skip to Main Content

Laisvas laikraštis, 2012 m. gegužės 26 d.

 

Stanislovas Stulpinas: „Pedofilų klanui buvo duotas signalas, kad Aukščiausioji valdžia jų visiems veiksmams pritaria!..”

Juozas IVANAUSKAS

„Iki gegužės 17-tos Garliavos įvykių Tautoje dar ruseno viltis, kad mūsų rinkta valdžia, Seimas, Prezidentė pagaliau imsis priemonių, kad būtų sustabdytas ir nutrauktas siaubingo smurto vartojimas prieš mažą mergaitę, kad bus atstatytas teisingumas. Po gegužės 17-osios visa tauta, visa visuomenė suprato, kad mūsų valstybėje teisingumas jau seniai yra „privatizuotas“. Tai reiškia, kad pati Tauta, įgyvendindama savo suverenias teises, privalo SUSIVIENYTI reikalaujant visos valdžios ir jos paskirtų pareigūnų atsakomybės, teisingumo atstatymo. Manau, kad visa Tauta taip pat suprato, kad iš valdžioje esančių politinių partijų nebėra ko tikėtis. Reiškia, dabar piliečiams patiems būtina demokratiniu būdu paimti valdžią į savo rankas. 

Po kovo 23-osios siaubingo smurto pavartojimo prieš mergaitę nei Seimas, nei Prezidentė nesiteikė net pasmerkti įstatymus ir tarptautinės teisės normas pažeidžiančius pareigūnų siaubingų, smurtinių veiksmų prieš mergaitę bei pareikalauti jų atsakomybės. Seime, socialdemokratų iniciatyva, netgi buvo uždrausta diskusija šiuo klausimu. Prezidentė prieš tai buvo pareiškusi, kad ji smurtinių veiksmų vaiko atžvilgiu netoleruosianti. Atrodytų, kad kovo 23 d. pati Prezidentė buvo paniekinta, pažeminta… Kur jos principingas viso to įvertinimas, pasmerkimas, reikalavimas kaltininkų atsakomybės? Seimas ir Prezidentė liko „nė prie ko“!.. Manau, kad gegužės 17-tą siaubingo smurto pavartojimas prieš mažą mergaitę, jos prievartinis pagrobimas, smurtiniai veiksmai prieš mergaitės gynėjus galėjo įvykti tik dėl visos valdžios nusikalstamai netinkamo savo pareigų atlikimo, nes pedofilų klanui buvo duotas signalas, kad valdžia jų visiems veiksmams pritaria. Man kyla didelis įtarimas, kad visi šitie veiksmai tikrai buvo suderinti su Aukščiausiąja šalies valdžia…

 Faktiškai, gegužės 17 – tą visa Lietuvos valdžia ir teisėsauga dar kartą turi įsirašyti kaip pačią gėdingiausią dieną nepriklausomos valstybės istorijoje!..  6 valandą ryto būrys išgamų prikelia iš miego mergaitę. Mergaitė pareiškia savo valią, kad ji niekur neis. Antstolės Sonatos Vaicekauskienės nurodymu pradedamas namo šturmas – laužiamos, pjaunamos durys, daužomi langai. Mergaitė išsigandusi klykia, kad ji niekur nenori eiti, laikosi apsikabinusi savo globėją. Tik stalinistinėje valstybėje įmanomi tokie veiksmai, kai net teisėjai užlaužiamos rankos ir vaiką lietuviškieji fašistai, aš jų kitaip negaliu pavadinti, pavartodami brutalų smurtą atplėšia nuo globėjos ir tiesiog kaip kokį daiktą ištempia iš namo. Siaubingiausia yra tai, kad tempiant vaiką, vartojant prieš jį prievartą, fizinę jėgą vartoja ne tik L. Stankūnaitė, bet ir advokatas M. Černiauskas!.. Manau, kad advokatų taryba turėtų nedelsiant įvertinti tokius savo kolegijos nario veiksmus ir pašalinti jį iš advokatų,“ – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia teisininkas Stanislovas STULPINAS.

 

– „Yra tam tikrų paralelių tarp to, kas dabar vyksta Lietuvoje, ir tarp kalantinių. Tada mes turėjome išorės priešą. Tai buvo okupantas. Dabar mes turime… vidaus priešą. Su vidaus priešu kovoti daug sunkiau, jis daug klastingesnis, kova su juo yra daug subtilesnė. Pasinaudodamas šita tribūna ir šita vieta, noriu duoti keletą įspėjimų. 

Visų pirma jaunimui – nepražiopsokite to, kas ten vyksta, nepražiopsokite… Jūs turite didelį šansą, tą patį, ką patyrė Kalantos laikų jaunimas. Kitas įspėjimas inteligentijai. Nestovėkite po medžiu – po to gailėsitės. Įspėjimas teisėsaugai, kuri pastaruoju metu sudarė ar žada sudaryti keistą simbiozę su psichiatrija… Garliavoje bręsta labai ir labai skaudūs dalykai, kurie gali pasibaigti tuo, kuo baigėsi kalantinės. Tai būtų toks perspėjimas, ir patikėkite – jis pakankamai rimtas, aš esu įgaliotas žmonių jį perduoti“, – deja, šis signataro Algirdo Patacko perspėjimas Seime minint R.Kalantos aukos 40-ąsias metines apie bręstančią dramą Garliavoje taip ir nebuvo išgirstas – vos už kelių dienų, gegužės 17 dieną įvyko iš anksto kruopščiai suplanuotas prievartinis vaiko perdavimas įtariamo pedofilo A.Ūso draugužei, „išgimdytojai“ L.Stankūnaitei!.. 

