skip to Main Content

http://www.vesti.ru/videos/show/vid/689086/#/video/https%3A%2F%2Fplayer.vgtrk.com%2Fiframe%2Fvideo%2Fid%2F1560461%2Fstart_zoom%2Ftrue%2FshowZoomBtn%2Ffalse%2Fsid%2Fvesti%2FisPlay%2Ftrue%2F%3Facc_video_id%3D689086

Buvęs „Snoro“ savininkas Antonovas atsakė į Rusijos TV kanalo klausimus: 

Tai bus pirmas toks Rusijoje nagrinėjama byla, kurioje Rusijos pilietis reikalaus kompensacijos iš užsienio valstybės. Jūs kreipėtės į Rusijos teismą, prašydamas kompensacijos dėl jums priklausiusio banko „Snoras“  nacionalizacijos. Tą nacionalizaciją įvykdė Lietuvos respublika. Sakykite ko jūs tikitės?

– Pirmiausiai mes tikimės teisingo mūsų šalies teismo sprendimo. Kiti dalykai yra išdėstyti mūsų ieškinyje teismui – prašome sugrąžinti reputaciją, kuri yra svarbiausias dalykas šiame versle ir žinoma, norėtųsi gauti teisingą kompensaciją už banko „Snoras“ akcijas, kurios priklausė man ir kurios buvo eksproprijuotos Lietuvos valdžios.

– Banko nacionalizaciją jūs vadinate ekspropriacija. Prisiminkite, kaip viskas vyko? Dar 2011 m. Lietuvos valdžia tiesiog per kelias valandas pakeitė įstatymus dėl bankų veiklos, dėl ko „Snoras“ buvo nacionalizuotas. Gal galite smulkiau papasakoti, juk nuo 1993 iki 1998 m. „Snoras“ buvo laikomas labai sėkmingu ir dideliu?

– Taip, net 2010 m.  įtakingas leidinys „The banker“ pripažino „Snorą“ metų banku. O dėl nacionalizacijos – tai šis procesas yra aprašytas vadovėliuose. Nacionalizacija įvyksta tada, kai abi pusės susitaria, t.y.  nacionalizuojamo objekto savininkai, supratę, kad negali toliau vykdyti veiklos, susitaria su valdžia dėl planinio turto perdavimo valstybei dėl to, kad nenukentėtų kreditoriai ir indėlininkai. Šiuo atveju tai buvo tipiška ekspropriacija, rusiškai banko užgrobimas. Tai vyko pažeidžiant visas Lietuvos banko nustatytas taisykles ir visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Pradedant jau tuo, kad užsieniečiai neturi teisės vykdyti Lietuvos kompanijų administravimo ir valdymo.  Mūsų atveju tai buvo nedidelė britų kompanija „ Zolfo Cooper LLP“, kuri, beje, jau nebeveikia. Tai buvo įprasta banke diena, mes jau baigėme visas bankines operacijas eurais ir litais, ir apie 16 val., dar prieš atsidarant Amerikos rinkoms, į „Snorą“ tiesiogine prasme fiziškai įsilaužė grupė žmonių iš užsienio, kurie nekalbėjo lietuviškai, taip pat centrinio banko ir teisėsaugos atstovai. Mums tai buvo visiškai netikėta – bankas buvo tiesiog „išjungtas“, ištraukiant laidą iš rozetės.  Tai reiškia, kad į kambarį, į kurį net mes neturėjome teisės užeiti ir kuriame buvo atliekamos „Swift“ operacijos (tarptautiniai pervedimai) atėjo žmonės, ir išjungė kompiuterius, atjungę elektrą.  „Snoras“ buvo tiesiog išjungtas, o visi kiti įvykiai, kurie įvyko vėliau, apskritai nesuprantami sveiku protu ir visiškai nepanašu į europietiškos valstybės vyriausybės, kokia save laiko Lietuva, elgesį. Iš karto, per dvi dienas buvo pakeisti net septyni įstatymai, už kuriuos iš karto nubalsavo Seimas. Tai nesuprantama, nes kiekvienas įstatymas turi būti apsvarstytas ir gerai apgalvotas, o mūsų atveju visi tie pakeitimai buvo parengti iš anksto.  Operacija buvo parengta visiškai slaptai, dėl jos nukentėjo net du Lietuvos teisėsaugininkai , kurie atsisakė vykyti neteisėtus nurodymus – apie tai plačiai rašė Lietuvos spauda (matyt, kad turima omenyje FNTT vadovai Gailius ir Giržadas, kurie suabejojo „Snoro“ užgrobimo teisėtumu, ir todėl buvo išmesti iš darbo) .

Kitaip sakant, jums nepavyko apsiginti. Ar jūs turite kokį nors paaiškinimą, kodėl visa tai nutiko? Ar jūs buvote kažkoks „medaus šaukštas“ Lietuvos vyriausybei?

– Iš tikrųjų ne, nes jeigu kalbėti apie ekonomiką, tai „Snoro“ užgrobimas buvo ekonominė diversija prieš savo valstybę.  Kažkodėl buvo išleista nesuskaičiuojamos sumos pinigų, ir tik tam kad nužudyti vieną bendrovę. Ir niekas net nebandė aiškintis, kas su ja nutiko. Tiesa, anglai porą dienų bandė aiškintis kas nutiko „Snore“  tačiau vėliau nustojo.

