Stasys Jakeliūnas
Įdomu, ar tik naujosios Lietuvos banko valdybos narės, valdybos pirmininko pavaduotojos (iš karto!) Astos Kuniyoshi (nuotr. apačioje) mergautinė pavardė nėra Kirkilaitė? Jei taip, tuomet būtų visiškai „logiškas“ vakarykštis LSDDP frakcijos balsavimas prieš Seimo rezoliuciją dėl nepasitikėjimo V. Vasiliausku. Bet tai juk nebūtų jokia korupcija, ar ne, p. Kuodi?
Delfi, manipuliuodami antrašte, eilinį kartą paskleidė dezinformaciją: Seimas rezoliucijos dėl pasitikėjimo Lietuvos banko vadovu net nesvarstė – šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. O vadinamieji „partneriai“ (LSDDP), nepalaikę kitos rezoliucijos – dėl nepasitikėjimo – parodė, kad kartu su opozicinėmis frakcijomis ir V. Vasiliausku gyvena pasaulyje, kur etika ir moralė neegzistuoja. Jiems žmonės, per krizę nukentėję nuo bankų savivalės – viso labo „šalutiniai reiškiniai“.
Vakar S.Jakeliūnas Seimui pristatė rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Vasiliausku.
S.Jakeliūnas nurodė, kad „…bendradarbiavimas su Lietuvos banku tikrai yra gana sudėtingas. Kuomet praėjusių metų kovo 29 dieną Seimas daugiau kaip 80 balsų sprendimu priėmė nutarimą dėl krizės aplinkybių, veiksnių tyrimo, atrodė, kad tas tyrimas bus tikrai objektyvus ir atliktas bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Tačiau kai kreipėmės į Lietuvos banką, iš karto praėjus kelioms dienoms po to tyrimo nutarimo priėmimo, gavome atsakymą, kad Lietuvos bankui nelabai suprantama, ko mes iš jo norime, nors prašėme tik preliminarių atsakymų į septynis klausimus, kuriuos suformulavo Seimas, ir gana plačiu konsensusu.
Po to paaiškėjo, kad kitą dieną gavęs Biudžeto ir finansų komiteto kreipimąsi Lietuvos banko valdybos pirmininkas nusiuntė tą mūsų kreipimąsi su savo rezoliucija valdybos nariams, ir ne tik valdybos nariams, dar keliolikai ir keliasdešimčiai pareigūnų, tarnautojų, ir rašė (cituoju): „Na, štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs.“ Tai yra ne privatus asmuo, ne privatus pokalbis, ne privati institucija, rašo iš esmės nuteikdamas visus tarnautojus arba netgi visus Lietuvos banko vadovus atitinkamai žiūrėti ir elgtis parlamentinio tyrimo atžvilgiu.
Po to, praėjusių metų, 2018 metų, gruodžio mėnesį gauti kreipimaisi iš kelių žmonių, kurie nukentėjo dėl VILIBORʼo palūkanų šuolių, buvo priversti keisti paskolų sutartis, mokėti administracinius mokesčius, jiems buvo padidintos maržos. Kreipėsi į Biudžeto ir finansų komitetą klausdami, ar tas dalykas bus kaip nors įvertintas. Kadangi tai buvo tyrimo objektas – artėjo klausimai, susiję su bankų veiksmais, kreipėmės vėlgi į Lietuvos banką ir sausio mėnesį gavome atsakymą, kad VILIBORʼo metodika atitiko tuometinę tarptautinę praktiką ir jo augimą 2008–2009 metais lėmė ekonominės priežastys ir rizikos veiksniai.