Gegužės 17 d. ryto „kalantinės Garliavoje“, jau tapusios svarbiu istoriniu faktoriumi, liaudyje lyginamos su Sausio 13-osios nakties įvykiais ir netgi tremtimis į Sibirą… Taigi, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu? Lietuva iki gegužės 17 –osios ir po jos? Nejau iš tikrųjų „Teisingumas mirė“, kaip skelbia vieno iš protestuotojų laikomas plakatas prie Prezidentūros?.. 

– Deja, tenka konstatuoti, kad teisingumo valstybėje jau seniai nebėra. Šią sąvoką, kaip ir teisinės valstybės supratimą visuomenėje, jau baigia „ištrinti“ kitos sąvokos: mafija, korupciniai, pedofiliniai klanai, valdžiažmogiai… 

Pirmiausia pakalbėkime apie tai, kas yra teisingumas? Teisingumas teisinėje valstybėje ir pilietinėje visuomenėje suprantamas kaip valstybės, jos piliečių, juridinių asmenų tarpusavio santykių formavimas ir realizavimas tik vadovaujantis Konstitucija, įstatymais ir tarptautinės teisės normomis. Konstitucijoje pabrėžiama SUVERENITETAS PRIKLAUSO TAUTAI. Tauta yra aukščiausioji valdžia, kuri demokratiniu būdų renka Seimą, Prezidentą, o šie paskiria vyriausybę, visus teisėjus, kitų teisėsaugos institucijų vadovus… Seimo nariai, Prezidentas, visi valstybės pareigūnai prisiekia tarnauti valstybei, tautai, žmonėms gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Daugiau kaip per 20 Nepriklausomybės metų šalyje yra sukurti teisinės valstybės pagrindai-priimta Konstitucija, įstatymai, tačiau teigti, kad gyvename teisinėje valstybėje jokiu būdu negalime. Niekada mes netapsime teisine valstybe, kol mūsų pačių rinkta valdžia, jos paskirti pareigūnai patys nepradės suprasti, kad jie visi, visų pirma, vykdydami konstitucines normas ir įstatymus, privalo tarnauti savo tautai, visiems žmonėms. 

Svarbiausia yra ne tik tai, kad pati valdžia pastoviai ignoruoja teisines normas, bet ir tai, kad ji su panieka žiūri į paprastą žmogų, į tai, kad vos ne kiekvieną dieną yra ignoruojamos žmonių Konstitucinės teisės, laisvės ir teisėti interesai, kad kiekvienas pilietis gali būti neteisėtai persekiojamas, visokiais būdais net varžomos piliečių teisės laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras, varžomos teisės viešai reikšti pasipiktinimą dėl valdžios ar jos paskirtų pareigūnų savivalės ar dangstomų nusikaltimų  žiniasklaidoje, mitinguose, demonstracijose ar piketuose.

Kaip nebūtų keista, bet vos ne visi tikrieji kovotojai už Lietuvos Nepriklausomybę, kurie tarybiniais laikais buvo persekiojami, tremiami, pūdomi kalėjimuose, visi tautiečiai šiandieną ieškantys tiesos ir reikalaujantys teisingumo  jau tapo disidentais savoje valstybėje, jie net yra persekiojami baudžiamąja ar administracine tvarka už pasinaudojimą Konstitucijos garantuojama teise viešai ir laisvai reikšti savo mintis, nuomonę. Pamažu mūsų valstybė iš demokratinės virsta teismokratine – mažumos diktatūros visai visuomenei šalimi. Kodėl taip atsitiko? Manau, kad viso neteisingumo ir valdžios savivalės ištakų reikia ieškoti Nepriklausomybės atkūrimo ištakose. 

Pirmiausia, reikia neužmiršti, kad Persitvarkymo Sąjūdis Lietuvoje, įvairūs Liaudies frontai kitose respublikose gimė TSKP  CK iniciatyva M.Gorbačiovo „perestroikai“ remti. Nei M.Gorbačiovas nei kita tuometinė valdžia niekada  nesiekė TSRS žlugimo, bet tik jos pertvarkymo šiek tiek demokratizuojant valstybę. Būtent todėl ir šių visuomeninių judėjimų programose nebuvo jokių tikslų siekti Nepriklausomybės, o tik suvereniteto TSRS sudėtyje.

Žinoma, kad į šiuos judėjimus, trokšdami permainų, įsiliejo geriausi tautos sūnūs ir dukros. Žinoma ir tai, kad šie visi judėjimai visada buvo KGB dėmesio centre, todėl juose pastoviai dirbo saugumo akys ir ausys-agentai. Buvo nedelsiant duodamas atkirtis bet kam, kas išdrįsdavo net užsiminti apie Nepriklausomybės siekimą.

Žymūs vakarų ir JAV politologai ir šiandiena teigia, kad jie net nesitikėjo, kad M. Gorbačiovo išleistas demokratizacijos džinas susprogdins visą Tarybų Sąjungą. Prasidėjus Nepriklausomybės siekimo procesams ir veiksmams buvo bijomasi tarpnacionalinės kovos ir branduolinio karo, nes branduolinis ginklas buvo dislokuotas kone kiekvienoje tuometinėje respublikoje bei valstybėse, Varšuvos Pakto dalyvėse. 

Matyt todėl, JAV Lietuvoje jau atkurtą Nepriklausomybę pripažino tik 46-ąja ir tik po to, kai tai padaryti Amerikai leido Rusija, pati pripažindama šį Lietuvos valstybės žingsnį.

Atkūrus Nepriklausomybę, į naują valdžią ir jos formuojamas struktūras įsiliejo dauguma Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvių. Deja, į jį pateko ir visokių prisiplakėlių, bei KGB įtakos asmenų, kurie, manau, specialiai ten ir buvo „deleguoti“, kad toliau galėtų kompromituoti jauną, Nepriklausomą valstybę bei skaldyti mūsų visuomenę. Manau, kad į valdžią, jos struktūras stengėsi patekti ir pateko įvairūs seksualiniai iškrypėliai. 

