti optimistais, nes tendencijos, kokios blogos jos bebūtų, keičia kryptį. 

 

Taigi, statybų verslas nesistebi – kai europinė parama vėluoja, statybos apimtys negali nemažėti. Tačiau statybininkai stebisi valdžios žmonių neįgalumu ne tik protingai, bet ir iš viso negebėjimu panaudoti gautą ES paramą.

 

Premjero patarėja Jūratė Juozaitienė, balandžio 22 d. dalyvaudama Lietuvos statybininkų asociacijos metiniame susirinkime, pripažino, kad stringa pasirengimas pradėti vykdyti projektus, finansuojamus iš 2014-2020 m. ES paramos lėšų. „Ministerijos tik dabar [balandžio 22 d., red. past.] baigė pasitvirtinti finansavimo aprašus ir turėtų pradėti skelbti projektavimo ir rangos konkursus. Nelabai ambicingai visa mūsų biurokratija dirba“, – pripažino p. Juozaitienė, pastebėdama, kad ES kontekste tai nereiškia vėlavimo.

 

>>>Sumažėjęs materialinių investicijų kiekis rodo ruošimąsi naujajam ES fondų investicijų etapui

 

>>>Vilniuje 2017 gali būti sunku rasti biurų nuomininkų

 

>>>Lietuvos statybos sektoriuje stebima koncentracija – mažėja įmonių, daugėja dirbančiųjų

 

AB „Montuotojas“ nuotrauka

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: GENĖ DRUNGILIENĖ, VŠĮ „PROPAGANDOS MINISTERIJA“

Facebook komentarai
Back To Top