Kaip paaiškėjo po kurio laiko, Lietuvos banke buvo atlikta ne viena studija, ne vienas vertinimas. Pacituosiu vieną iš jų. Tai yra 2012 metų spalio mėnesio analitinė pažyma, kurią rengė keliolika Lietuvos banko ekspertų ekonomistų. Ir ten tokie teiginiai: „Bankų sektorius turi rinkos galią ir paskolų kainodaros mechanizmą perkelti neproporcingai didelę rizikos dalį, neretai kylančią dėl savo praeities klaidų (tai yra svarbus teiginys), silpnesniajai paskolų sandorių pusei, tai yra namų ūkiams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms.“
Maža to, kaip paaiškėjo, 2009 metų vasario mėnesį Lietuvos bankas (oficialiai vėlgi ta pati institucija) rengė pažymą ir pateikė ją Užsienio reikalų ministerijai. Ta pažyma buvo rengiama prieš tuometinio Ministro Pirmininko A. Kubiliaus susitikimą su Švedijos Ministru Pirmininku. Cituoju iš tos Lietuvos banko pažymos: „Pagal šiuo metu galiojančią VILIBORʼo apskaičiavimo tvarką iš penkių bankų net keturi bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti.“
Iš to aišku, kad tiek Lietuvos banko pačių ekspertų, ekonomistų padaryti vertinimai ir netgi 2009 metų vasario mėnesio Lietuvos banko dokumentas, skirtas A. Kubiliui, yra gerokai objektyvesni negu tai, ką Lietuvos bankas mums pateikė. Ir vienu, ir kitu atveju… Balandžio mėnesį gautą atsakymą mes įvertinome kaip vengimą bendradarbiauti. Kitą atsakymą, gautą šių metų sausio mėnesį, mes įvertinome kaip klaidinantį ir nepateikiantį esminės informacijos. Todėl tokie Lietuvos banko veiksmai yra sunkiai suderinami su jo mandatais, su jo įgaliojimais.
Manau, kad tai yra sistemingas veikimas, nuteikus Lietuvos banko kolektyvą prieš parlamentinį tyrimą, sistemingas veikimas neteikiant objektyvios informacijos. Tiktai į tokias priemones kaip atitinkamos informacijos paviešinimas Lietuvos bankas pradeda reaguoti, o žmones, kurie teikia tą informaciją ir bendradarbiauja su tyrimą atliekančiu komitetu, Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra viešai pavadinęs „kurmiais“. Tai yra Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimas.
Manau, ta rezoliucija yra daugiau tokio moralinio pobūdžio, bet yra pakankamai teisinių argumentų, kad procesai būtų ir teisiškai pagrįsti, ir pradėti inicijuoti.
Paprašysiu parodyti 30 sekundžių epizodą, kuris yra susijęs su Lietuvos banko oficialiu susirinkimu, kolektyvui teikiama informacija. Praėjusių metų rugsėjo 14 dieną, prasidėjus politiniam sezonui, Lietuvos banko kolektyvas vėlgi nuteikiamas prieš parlamentinį tyrimą. Maža to, vartojami žodžiai yra beprecedenčiai. Aš neįsivaizduoju, kad gali būti vartojami tokie žodžiai Europos Sąjungos oficialioje institucijoje, skirti kitai institucijai. Jeigu galima, prašau parodyti. (Leidžiamas įrašas. Kalba V. Vasiliauskas: „(…) Taip sakant, turi pasiskiepyti. Ir vėlgi sieju tada su ta antra skaidre ir su politiniu sezonu. Be jokios abejonės, gausime per kupras, ta prasme, bet aš tiesiog noriu pasakyti, kad mes, aš įsivaizduoju, Lietuvos bankas, mes esame į priekį žiūrinti institucija. Ta prasme, mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, ta prasme. Mes žiūrime į priekį. Bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jeigu nemoka kurti, tai jie geriau, ta prasme…“ (Plojimai)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tokie žodžiai. Jeigu kas nors juos palaiko ir ploja, vadinasi, palaiko tokį vertinimą ir tokią leksiką. Man tai yra sunkiai įsivaizduojama ir sunkiai suprantama. Aš priminsiu, kad apie Baltijos šalių krizę tyrimą vykdė pati Švedija, ir ne vieną, o tris tyrimus. Apie savo šalių krizes taip pat faktiškai visos šalys išsakė vienokį arba kitokį vertinimą ir poziciją. Ir sakyti, kad čia yra koks nors kapstymasis po praeitį, tuo labiau marodieriavimai, santykiai su lavonais, kad kurmiai teikia informaciją, yra visiškai nepriimtina, tuo labiau kad šis pareigūnas yra Europos Centrinio Banko tarybos narys. Tad yra diskreditavimas ne tik savo institucijos, ne tik žeminimas Seimo, tautos atstovybės, bet ir Lietuvos diskreditavimas tarptautiniuose forumuose, nes atstovavimas vyksta nuolat.