Kai kurie jų, pažinodami vienas kitą, dar tvirčiau apsijungė bendrų tikslų įgyvendinimui. Kažkodėl kone visi tikrieji „sovietinių“ laikų disidentai, Nepriklausomybės šaukliai liko už borto. Reikia neužmiršti ir to, kad KGB niekur nedingo, jos visas funkcijas ir agentūrinius tinklus visose valstybėse perėmė Rusijos FSB.

Ar tai, kad mes jau spėjome susipykti vos ne su visais kaimynais (Rusija, Lenkija), negalima pavadinti gerais santykiais ir su JAV – nekelia niekam minčių, kam tai naudinga, kas tai organizuoja? 

Vietoje to, kad palaikytume abipusiai gerus ir naudingus santykius tiek su rytais, tiek su vakarais, kaip daro visa Vakarų Europa, mes savo nepamatuotais reikalavimais, pareiškimais ir elgesiu, kuri su diplomatija neturi nieko bendro, lyg tyčia tuos santykius gadiname.

Jau pirmi Nepriklausomos valstybės valdžios žingsniai akivaizdžiai parodė, kad ji net nesiruošia tarnauti paprastiems žmonėms, savo Tautai. Manau, kad valdžios veiksmai, įstatymais, visų pirma, įtvirtinant sau privilegijas, rentas ir kitokias lengvatas Nepriklausomybės Akto signatarams, parodė, kam iš tiesų ruošiasi tarnauti naujoji valdžia. 

Už parašą – privilegijos. O kaip buvo atsilyginta visai tautai stovėjusiai Baltijos žiede, savo kūnais gynusiai tą patį Seimą, vardan tos Lietuvos paaukojusiems savo gyvybes? Tautai net nekilo tokios minties reikalauti už visa tai kokio nors atlygio, nors tik ji labiausiai visko ir nusipelnė. Pati naujoji valdžia žmonėms atsilygino, parodydama „taukuotą špygą“!..

Netrukus valdžia įrodė, kaip ji ruošiasi „gerbti“ Konstituciją ir įstatymus, kai buvo renkamas antrasis Prezidentas Valdas Adamkus. Iki šiol kalbama, kad buvo renkamas ne jis, o „V.Adamkaus šlepetės“. Buvo ignoruojama ir tai, kad V.Adamkus niekada nebuvo kovotojas už Nepriklausomybę, kad jis gyvendamas Amerikoje, smerkė ir „pardavinėjo“ visus emigraciniuose sluoksniuose esančius disidentus. Žinoma, kad V.Adamkaus principais vadovaujantis buvo sukurta ir panaši komanda. 

Tikrąjį savo veidą V.Adamkus parodė apdovanodamas ordinais, bei suteikdamas pilietybes KGB Generolams, garsiems šnipams, bei VSD vadovu paskirdamas KGB rezervo karininką Arvydą Pocių, kartu viešai pareikšdamas, kad KGB reikia užmiršti, kaip nebeegzistuojančią organizaciją…

Nukelta į 4 psl. Atkelta iš 3 psl.

Naujoji valdžia tuoj pat ėmėsi priemonių, kad visas Tautos turtas būtų išgrobstytas, išvogtas, iššvaistytas. „Čekine privatizacija“ nedelsiant pasinaudojo visokie sukčiai ir vertelgos, faktiškai pusvelčiui supirkdami visas gamyklas, įmones, kolūkių, tarybinių ūkių turtą. Nors Konstitucijoje nurodoma, kad strateginiai klausimai valstybėje sprendžiami referendumo keliu, tačiau visi strateginiai Valstybės objektai buvo tiesiog padovanoti ar pusvelčiui atiduoti, ignoruojant šią pagrindinio valstybės įstatymo nuostatą. Taip amerikonams faktiškai buvo padovanota ir Mažeikių Naftos perdirbimo įmonė, į privačias rankas perleisti kone visi energetiniai tinklai, kitos strateginę reikšmę turinčios įmonės.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad žlungant Tarybų Sąjungai be jokios abejonės mūsų valstybingumui priešiškos jėgos, KGB stengėsi ir tebesistengia daryti didžiulę įtaką tiek šalies politiniam, tiek ir ekonominiam gyvenimui. Manau, kad ir privatizacijos proceso įtakojimui buvo mestos milžiniškos lėšos.

Taip atsirado „naujieji lietuviai“, o visa tauta buvo visiškai nuskurdinta ir šiandien užimame vietą sąraše tarp pačių skurdžiausių valstybių visoje Europos Sąjungoje. Vyriausybė, su panieka žiūrėdama į vargstančią tautą, nesiryžta net atlyginimo minimumo nors kiek padidinti, nors jis ir taip kone mažiausias visoje Europoje. Tuo pačiu, ginant saujelės „naujalietuvių“, visokių oligarchų interesus, ignoruojami bet kokie siūlymai nustatyti progresyvinius mokesčius, tinkamai apmokestinti dividendus, mažinti mokesčių naštą smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. 

Net valstybę užgriuvusi Pasaulinė krizė iš esmės buvo gelbėjama ne bankų ir oligarchų pinigais, bet beveik visa jos našta buvo perkelta ant tautos ir pensininkų pečių.   

Buvo įvykdyta liūdnai pagarsėjusi teisinė reforma, faktiškai sukuriant gremėzdišką, daugiapakopę teisinę sistemą. Visokie „teisės korifėjai“, aktyviai dalyvaudami teisėkūros procese, sau susikūrė tokias konstitucines ir įstatymines nuostatas, kad faktiškai patys tapo valstybe valstybėje. Nė vienas teisėjas negali būti paskiriamas ar atleidžiamas be Teisėjų tarybos pritarimo. 

