skip to Main Content

Štai melsvos žibuoklės, tik nepirkit praeiviai…  (pagal  dainos  žodžius  )

Neišduokime  Laisvės kovotojų, partizanų,  disidentų  brangios  atributikos kovoje  už  Laisvą  Lietuvą.  Tai  įpareigoja  duota  PRIESAIKA  LIETUVAI.

 Interneto  straipsniuose  ir manau  ilgam  istorijos  prisiminimui  išliks  simbolinis   daugiau  posovietinės  Lietuvos   Valstybingumo   ( nors  jau Lietuva švenčiančia 25  Laisvės metus  su visa tautine  atributika)   paminėjimui,  buvęs  tokia proga   pavartotas, pirmą  kart ą  manau  Lietuvos  istorijoje,  mėlynos  žibuoklės  ženklas, kuria  buvo  pasipuošę  politikai minint  Valstybinę  Lietuvos  datą.  Jei tai vergijos  gėdai  pažymėtas  ženklas, suprantu. Vieni  šią  žibuoklę  sutapatino  su  slaptų  organizacijų  simbolika, kiti konkrečiau, kad tai nacių Vokietijos vienas iš  ženklų, kiti  demokratiškai  teisinosi, kad kas gali uždrausti  nešioti tai  ką  įstatymas nedraudžia?  Nors pjautuvas ir kūjis kaip  bolševikų simbolika uždrausti naudoti  Lietuvoje, bet  Lietuvos  krikščioniškose kapinėse  dar  galima  rasti šviežiai atnaujintų paminklų  mirusiems su  kūjo  ir pjautuvo  simbolika- Išlaužo kapinėse, Prienų sav.  (Šveicarijoje  sostinės  senamiestyje yra vieša iškaba su pjautuvu ir kūju, kad tai bolševikų  būstinė ) Nuvilnijus spėlionėms  iš kur  galėjo  ant  politikų  krūtinių  ir tik  ne ant jų bet ir ant Arkivyskupo  atlapo  atsirasti   žibuoklės  ženklelis,  šiai  įtartinai  simbolikai , pasigirdo  aiškinimų, kad  tai  jaunimo  išmonė.  Suprantamas  toks  Prezidentės  elgesys,  kad  ji  negalėjo  atsisakyti  manau   jaunimo  siūlomo  ženklo,  kaip  kad  manau   kad  ji  neatsisakytų  ir aplankydama vaikų  darželį  iš  pagarbos  paimdama  čiulpinuką    iš  mažylio  siūlomos  rankutės.  Aš  radau, tarp  močiutės,  kaip  garsios  sodininkės  apdovanojimų, kad  šis  žibuoklės  ženklas  tai  buvo  tarybinės  Sodininkų  bendrijos  ženklas.  Tai    tarybinė  draudžiama  simbolika. Bet?  Amžino  atilsio  išėjęs  disidentas  ir  politikas  A. Patackas,   viename  iš  savo  straipsnių  bandė  pateisinti  tokias  Prezidentės  klaidas  kaip  trūkumą  jos  komunistiniame  auklėjime.  A. Patackui  mirus,  Prezidentė  yra  pareiškusi   gilią  užuojautą  A. Patacko  šeimai. „Netekome  Algirdo  Patacko – tvirto. Sąžiningo  ir  niekada  nepasidavusio  kovotojo  už  Lietuvą  ir  jos  Laisvę.  Disidentas, aktyvus  Sąjūdžio  veikėjas,  Nepriklausomybės  Akto  signataras, ne  vienos  kadencijos  Seimo  narys- aktyvi  politinė  ir  visuomeninė  veikla  įrodo,  kad  A. Patackui  visada  rūpėjo  Lietuva  ir  jos  likimas“, sakoma  šalies  vadovės  užuojautoje. Dėl  šios  netekties  šalies  vadovė  pareiškė  užuojautą  ir  bendražygiams  ir  visai  Lietuvos  politikos  bendruomenei.  