Aš manau, kad tokiam pareigūnui nedera toliau eiti savo pareigų. Tai, kad vyksta kokie nors asmeniniai, istoriniai santykiai, bendravimai, neturi nieko bendro su tais teiginiais, ne aš pradėjau šį institucinį žeminimą, ne aš noriu priimti sprendimus, nes aš negaliu priimti sprendimo, todėl kreipiuosi į Seimą, kad būtų išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos banko valdybos pirmininkui V. Vasiliauskui ir kad jis būtų paragintas pats priimti sprendimą atsistatydinti iš užimamų pareigų. Dėkui.
Aš vertinu ir gerbiu valdžių atskyrimo principą, vertinu nepriklausomų institucijų veikimo būtinybę ir tokia institucija yra Lietuvos bankas. Bet jeigu Lietuvos banko vadovas piktnaudžiauja tuo nepriklausomu statusu ir žemina kitą svarbią, galbūt ir svarbiausią instituciją – Lietuvos Respublikos Seimą, aš manau, jisai pažemina pats save, pažemina savo instituciją ir paniekina tos institucijos nepriklausomą statusą.
M.Majausko klausimas. Kodėl jūs taip asmeniškai priimate V. Vasiliausko pareiškimą apie santykiavimą su lavonais, gal jis neturėjo omeny jūsų?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Beje, V. Vasiliauskas viešai yra pareiškęs, kad jis turėjo omeny mane. (Šurmulys salėje) Bet iš tikrųjų tai yra jo bandymas išvengti institucinės atsakomybės, vengti nuo Seimo paniekinimo. Jeigu jums tai juokinga, man belieka apgailestauti – jūs esate vienoje koalicijoje su Lietuvos banko valdybos pirmininku, jūs esate vienoje koalicijoje su „MG Baltic“ televizija, kuri leido sau pasityčioti iš sukilimo dalyvių, Z. Sierakausko ir K. Kalinausko, rodydama jų palaikus ir siedama tai su VILIBORʼu, siedama tai su manimi. Tokie jūsų vertinimai yra jūsų teisė, mano pareiga išsakyti savo poziciją. O dėl to, kad V. Vasiliauskas nedalyvavo tuomet, kai VILIBORʼas šuoliavo į viršų ir kėlė problemas visiems, ne tik gyventojams, būsto paskolų gavėjams, bet ir verslui, kuris skolinosi litais, jis tuomet net nedirbo to darbo. Bet 2012 metais, nuo 2012 m. sausio 1 d., priminsiu, Lietuvos bankas yra atsakingas už finansinių paslaugų priežiūrą, turėdamas tą informaciją, kurios iniciatorius pats ir buvo, nepateikdamas tos informacijos, maža to, nesiimdamas jokių sistemingų esminių veiksmų ir sprendimų dėl VILIBORʼo, nes VILIBORʼas galioja iki 2015 metų, o jo padariniai, tikėtina, galioja ir dabar, pažeidė savo mandatą, savo institucijos veikimą, diskreditavo, mažo to, melavo parlamentinio tyrimo komisijai. Toks vertinimas yra mano. O dėl kito padėjėjo. Jis dirbo, jis teikė visą informaciją ir aš juo pasitikiu.