Už savo veiklą teismai niekam nėra atskaitingi. Valdžia, paskyrusi visus teisėjus, neturi teisės net jų bausti už akivaizdžius įstatymų pažeidimus. Taip teismų sistemoje, esant nebaudžiamumo atmosferai, valdžios abejingumui suklestėjo korupcija, piktnaudžiavimas bei panieka paprastam žmogui.

Tokia pat valstybe valstybėje tapo ir mūsų VSD, Generalinė prokuratūra, kurioms tikrai neaišku, kas faktiškai kam vadovauja, kokiais principais dirba ir kieno nurodymus vykdo. 

Žmogus Lietuvoje gali skųstis kur nori – valdžia kurčia ir akla. Kiekvienas gali pasiklysti teisėsaugos institucijų labirintuose, metų metais beieškodamas teisybės ir ją vargiai berasdamas… Viskam pradėjo vadovauti ne Konstitucija ir įstatymai, bet jo didenybė pinigai. 

Taip valdžioje ir politikoje pradėjo formuotis klanai ir klaneliai, kurie savo interesų užtikrinimui pilnai yra pajungę ir teisėsaugos struktūras, kai kuriuos jų vadovus. Bus valdžios klano politinė valia, duos nurodymą ištirti kokį rezonansinį korupcinį, politinį ar kitą labai sunkų  nusikaltimą, o jei nebus – visas tyrimas bus „užmarinuotas“ ar, net klastojant bylas, stengiamasi patraukti atsakomybėn visiškai nekaltus asmenis.

Taip jau atsitiko su kai kuriomis rezonansinėmis korupcinėmis bylomis dėl milijardinių lėšų išvaistymo, išgrobstymo, taip atsitiko ir su VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo, Eglės Kusaitės padarymo teroriste bylomis…

Įstojus į Europos Sąjungą niekas net nesitikėjo, kad iš jos plūstelės įvairios pseudo idėjos, baigiančios išplauti žmogiškąsias vertybes – tradicinės šeimos, santuokos principus, Lietuvoje propaguojamos seksualinės mažumos, skatinančios viešą tokių „ idėjų“ platinimą, rengiant įvairias demonstracijas, eitynes, kurias stebi mūsų vaikai ir anūkai – jie jau ruošiami naujų narių papildymui. Mūsų rinkta valdžia net nedrįsta pasipriešinti Briuselio savivalei – mes aklai vykdome bet kokius nurodymus, nors jie ir prieštarauja valstybės interesams ir sveiko proto logikai. Jeigu Briuselis lieps, matyt, mūsų valdžia paaukos ir Lietuvos vėliavą, himną, o gal net visą valstybę su visa jos garbinga istorija!..

Esu įsitikinęs, kad  mūsų valdžios abejingumas paprastam žmogui, nesudarymas reikiamų sąlygų žmonėms tinkamai gyventi savo Tėvynėje, visiškas jų teisių ir teisėtų interesų ignoravimas, klestintis neteisingumas, jau privertė arti milijono mūsų tautiečių duonos ir teisybės ieškoti svetur. Faktiškai mūsų valstybėje ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai svetimoms valstybėms. Aukštuosius mokslus bebaigiantis jaunimas net neplanuoja likti Lietuvoje.  

Visas šis valdžios ir teisėsaugos teisinio nihilizmo pūlinis, anksčiau ar vėliau, turėjo sprogti ir štai jis sprogo, sukeldamas ant kojų visą Tautą, visą visuomenę.

Mažos mergaitės seksualinis prievartavimas, Generalinės prokuratūros vadovų, kitų teisėsaugos pareigūnų visiškas ignoravimas net 200 D.Kedžio skundų, reikalaujant objektyviai ir nešališkai ištirti visas šio labai sunkaus nusikaltimo aplinkybes, sukėlė tragiškas pasekmes – buvo nužudyti teisėjas J.Furmanavičius, V.Naruševičienė, galimai nužudyti D.Kedys ir J.Ūsas ( vienas užspringo  lapu, kitas nuskendo baloje). 

Visuomenė akivaizdžiai įsitikino, kad visa mūsų valdžia ir teisėsaugos struktūros ne tik kad netarnauja teisingumui, Konstitucijai ir įstatymams, bet, juos paminant, stengiamasi bet kokia kaina užgniaužti „Kauno pedofilijos“ bylos tyrimą ir mažą bejėgę mergaitę perduoti į galimos nusikaltėlės rankas, net nelaukiant pedofilijos bylos baigties.

Akivaizdu ir tai, kad yra stengiamasi nuo galimos baudžiamosios atsakomybės už labai sunkių nusikaltimų padarymą „išsukti“ įtakingus pedofilus, galimai esančius valdžioje, teisėsaugos struktūrose bei spec. tarnybose. 

Tik tuo aš galiu paaiškinti kai kurių „teisės korifėjų“, A.Sakalo ir net Prezidento Valdo Adamkaus viešą, įnirtingą advokatavimą L.Stankūnaitei, reikalaujant, kad Kėdainių teisėjo V.Kondratjevo NESĄMONĖ – teismo „sprendimas“, pažeidžiantis Konstituciją, įstatymus ir tarptautinės teisės normas, skubiai, nelaukiant „pedofilijos“ bylos išnagrinėjimo, būtų įvykdytas, kai tuo tarpų sprendimai nėra įvykdyti tūkstančiuose kitų bylų ir jiems tai visiškai, kaip liaudis sako, „dzin“!… 

Atrodo, kad V. Kondratjevo priimtas sprendimas ir jis pats yra paties Viešpaties mums nuleisti ir degsi amžinam pragare, jei išdrįsi nors kiek suabejoti!.. Žinoma, kad ne pats teisėjas priėmė tokį sprendimą, kaip ir ne A.Valantinas, D.Valys, G.Kryževičius, kiti pareigūnai. savo veiksmais ar neveikimu kompromitavo ir kompromituoja  visą valstybę. Autorių reikia ieškoti pedofiliniam klanui tarnaujančioje mūsų valdžioje – buvusioje ir esamoje. Mūsų seimūnai, Prezidentė turėtų gerai susimąstyti, kas juos pastoviai dezinformuoja, įtikinėdami, kad jokios pedofilijos nebuvo. Manau, kad tai daro patys aukščiausiojo rango pedofilai.

