skip to Main Content

Socialdemokratai dirba teisėsaugos mafijai, nužudžiusiai Drąsių Kedį, Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę, Andrių Ūsą

 

Balandžio 3 d. (sekmadienį) socialdemokratų valdyba nepritarė partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlomai Povilo Gylio (beje, buvusio LDDP vyriausybės Užsienio reikalų ministro) kandidatūrai į vidaus reikalų ministrus, pranešė partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. P.Gylys nepriimtinas tik todėl, kad į Seimą buvo išrinktas pagal „Drąsos kelio“ sąrašą.

Tokia socialdemokratų pozicija nestebina, žinant, kad ši partija vienbalsiai balsavo už apkaltą Neringai Venckienei. 

Stebina kitkas – nejaugi visi socialdemokratai tiki mafijinės prokuratūros versiją, kad J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę nužudė D.Kedys, o jis pats ir A.Ūsas vėliau mirė natūralia ir nesmurtine mirtimi?

Ar jie tiki, kad mafijinė prokuratūra netyčia pedofilijos bylą perdavė teismui, išėmę iš jos visus A.Ūso kaltės įrodymus, o jokios pedofilijos nebuvo, visa tai buvo išgalvota. Juk jeigu pedofilija buvo išgalvota, kas išdraskė antrajai aukai storąją žarną „kietu buku daiktu“. 

Juk net pedofilijos byloje yra tokie gydytojo G. Čereškevičius parodymai : „kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės ta pati patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 liudytojo apklausos metu. Šis liudytojas taipogi patvirtino, jog pirmas O. Naruševičiūtės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008-12-08, tai yra jau pradėjus šį ikiteismini tyrimą ir esant pagristai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti. Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku. Reikia pripažinti, jog sunku suprasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka. Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą, visiškai nebuvo vertinami liudytojų (gydytojų) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai anie tai, kad viena iš mergaitės diagnozuotų sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su mergaite per tiesiąją žarną“.

Juk šie nepilnamečių prievartavimo kaltės įrodymai buvo tokie akivaizdūs, kad prokuratūra suprato, kad nepavyks joks nugesinti, todėl dėl V.Naruševičienės dukros prievartavimo jie net neperdavė bylos į teismą, į teismą visuomenei nuraminti perdavė D.Kedžio dukros „seksualinio priekabiavimo“ bylą, iš kurios išėmė visus įrodymus. 

„Laisvo laikraščio“ redakcija iki šio saugo ranka rašytus vienos liudininkės parodymus. Moteris rašė mačiusi, kaip buvo pagrobtas D.Kedys. “Spalio 5 d. (tądien 2009 m. buvo nušauti J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė) D.Kedys atvažiavo prie Violetos namų ne taip jau anksti ir mes kaip tik buvome kieme, – “Laisvam laikraščiui” rašė šį liudininkė, — Drąsius paklausė, ar ne mes skambinome ir pasakėme, kad važiuok staigiai pas Violetą, nes Aidas (D.Kedžio pedofilija kaltintas asmuo – red. past.) kaip tik atvažiavo.

Oi, ne, mes atsakėme su vyru, kad neskambinome. D.Kedys paklausė, tai kaip čia dabar suprasti. Mes pasakėme, kad tu žiūrėk – prie Violetos namų stovi tokia pat mašina kaip tavo. D.Kedys pasakė, kad išsiaiškins. Jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo pamažu važiuoti link Violetos namų. Sustojo netoli jos namo, ir mes žiūrime, kad D.Kedys rankose laikė ginklą.

Na, kas čia dabar bus? D.Kedys priartėjo prie tos mašinos durų, staigiai iš jos išlipo du vyrai. Staigiai užlaužė D.Kedžiui rankas ir surakino antrankiais bei įsodino į savo automobilį. Tada vienas iš tų dviejų, toks apypilnis, mažo ūgio, pribėgo prie D.Kedžio automobilio,  matyt, pažiūrėti, ar ten nesėdi kas nors dar. Jis įsėdo į D.Kedžio automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo”.

 

Kita vertus, Laimutė Stankūnaitė telefonu buvo įspėjusi V.Naruševičienę, kad J.Furmanavičius nužudytas, ir perspėjo, kad jos jau važiuoja paimti kai kurie žmonės.

 

Apgailėtinai skamba tie sovietinių prokurorų teiginiai, jog žudiką moteris netikėtai sutiko tarpduryje. Nejaugi žudikas dvi valandas stovėjo prie durų ir laukė, kol kas nors jas atidarys? Kur kas tikroviškesnė versija, jog moteris duris atidarė tiems asmenims, kuriuos pažinojo ir, kuriais pasitikėjo. Jeigu teisėją būtų nušovę tarpduryje, ar ir tada prokurorai teigtų, jog žudiką jis visiškai netyčia sutiko prieš skubėdamas į darbą? Žinant tai, kad nužudytas teisėjas gyveno ne nuosavame name toks nužudymo būdas nebūtų efektyvus, kadangi aplinkui yra kaimynai, todėl net ir teoriškai tai būtų sudėtinga.