Tad  kad  sekančios  Valstybinės  šventės  metu, tai  buvo  prieš  Vasario 16  ir  kad     mūsų  Valstybės  vyrai  ir  moterys,   turintys  tik  marksistinius  komunistinius  ar  „mokslinio ateizmo“  diplomus,  nebūtų  įvelti  vėl  į  jaunimo  ar  kitų  asmenų  hibridinius  „šposus.“ ( Nes iš  ko tik  šiandieną  neišdrįstama pasityčioti? Tautinės  ir  Valstybinės   vėliavos spalvų simbolika,  nudažomi  stadionų  suolai, ilgiausias audeklo kiekis neturintis heraldikos  nustatytų  vėliavai matmenų – pavadinama vėliava.  A.  Patackas  sutikęs  mane  kaip  Eucharistijos  bičiulį  iš  pogrindžio  laikų  ir  vieną  iš  dvasinių  vadovų,  paprašė  mane  kaip  buvusį  Vyriausiąjį  Lietuvos  kariuomenės  kapelioną  majorą,  tam tikros  karinės  subordinacijos  laipsniu,  kreiptis  į  Ginkluotųjų  pajėgų  vadą  –  Prezidentę  ir  perduoti  Eucharistijos  bičiulių,   daugiau  tautinės  simbolikos  ( nes  matosi, kad  Prezidentė  eina į bažnyčias, priima  Šv. Komuniją  – Eucharistiją ) nešiojamą  ženklelį – lietuvišką  KOPLYSTULPĮ.  Šį  ženklelį  KGB  pakentė  okupacijos  metais nešiojamą  Eucharistijos  bičiulių.  Bet  pasitarus  ir  pagalvojus   A. Patackui  kaip  Seimo  nariui  ir  politikui,  kad  Prezidentė  gali  nesuprasti  mūsų  kultūrinių-tautinių – religinių  simbolių,  tad  buvo  nutarta  ir  manęs  paprašyta,  kad aš  kaip  kariškis  kartu  pasveikinčiau  Ginkluotųjų    Pajėgų  vadą – Prezidentę   su  Vasario  16  ir  padovanočiau  aiškios Valstybinės  tautinės  simbolikos  ženklus – VYTĮ  ir  LAISVĖS  ANGELĄ  pagamintus  disidentų dar  okupacijos  pogrindyje   ( vienam  iš  jų dar  esančiam  gyvam  bet  sunkiai  sergančiam ) ir  kad Vasario  16  Lietuva  pamatytų   su  kokiu  nors  sąryšiu  rišančią  Prezidentę  su  mūsų  kovomis  už  Lietuvos  Laisvę,  kai  mes  Lietuvos  pogrindžio  vaikai  nebijojome  nešioti  savo  tautinių  ženklelių  ( o jie  komunistų  anūkai  nešiojo  pjautuvo  ir  kūjo  ženklelius ) kurie  mus  atvedė  į  Laisvą  Nepriklausomą  Lietuvą.   Ženkleliai  buvo  pagarbiai  paruošti  į  suvenyrams  skirtas  dėžutes  ir Seimo  nariui  A. Patackui  pritariant, mano  buvo  nuvežti  perduoti  į  Prezidentūrą,  kad  perduotų  gerb.  Prezidentei.  Specialus  susitikimas  ar  priėmimas  nebuvo  derintas,  bet  tik  pasitikint  Prezidentės  patarnautojais, kad  jie  perduos  ženklelius Prezidentei.  Moterys,  Prezidentūros  viename  iš  lankytojams  skirtų  patalpų, palankia  priėmė  raštišką  pasveikinimą  ir  ženklelius  pažadėdamos  perduoti  Prezidentei, kaip  disidentų  relikvijas  , o  už  mandagų  patarnavimą  ir  šioms  moterims  buvo  padovanoti  ženkleliai.  