Iki gegužės 17-tos Garliavos įvykių Tautoje dar ruseno viltis, kad mūsų rinkta valdžia, Seimas, Prezidentė pagaliau imsis priemonių, kad būtų sustabdytas ir nutrauktas siaubingo smurto vartojimas prieš mažą mergaitę, kad bus atstatytas teisingumas. Po gegužės 17-osios visa tauta, visa visuomenė suprato, kad mūsų valstybėje teisingumas jau seniai yra „privatizuotas“. 

Tai reiškia, kad pati Tauta, įgyvendindama savo suverenias teises, privalo SUSIVIENYTI reikalaujant visos valdžios ir jos paskirtų pareigūnų atsakomybės, teisingumo atstatymo. Manau, kad visa Tauta taip pat suprato, kad iš valdžioje esančių politinių partijų nebėra ko tikėtis. 

Reiškia, dabar piliečiams patiems būtina demokratiniu būdu paimti valdžią į savo rankas. 

– Kaip vertinate Prezidentės D.Grybauskaitės „misiją“ Garliavos dramoje? Ar iš tikrųjų šalies vadovė padarė viską, kad būtų išvengta šiurpios atomazgos, vykdant Kėdainių raj. apylinkės teismo sprendimą – psichologinės ir fizinės prievartos panaudojimo prieš Garliavos mergaitę, perduodant vaiką L.Stankūnaitei ir galimai iš kart po šios smurto operacijos ar net jos metu (užmetant spec. priemonėmis impregnuotą paklodę) taikomo mažametės „gydymo“ psichotropiniais vaistais? 

– Ne tik Prezidentė D.Grybauskaitė, bet ir visa valdžia, visos politinės partijos ir A.Kubiliaus Vyriausybė savo veiksmais ir neveikimu viešai pademonstravo, kad jie ne tik kad nesiruošė imtis būtinų priemonių teisingumui atstatyti, bet faktiškai skatino prievartinius veiksmus vaiko atžvilgiu. Prezidentė jau seniai privalėjo pareikalauti, kad teisėsaugos institucijų vadovai, kiti pareigūnai griežtai vadovautųsi Konstitucija ir įstatymais. Ji jau seniai privalėjo imtis priemonių, kad iš pareigų būtų pašalinti kompromituojantys savo institucijas dėl viešų pareiškimų, reiškiant išankstinę nuomonę apie bylų baigtį, nesiėmimą konkrečių priemonių dėl įtarimų pareiškimo L. Stankūnaitei – Aukščiausiojo teismo pirmininkas G. Kryževičius, Generalinis prokuroras D. Valys…

 Po kovo 23-osios siaubingo smurto pavartojimo prieš mergaitę nei Seimas, nei Prezidentė nesiteikė net pasmerkti įstatymus ir tarptautinės teisės normas pažeidžiančius pareigūnų siaubingų, smurtinių veiksmų prieš mergaitę bei pareikalauti jų atsakomybės. Seime, socialdemokratų iniciatyva, net buvo uždrausta diskusija šiuo klausimu. Prezidentė prieš tai buvo pareiškusi, kad ji smurtinių veiksmų vaiko atžvilgiu netoleruosianti. 

Atrodytų, kad kovo 23 d. pati Prezidentė buvo paniekinta, pažeminta… Kur jos principingas viso to įvertinimas, pasmerkimas, reikalavimas kaltininkų atsakomybės? Seimas ir Prezidentė liko „nė prie ko“. Manau, kad gegužės 17-tą siaubingo smurto pavartojimas prieš mažą mergaitę, jos prievartinis pagrobimas, smurtiniai veiksmai prieš mergaitės gynėjus galėjo įvykti tik dėl visos valdžios nusikalstamai netinkamo savo pareigų atlikimo, nes visam pedofilų klanui buvo duotas signalas, kad valdžia jų visiems veiksmams pritaria. Man kyla didelis įtarimas, kad visi šitie veiksmai tikrai buvo suderinti su Aukščiausiąja šalies valdžia.

Manau, kad šalies Prezidentė signalą klanui pasiuntė dar kartą į aukštesnes pareigas paskirdama vieną pagrindinių pedofilijos bylos vilkinimo organizatorių ir tragedijos  Kaune kaltininkų buvusį Generalinį prokurorą A.Valantiną.  

Manau, kad Prezidentė tokį signalą davė jau prieš du metus: vietoje to, kad imtųsi priemonių, kad A.Valantinas būtų patrauktas atsakomybėn, paskyrė jį teisėju!.. Ar tai nereiškia, kad mūsų Prezidentei, kaip ir Seimui, visiškai nesvarbi Tautos nuomonė, kad jie į visus mus žiūri kaip vergvaldžiai į savo vergus. Tauta bus prisiminta tik kai vėl bus reikalingi jų balsai eiliniuose rinkimuose, kad eilinį kartą būtume apgauti.

– Kaip žinote, gegužės 17-osios rytą keli šimtai žmonių susirinko prie Prezidentūros į spontanišką protesto akciją prieš veiksmus Garliavoje, tačiau Prezidentė D.Grybauskaitė, atsisakiusi susitikti su mitinguotojais, išskubėjo į NATO viršūnių susitikimą Čikagoje. Šiuo itin kritišku momentu – kaip vertintinas toks šalies vadovės akibrokštas? O gal vis dėlto derėjo prezidentei D.Grybauskaitei atšaukti iš anksto suplanuotą vizitą už Atlanto? Juolab, kad ir Amerikos lietuvių bendruomenė Čikagos priemiestyje Lemonte pasitiko Prezidentės kortežą audringa protesto akcija – plakatais „Pedofilai okupavo Lietuvą“, skanduodami „Gėda, gėda, gėda…“, „Lietuva bus laisva!..“? 