Bet tikriausiai sovietinės teisėsaugos profesionalai teigtų, jog D. Kedys pastovėjo prie durų ir, kai tik teisėjas skubėjo į darbą, buvo nušautas tarpduryje. Kaip ir moteris. O juk ją nušauti buvo dar sudėtingiau, nes būsima auka jau žinojo apie nužudytą teisėją. Bet kuris mąstantis žmogus suvoks, jog tokiu atveju durų atidaryti negalima niekam ir pro jas eiti negalima, nes už jų gali stovėti žudikas.

Pedofilijos bylą tyręs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas interviu LL prisipažino, kad po to, kai pats savo akimis pamatė, kaip prokuratūros vadovai žlugdo garsiąją pedofilijos bylą, jis suprato, kad nebegali dirbti šioje struktūroje. Jis taip pat sakė netikintis atsitiktinumais šioje byloje ir kaip nužudyti net keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Jonas Ūsas, Drąsius Kedys), o prokuratūra pastarųjų dviejų žmonių mirtį vadina nelaimingais atsitikimais.

„Kai aš paprašiau sudaryti tyrimo grupę tirti pedofilijos bylai, tai R. Jancevičius man atsakė: „ai, nebūk formalistas“, – pasakojo N.Bieliauskas. Jis stebėjosi, kodėl Kauno apygardos prokuratūra, kuriai buvo pavesta iš pradžių tirti pedofilijos bylą, nepadarė absoliučiai nieko – net nedrįso apklausti D.Kedžio pedofilija apkaltinto teisėjo Jono Furmanavičiaus. 

 

„Jeigu jie laikų būtų ėmęsi veiksmų, apklausę liudininkus ir patikrinę faktus, gal būt, visa šis istorija nebūtų taip tragiškai pasibaigusi“, – sakė N.Bieliauskas. Jis pasakojo, kad bandė įtikinti D.Kedį, kad pedofilijos byla yra tiriama ir bus ištirta.

Tuo metu jo viršininkas, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius Vilniaus apylinkės teisme 2014 m. kovo 28 d.  melavo, prisiekęs kalbėti tiesą, kad N.Bieliausko išėjimas iš prokuratūros nėra susijęs su minėtos bylos tyrimu. „Jo išėjimas iš darbo visiškai nėra susijęs su baudžiamosios bylos tyrimu, – teismo posėdžio metu sakė R.Jancevičius, – išėjimo priežastys absoliučiai nėra susiję su ta byla. Tai susiję su asmeniniais motyvais. Aš jį pirmą kartą perkalbėjau, kad jis liktų prokuratūroje – taip, tą pripažįstu. Tačiau tai nėra susiję su požiūriu į bylą arba prieš bylą. O antrą kartą jis išėjo iš prokuratūros jau visiškai dėl kitų dalykų, dėl to, kad jam buvo pavesta tirti OMOn bylą, ir jis nesutiko su prokuratūros pozicija šioje byloje, todėl ir pasitraukė“.

 

Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir daugiau dalykų, dėl kurių skyrėsi eksprokuroro N.Bieliausko ir R.Jancevičiaus parodymai. N.Bieliauskas sakė, kad apie visus savo žingsnius raštu, tarnybiniais pranešimais informuodavęs savo viršininką R.Jancevičių. Pastarasis dievagojosi, kad jokių N.Bieliausko raštų nėra gavęs, arba neprisimena : „Negaliu paneigti, kad to nebuvo“.

 

Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad prokuroras N.Bieliauskas atsisakė policijai leisti sekti D.Kedį. N.Bieliauskas aiškino, kad jis iš principo negalėjo sutikti, kad baudžiamojoje pedofilijos byloje, kurioje įtariamasis buvo Andius Ūsas, nukentėjusios mergaitės atstovas Drąsius Kedys taip pat taptų ir įtariamuoju.

 

„Kauno bylą dėl mažametės tvirkinimo man pavedė tirti 2009 rugpjūčio 19 dieną, – teismo posėdžio metu pasakojo N.Bieliauskas, – gavęs bylą, su ja susipažinau ir ėmiausi aktyvių veiksmų, kad kuo operatyviau ištirčiau visas aplinkybes. Kaune tą bylą tyrė pareigūnų grupė – du prokurorai ir trys tyrėjai. Pavesti tokią bylą vienam žmogui, sakyčiau, buvo labai neatsakingas Generalinės prokuratūros žingsnis“.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top