skip to Main Content

Kadangi po prezidentės išreikštų abejonių mano kompetencija ir adekvatumu nesulaukiau visuotinio tautos pasmerkimo ir reikalavimo trauktis iš užimamų pareigų, drįstu kol kas neatsistatydinti. Sprendimą atidedu iki krizės tyrimo pabaigos. O jis nebus kokybiškas ir išsamus, jei nesulauksime kompetentingų valstybės vadovės atsakymų į klausimus. Kai kurie iš jų, beje, buvo suformuluoti dar 2009 metais. Ar klausimai adekvatūs, tesprendžia skaitytojai.

 

Ar prezidentė pritaria praėjusį rudenį tarptautinėje žiniasklaidoje paskelbtai Europos Komisijos (EK) nuomonei, kad Baltijos valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą (ES), nesuvaldė skolinimo bumo bei infliacijos ir kad tai yra pagrindinė krizės šiose valstybėse priežastis? Jei šiai nuomonei pritariama – taip lyg ir turėtų būti, nes prezidentė tuo metu buvo EK narė, – kas, prezidentės manymu, Lietuvoje yra atsakingas dėl šių procesų nevaldymo?

Kaip prezidentė, būdama EK narė, užtikrino ir siekė, kad ES paramos lėšos, kurių kuo didesnį įsisavinimą Lietuvoje ji ryžtingai skatino 2006–2007 metais, būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai?

Ar toks vienpusiškas ir kategoriškas raginimas tuo metu panaudoti kuo daugiau ES lėšų neprisidėjo prie infliacinių ir korupcinių procesų bei dabartinės krizės gilinimo šalyje?

Koks, prezidentės nuomone, yra Lietuvos banko (LB) vaidmuo, kai šalyje niekas nesuvaldo skolinimo bumo ir infliacijos? Juk svarbiausias šios institucijos tikslas yra užtikrinti kainų ir bankų sistemos stabilumą. Ar dabartinis nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimas ir spartus komercinių bankų paskolų portfelio kokybės blogėjimas neįrodo, kad LB vadovai nusikalstamai aplaidžiai vykdė savo pareigas?

Ar prezidentė pripažįsta, kad Lietuvoje susidarė ydinga ekonomikos ir nacionalinio biudžeto priklausomybė nuo Švedijos bankų skolinimo bei rizikos vertinimo politikos ir kad tokia priklausomybė yra ne mažiau pavojinga nei energetinė priklausomybė nuo Rusijos?

Kaip suprasti prezidentės vertinimus, kad LB „veikia gerai“, kad jo valdybos pirmininkas yra „geras žmogus“ ir kad vienintelė šio banko problema yra tik didoki valdybos narių atlyginimai?

Kokius teisingus ir efektyvius veiksmus ši institucija atliko mažindama minėtą finansinę priklausomybę bei užtikrindama makroekonominį ir finansinį stabilumą?

Ar prezidentė mano, kad dabartinė A.Kubiliaus Vyriausybė pajėgi suvokti globalios ir vietinės finansų bei ekonomikos krizės pobūdį, jos priežastis bei mastą? Ar prezidentė įsitikinusi, kad Vyriausybė gali ją efektyviai valdyti? Galbūt verta įkurti tarpinstitucinę krizės valdymo grupę, kuriai vadovauti imtųsi pati prezidentė?

Kaip suprasti prezidentės teiginį, kad Vyriausybė valdo padėtį, jei centrinės valdžios biudžetų pajamoms per pusmetį sumažėjus 13 proc., išlaidos ne tik kad nesumažėjo, bet dar dešimtadaliu išaugo?

Dėl to fiskalinis deficitas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pirmaisiais šešias mėnesiais pernai, išaugo penkis kartus ir priartėjo prie 5 mlrd. litų ribos.

Ar tvari tokia Vyriausybės biudžeto valdymo politika, kai jai finansuoti per pusmetį finansų rinkose ir iš bankų pasiskolinta beveik 5 mlrd. litų? Juk vien šios naujos skolos palūkanų mokėjimai sudarys daugiau kaip 0,4 mlrd. litų per metus ir tai didins fiskalinį deficitą 0,5 proc. BVP kasmet.

Ar prezidentė pritaria nuomonei, kad Lietuva, kai taip valdomi valstybės finansai, neturi net teorinių galimybių įsivesti eurą pagal šiuo metu galiojančius Mastrichto sutarties reikalavimus?

Bus nesilaikoma biudžeto deficito, o po kurio laiko ir valstybės skolos lygio kriterijaus. Ar prezidentės patarėjai gali patvirtinti arba paneigti, kad fiskalinis konsoliduoto centrinės valdžios biudžeto deficitas per pirmąjį pusmetį sudaro apie 5,5 proc. tikėtino šių metų BVP ir, pasibaigus metams, tikriausiai pasieks dviženklį skaičių?

Ar gali paneigti, kad konsoliduota valdžios sektoriaus skola per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo nuo 15,6 proc. BVP iki daugiau kaip 26 proc. BVP, o pasibaigus metams tikriausiai viršys 30 proc. BVP?

Ar yra pagrindo pritarti nuomonei, kad iki to laiko, kol įsivesime eurą, jei tai iš viso kada nors pavyks, Lietuva nesulauks jokių reikšmingų tiesioginių užsienio investicijų, be kurių neįmanomas joks esminis šalies ekonomikos konkurencingumo didinimas?

Ar tikrai galime patirti dar vieną emigracijos bangą, kuri dar labiau pagilintų demografinę krizę šalyje ir apsunkintų ekonomikos plėtros galimybes? Ar galima pritarti nuomonei, kad Ignalinos jėgainės antrojo bloko uždarymas šiomis Lietuvoje besitęsiančios krizės sąlygomis ir esant didelei tikimybei, jog energetiniai ištekliai pasaulyje vėl ims brangti, yra pernelyg rizikingas ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu?

Ar prezidentė sutinka, kad jos prieš kurį laiką viešai išsakytas teiginys, jog jėgainės uždarymas neturi esminės įtakos, nes elektros kaina Lietuvoje net ir dirbant šiai jėgainei – nepagrįstai aukšta, yra manipuliatyvus? Juk jeigu jėgainė toliau dirbtų, būtų galima efektyviau valdyti valstybės valdomos energetikos sistemos įmonių kainodarą.

Ar prezidentė pritartų minčiai, kad makroekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimas šalyje yra glaudžiai susijęs su nacionaliniu saugumu ir turėtų būti įtrauktas į atitinkamų valstybės institucijų bei komitetų reglamentus? O gal prezidentė žino, kas už šį stabilumą Lietuvoje atsakingas dabar? Ar prezidentė sutinka su nuomone, kad Lietuva jau beveik du dešimtmečius gyvena nuolatinės valdymo krizės sąlygomis, o visos kitos krizės – politinė, demografinė, energetinė, švietimo, ekonomikos ir finansų – yra išvestinės ir neišvengiamos? Jei prezidentė ar jos patarėjai manytų, kad čia pateikti klausimai ir ekonominiai bei finansiniai vertinimai yra nepagrįsti, autorius yra pasirengęs pateikti reikiamų nuorodų į savo ir kitų Lietuvos bei užsienio analitikų, o taip pat ir žinomų pasaulio ekonomistų, komentatorių bei tarptautinių institucijų pareigūnų straipsnius, pranešimus ir ataskaitas.

Facebook komentarai
Back To Top