– Šalies vadovės akibrokštą vertinu visiškai neigiamai. Prezidentė dar kartą pademonstravo savo panieką ir aroganciją visai Tautai. Peršasi išvada, kad, galimai, buvo suderinta iš anksto net vaiko smurtinio pagrobimo data, žinant, kad tikrai bus organizuojami mitingai prie Prezidentūros ir tikintis, kad gal viskas per kelias dienas, Prezidentei būnant Amerikoje, aistros nurims. 

Atkreipiu Lietuvos žmonių dėmesį ir į tai, kad Prezidentė, kalbėdama Amerikoje pabrėžė, kad šiuo atveju kaltos yra abi pusės, tiek Neringa Venckienė, tiek ir Laimutė Stankūnaitė. Nejau Prezidentė mano, jog  N.Venckienė kalta dėl to, kad, gindama mergaitę, ieškojo teisybės? 

O jeigu Prezidentė mano, kad kalta ir L. Stankūnaitė, ar ji neturėjo imtis priemonių, kad kaltininkei nebūtų perduotas vaikas, tuo labiau vartojant smurtą?!.. Prezidentė taip pat Amerikos lietuviams pareiškė, kad jau iš pat pradžių visa pedofilijos byla buvusi sugadinta. 

Tai akivaizdus MELAS, nes baudžiamojoje byloje ir šiandiena tebėra visi įrodymai ir ji niekada nebuvo sugadinta. Aš pats, asmeniškai, Prezidentei esu pateikęs visą bylos analizę su konkrečiais pasiūlymais. Man susidarė įspūdis, kad D. Grybauskaitės lūpomis kalba pats A.Valantinas su visa adamkininkų – pedofilinių gynėjų komanda!..

– Kas iš tikrųjų yra atsakingas už Kauno pedofilijos tragediją bei dramą Garliavoje? Turbūt lengviausia būtų įvardinti kelis „iešmininkus“? O jeigu pažvelgtume kiek plačiau, vertinant Lietuvoje įsikerojusią teisinio nihilizmo korupcinę sistemą ne tik teisiniu, bet ir politiniu aspektu?

– Manau, į šį klausimą jau atsakiau, teigdamas , jog kalta visa mūsų pačių rinkta valdžia bei jos paskirti teisėsaugos institucijų vadovai. Kalta visa korumpuota, klaninė valdžios suformuota struktūra. Jei nusikalstamų kėslų įgyvenimui yra pajungiama politinė valdžia ir teisėsaugos struktūrų pareigūnai, tai tokią struktūrą visame pasaulyje priimta vadinti MAFIJA.

– Perfrazuojant garsųjį Prezidentės posakį „ministras čia ne prie ko“ (kilus FNTT vadovų atleidimo skandalui), norėčiau jūsų paklausti: ar vienas iš 2K sistemos architektų, valdančiosios konservatorių partijos steigėjas bei ideologinis lyderis V.Landsbergis iš tikrųjų „čia ne prie ko“, kad tariamai laisva ir nepriklausoma Lietuva tapo tokia banditiška, korumpuota, teisinio nihilizmo valstybe?.. Ar V.Landsbergis iš tikrųjų „čia ne prie ko“, kad jo partijos bičiulių I.Degutienės (jos protežė E.Žiobienės), A.Kubiliaus, S.Šedbaro ir kt. pozicija bei priimami sprendimai, didžia dalimi, išprovokavo kovo 23 ir gegužės 17 dienos prievartines totalaus smurto akcijas prieš mažametę mergaitę Garliavoje, Klonio gatvėje?  

– Politikas Vytauto Landsbergis tikrai yra prieštaringai vertinama asmenybė. Vertinant jo viešus straipsnius dėl pedofilijos bylos netyrimo, dėl Kauno tragedijos, dėl V. Kondratjevo  priimto sprendimo perduoti mergaitę galimai nusikaltėlei, jo vieša pozicija yra visiškai teisinga ir, manau, susilaukia visuomenės pritarimo. Kartu man nesuprantama V.Landsbergio „Karštame Komentare“ bei portale alfa.lt viešai išsakyta pozicija (jo straipsnyje „Ir vėl tiek daug ne apie mergaitę“), kritikuojanti mitingų  prie Prezidentūros organizatorius ir dalyvius, esą čia mėginama politikuoti.  Priekaištaujama, kad mitingas smerkiantis smurto vartojimą prieš mergaitę ir reikalaujantis kaltų pareigūnų atsakomybės vyko prie Prezidentūros, o ne kur nors kitur… 

Aš tikrai V.Landsbergio norėčiau paklausti: ar jis nemano, kad Prezidentė, kaip valstybės vadovė, turi jausti pilną atsakomybę už  teisėsaugos būklę šalyje ir už savo paskirtų pareigūnų veiklą? O gal V.Landsbergis mano, kad Prezidentė apskritai yra neliečiamas asmuo, kurios negali visuomenė net kritikuoti?.. Manau, kad ne mitingo organizatoriai elgiasi netinkamai, bet pati Prezidentė pasielgė netinkamai, nesiteikdama net pasisveikinti su savo rinkėjais. 

Laikas parodys ar politikas V.Landsbergis vėl nežaidžia dvigubo žaidimo. Kol kas, visa Konservatorių partijos frakcija Seime su Seimo pirmininke Irena Degutiene ir Premjeru Andrium Kubilium liko „nė prie ko“. Manau, laikas atsakys ir į klausimą: ar partijos Garbės Pirmininkas Vytautas Landsbergis taip pat „nė prie ko“?!..