Įprasta  Prezidentūros  tvarka, reikėjo  užpildyti  apsilankiusiojo  anketą.  Maniau, kad  tai  gražus  paprotys  tokių  anketų pildymas,  palaikant  ryšį  su  platesne  visuomenės  dalimi  ir  kai  parvažiavęs  iš  Vilniaus  su  džiugia  misija  papasakojau  disidentui  Henrikui  apie   ženklų  perdavimą, jis   sukaupdamas  paskutines  jėgas, palaikomas  donorų  krauju,  žvilgteldavo  vis  į  televiziją  ar  nešiojama  jo  kovos  už  Lietuvos  Laisvę  padovanoti   simboliai?  Atlapas  Vasario 16  buvo  papuoštas  kažkokiu  kitu   žymeniu be  mūsų  padovanotų.  ( Ką  nešioti ar nenešioti  yra  asmeninis  pasirinkimas )  Politiniai kaliniai ir tremtiniai  manau  ryžosi   rimčiau  be  prezidentinio  oficialumo  ir Prezidentūros  protokolo  viešai  Ariogaloje  niekam  netrukdant,  be  tarpininkų   papuošti  krūtinę,  komunistų  badu  marintų, ledynuose šaldytų,  kaip  šunų  gaudytų,  išduotų,  ištremtų  šeimų  ir  vaikų  kančiomis   ir  ašaromis aplaistytų, pažymėto  I-jo,  laipsnio LPKTS žymeniu   Nr  ….   „Už nuopelnus  Lietuvai?“ Negaliu  nesidžiaugti  kartu  už  tuos  nuopelnus,  kaip  Lietuvos  nepriklausomybei  ištikimo  tėvo  testamentinio  moralinio  palikimo sūnus – bolševikams  netarnavusio,  į  tarybinį  kolchozą  neįsirašiusio, jokiame  tarybiniame  darbe komunizmo  nekūrusiam,  ir  tarybinėje  santvarkoje  sugebėjusiu  išlikti   laisvu  ūkininku – tik bolševikų  pervardintu  valstiečiu, badu marinto, nes  ką  užsiaugindavo  šeimai išsaugotame  žemės  sklype – rudenį  komjaunimo  organizacijos  aktyvistai  Juozas T. ir   Vytas G. su panašiais aktyvistais  atimdavo  ir  į „J. Žemaitės“ vardo  kolūkį  suveždavo, nes Lietuvos žemė,  komunistų buvo paskelbta tarybine.  Paskutinių  trėmimų  į  Sibirą  dieną tiki  per  stebuklą  išlikusio  ir per  visą  okupaciją  sunkiai  gaudamas  darbą  kaip  „buožė“, nes  turėjo  vieną  ha  žemės,  kurią  atėmė  tarybinė  valdžia   ir  senatvėje  1980 m. pasiūlytos Apylinkės  pirmininko tarybinės  pensijos  iš  okupantų  rankų   imti atsisakiusio ir  visais okupacijos  metais  tikinčio Lietuvos  Nepriklausomybe.     

Savanorio  sūnus, Lietuvos  kariuomenės Savanoris  kūrėjas,  Sausio 13  gynėjas, LR kariuomenės  vyr.  kapelionas  maj.  A.  Bulotas.

P.S.  Leidžiama  spausdinti  ir kitoje  laisvoje  žiniasklaidoje.

 „Eucharistijos  bičiulių“  ženklelis. 

Toki  ženkleliai  VYTIS  ir  LAISVĖS  ANGELAS  buvo  perduoti  Prezidentūroje Prezidentei,  per  mane  priėmusias  moteris.  Dėžutės  ženklams,  tai  likusios  nuo  močiutės  brangenybių  padovanotų  Lietuvos  Blokados  fondui.  Kad  vyresnioji  karta  labai  vertino  Lietuvos  Laisvę  liudija  ir  išlikę  kai kurie  dokumentai  remiantys  Lietuvos  Nepriklausomybės  atgavimą  :  

 

Facebook komentarai
Back To Top