– Kaip žinote, LR Seimas į gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje tos pačios dienos rytą reagavo gana vangiai (kaip tik tuo metu energetikos ministras A.Sekmokas Seime „prastūminėjo“ LEO aferos tęsinį – naujos AE projektą) ir tik žymiai vėliau susigriebta, jog reikia kažką tai daryti – steigti tyrimo komisiją, kuri  „išsiaiškintų“, kas ir taip yra aišku – ar perdavimo operacijos metu buvo panaudotas smurtas prieš vaiką?.. Gegužės 19 d. į tarybos posėdį susirinkę valdžioje esantys konservatoriai išplatino rezoliuciją dėl įvykių Garliavoje, perduodant Kedžio ir Stankūnaitės dukrą motinai. 

Nukelta į 6 psl.

Atkelta iš 5 psl.

Rezoliucijoje, kurios projektą parengė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, o koregavo partijos politinio komiteto vadovas V.Landsbergis, visuomenė kviečiama „elgtis pilietiškai“ vardan Lietuvos, o teisėsauga raginama nevilkinti tyrimų, ypač pedofilijos bylos tyrimo. Beje, „nuodugnaus tyrimo“, prieš išvykdama į Čikagą, pageidavo ir Prezidentė – kas tai? Taktiniai manevrai, bandant išvengti atsakomybės? O gal priešrinkiminis viešųjų ryšių triukas, eilinį kartą siekiant apkvailinti visuomenę, rinkėjus? 

– Aš nežinau, kas ten ką redagavo, bet žinau, kad tokią konservatorių rezoliuciją Vytautas Landsbergis viešai vertino kritiškai. Konservatorių priimta Rezoliuciją ir Prezidentės pareiškimas, prieš išvykstant į Ameriką, tebuvo viešųjų ryšių akcija, tikslu suklaidinti visą visuomenę ir ją šiek tiek apraminti. Tai eilinis visos Tautos mulkinimas!.. 

Nejau Prezidentė dabar tikisi Tautos palaikymo, kad visi pradės vos ne ditirambus giedoti dėl jos vėl pakartotų kelių absurdiškų sakinių? Manau, Prezidentė vis dar nesupranta, kad Tautos kantrybė ir pasitikėjimo limitas šalies vadove jau užsibaigė, o vykdomos viešosios apklausos, manyčiau, yra dar viena klastotė, nes jų duomenys neatitinka realios tikrovės. Šie pareiškimai tolygūs gaisrininkų pareiškimams, kad jie imsis priemonių nubausti kaltininkus, nors patys tą gaisrą ir sukėlė. Patys „prisidirbo“, apdergė visą  valstybę ir dar tikisi Tautos palaikymo. Teisingai visa Lietuva ir Amerikos lietuviai šaukė ir iki pat rinkimų šauks: „Gėda, gėda, gėda!..“      

– Pakomentuokite, prašau, naujai paskirto Vidaus reikalų ministro A.Meliano poziciją  ir jam pavaldžių institucijų vadovų aiškinimus, jog vykdant antstolės S.Vaicekauskienės nurodymus jokios prievartos nei Klonio gatvėje, nei Kedžių namuose nebuvo arba prievarta  buvo vartojama „saikingai, šalinant kliūtis“?.. 

– Tai absoliutus MELAS, kurio net komentuoti neverta. Kaip melas ir tai, kad Prezidentė negalėjusi prisiskambinti vidaus reikalų ministrui. Kyla klausimas: kam iš viso reikalinga tokia Prezidentė ir toks ministras, jeigu net iškilus pavojui visai valstybei, pvz., kilus karui, mūsų valdžia, pasirodo, jokių patikimų ryšių, norint organizuoti valstybės gynimą, neturi?!..

Akivaizdus brutalus smurtas buvo vartojamas tiek kovo 23, tiek ir gegužės 17. Ar galima įsivaizduoti, kad demokratinėje valstybėje buvo sutelktos net 240 kaukėtų, su pilna kovine parengtimi ir spec. priemonėmis ginkluotų policijos pareigūnų, kad prievarta išplėštų mažą bejėgę mergaitę?!.. Ar jūs žinote kokią nors kitą demokratinę valstybę, kad tokios pajėgos būtų buvusios vartojamos, įvykdant kažkokį sprendimą civilinėje byloje?!.. Net sulaikant ar suimant garsius nusikalstamų grupuočių vadeivas tokios pajėgos niekada nebuvo naudojamos! Net susidorojant su Osama Binladenu, JAV spec. tarnybos pasiteikė daug mažesnes pajėgas. Ar visa tai dar kartą neįrodo, kad mafijai yra iškilęs mirtinas pavojus ir ji nesiskaito su bet kokiomis priemonėmis?!..

Faktiškai, gegužės 17 – tą visa Lietuvos valdžia ir teisėsauga dar kartą turi įsirašyti kaip pačią gėdingiausią dieną nepriklausomos valstybės istorijoje!.. 6 valandą ryto būrys išgamų prikelia iš miego mergaitę. Mergaitė pareiškia savo valią, kad ji niekur neis. Antstolės Sonatos Vaicekauskienės nurodymu pradedamas namo šturmas – laužiamos, pjaunamos durys, daužomi langai. 

Mergaitė išsigandusi klykia, kad ji niekur nenori eiti, laikosi apsikabinusi savo globėją. Tik stalinistinėje valstybėje įmanomi tokie veiksmai, kai net teisėjai užlaužiamos rankos ir vaiką lietuviškieji fašistai, aš jų kitaip negaliu pavadinti, pavartodami brutalų smurtą atplėšia nuo globėjos ir tiesiog kaip kokį daiktą ištempia iš namo. Siaubingiausia yra tai, kad tempiant vaiką, vartojant prieš jį prievartą, fizinę jėgą vartoja ne tik L. Stankūnaitė, bet ir advokatas M. Černiauskas!.. Manau, kad advokatų taryba turėtų nedelsiant įvertinti tokius savo kolegijos nario veiksmus ir pašalinti jį iš advokatų .

– Valdžioje esantys konservatoriai, premjeras A.Kubilius teigia, neva dabar svarbiausia užtikrinti, kad iš Kedžių, Venckų namų prievarta išplėšta ir L.Stankūnaitei perduota klykianti mergaitė jaustųsi saugi ir  laiminga.  Reiškia, jog apie vaiko grąžinimą į jai įprastą, saugią, mielą aplinką – pas senelius Kedžius, tetą Neringą – negali būti ir kalbos?.. Tai reiškia, kad susitaikoma ir su tuo, jog Kauno pedofilijos byla (neuroleptikais „neutralizavus“ L.Stankūnaitės dukrą) teismuose bus galutinai numarinta?.. 

– Aš jau ne kartą savo straipsniuose esu pabrėžęs, kad viso šio galimai mafijos organizuoto  teisėjo V.Kondratjevo sprendimo priėmimo tikslas yra, kad iki sprendimo priėmimo mergaitės seksualinio prievartavimo byloje, ji būtų perduota galimai nusikaltėlei, motinai L.Stankūnaitei. Šioje byloje tikrai yra pakankamai įrodymų, kad tiek A.Ūsas, tiek L.Stankūnaitė jau seniai būtų buvę nuteisti už labai sunkių nusikaltimų padarymą!.. Teismas kitokio sprendimo negalėjo priimti, nes neįmanoma paneigti įrodymų, kurie šiai dienai yra surinkti baudžiamojoje byloje. 

Faktiškai, pats teisingiausias sprendimas būtų – sugrąžinti šią bylą tyrimui papildyti, patraukiant atsakomybėn visus organizatorius ir dalyvius. Būtent todėl ir buvo pajungta protu sunkiai suvokiama įtaka, kad mergaitė, net pavartojus prievartą, būtų pagrobta. Toliau tiesiog technikos dalykas, kaip iš mergaitės padaryti daržovę, kad ši nieko nebeprisimintų ar bijotų apie visą patirtą siaubą nors žodį ištarti… 

Patikėkite, L. Stankūnaitė tikrai žino visas ne tik jos dukters, bet ir antros, o gal dar ir daugiau vaikų  seksualinio prievartavimo aplinkybes ir įtakingus pedofilus!.. Būtent todėl kone visa valdžia apie L. Stankūnaitę šoka teisinio nihilizmo pasiutpolkę ir pasiryžę prie jos kojų numesti visą sutryptą valstybės garbę!..

Nors aš nelabai tikiu, bet valdžia gali imtis priemonių, kad mergaitė būtų sugrąžinta globėjai, supratusi, kad ji jau peržengė bet kokias ribas ir galutinai gali prarasti visos tautos pasitikėjimą bei valdžią. Valdžios praradimas artėjančiuose rinkimuose reikštų, kad galimai bus pakeisti visi susikompromitavę teisėsaugos institucijų vadovai principingais ir dorais pareigūnais. Tai reikštų, kad bus imtasi visų priemonių, kad visi nusikaltimai būtų išaiškinti ir visi pedofilijos, žmogžudysčių Kaune organizatoriai ir dalyviai sėdėtų teisiamųjų suole. Manau, kad tokio pat likimo susilauktų ir kai kurie valdžios ponai ir ponios.  

– Per Lietuvą nuvilnijusi protesto banga – žmonės spontaniškai buriasi, diskutuoja, piktinasi, dalyvauja mitinguose, piketuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – kokių permainų galime tikėtis artimiausiu metu? Ar visa tai gali peraugti į dainuojančią revoliuciją, aktyvesnių piliečių Sąjūdį už teisinę, demokratinę valstybę?.. Apie tai neseniai prakalbusi teisėja Neringa Venckienė, berods, jau yra pasirengusi tokiai pilietinei veiklai, kovai už teisingumą, už teisinę valstybę? O jūs?.. 

– Manau, kad prasiveržusios per užtvanką teisybės ir teisingumo atstatymo upės jau niekas nebesustabdys!.. Galvoju, kad apie „Drąsos kelio“ partiją turėtų vienytis visi demokratiniai judėjimai ir organizacijos. Turi gimti nauja galinga Tautos palaikoma ir tik jai tarnaujanti organizacija, kurią galima būtų pavadinti, tarkim, „Drąsos kelio Tautos atgimimo frontu“ ar panašiai. Jeigu visi padorūs žmonės susivienys, manau, yra realios galimybės laimėti balsų daugumą Seimo rinkimuose ir įvykdyti šalyje tokias kardinalias reformas, kurios tikrai parodytų, kad valdžia pagaliau pradėjo vykdyti savo Konstitucinę pareigą – tarnauti Tautai.

Manau, teisėja Neringa Venckienė nebegali turėti jokių iliuzijų dėl valdžios geranoriškumo. Jos vieta – kartu su ją palaikančiais tautiečiais, su visa pilietine visuomene. Faktiškai, dabartinė valdžia savo neveiklumu jau privertė piliečius mąstyti apie mūsų šalies gyvenimo aktualijas, todėl vos ne visa visuomenė jau dalyvauja politikoje!.. 

Aš pats, asmeniškai, apie savo aktyvesnį dalyvavimą politikoje gal ir svarstysiu, jeigu jausiu, kad ten esu reikalingas. Manau, kad aš ir dabar, tikriausiai, padedu savo straipsniais ir viešais pasisakymais atsakyti į daugumai žmonių, bundančiai visuomenei rūpimus klausimus.

 

Facebook komentarai
Back To Top