Lietuvos valdžia sako, kad „Snoras“ buvo bankrotas, todėl jie kitaip negalėjo elgtis?

– Tiesa sakant „Snoras“ visą laiką iki išjungimo buvo mokus pelningas, ir jame visą laiką buvo per daug pinigų.  Visi mūsų dėka uždirbdavo tačiau kai atėjo administratoriai, viskas staiga dingo. Dar 2003 m. mes įsigijome kontrolinį „Snoro“ akcijų paketą o 2006 m. akcijos buvo perrašytos fiziniams asmenims.

Apie kokią sumą eina kalba?

– Žiūrint, kaip vertinti kompaniją? Jeigu tik skaičiuoti banko ir banko grupės vertę, tai ta suma kuri įvardinta ieškinyje gali atrodyti teisinga – apie 200 mlrd. rublių. Tokia yra banko vertė, neskaičiuojant moralinės žalos ir sunaikintos reputacijos. Tačiau reikia suprasti, kad į „Snoro“ grupę įėjo ir daugybė kitų bendrovių įvairiuose pasaulio šalyse – Rusijoje Ukrainoje, Panamoje, Karibuose, Švedijoje Estijoje. Dabar skaičiuojame kokią žalą patyrė šios bendrovės. 

Kokia dar nuosavybė išskyrus banką buvo iš jūsų atimta?

– Bankas buvo visos įmonių grupės širdis, todėl mes suvokiame kad sustabdžius širdį, sustabdote ir visų įmonių veiklą.  Viena iš didesnių įmonių buvo Švedijos automobilių gamintoja „Saab“ taip pat kelios gamyklos Didžiojoje Britanijoje gaminančios  automobilių dalis taip apie  dešimt bankų įvairiuose pasaulio šalyse, taip pat sporto prekes gaminančios bendrovės, futbolo klubas „Portsmud“, taip pat frančizės įmonė pasaulio ralio čempionatui, ir kitos įmonės. Tai buvo vertikaliai integruotas holdingas. Žinoma, kurį laiką jis dar veikė, tačiau po kelių mėnesių sustojo. Žinoma, kad banko „Snoras“ užgrobimo operacija buvo kruopščiai suplanuota, tačiau padaryta ir klaidų. Jie skubėjo ir todėl klydo, reikia dirbti žymiai kruopščiau. 

– „Snoras“ turėjo milijoną klientų – juk tai buvo gyvi žmonės, kurie atnešė savo pinigus į banką?

– Taip, tai buvo didžiausias mažmeninis bankas Lietuvoje.

Kas nutiko su jų indėliais?

– Jų indėlius gražino Lietuvos indėlių kompensavimo sistema,  pasiskolinusi pinigų iš Švedijos bankų. Reikia prisiminti, kad dabar Lietuvos bankų rinką sudaro tik Švedijos ir Skandinavijos bankai, o savarankiškų bankų ten neliko. 

 Po mūsų uždarė dar vieną banką, kuris vadinasi „Ūkio bankas“, ir kuris taip pat priklausė rusui. Nors jis ir turėjo Lietuvos pasą, tačiau pagal tautybę rusas. Kiek aš supratau, sprendimas dėl jo taip pat buvo priimtas, tiesiog atidėtas, nes Lietuvos valdžia negalėjo vienu metu tiesiog uždaryti dviejų bankų. 

Kitaip sakant, prasidėjo politiniai žaidimai?

– Aš nevadinčiau to ginčo „Antonovas prieš Lietuvą“ kaip politinio, nes tai labiau ūkinis ginčas. Nes aš esu Rusijos federacijos pilietis, ir Lietuvos politikoje niekada nedalyvavau. 

Atrodo, kad ūkinis ginčas nelygūs – prieš jus visa Lietuvos valdžia?

– Tačiau vyriausybės taip pat daro klaidas.

Tačiau jūsų problemos prasidėjo, kai Lietuvos prezidente tapo Dalia Grybauskaite. Gal būt, ji dėl kažkokių priežasčių jūsų nemėgo?

– Aš nepažįstu Dalios Grybauskaitės, nors ankstesnius Lietuvos vadovus pažinojau gerai. Iš tiesų, atėjus D.Grybauskaitei, viskas ėmė keistis. D.Grybauskaitė arši rusofobė, tai jūs galite pamatyti TV laidose iš jos pasisakymų. Be to, ji smarkiai pakeitė Lietuvos banko vadovus – jam ėmė vadovauti buvęs D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas, ne bankininkas, o teisininkas Vytas Vasiliauskas. Ir tuo mūsų dialogas su bankų reguliatoriumi baigėsi. Iki D.Grybauskaitės Lietuvai vadovavo labai pragmatiški žmonės – faktiškai Lietuvą valdė A.Brazauskas ( ne visada „de jure“, tačiau visada „de facto“), buvęs pirmas LKP sekretorius, labai protingas žmogus. Lietuvos bankui vadovavo Šarkinas, patyręs ir išlaikytas vyresnio amžiaus bankininkas. Tačiau kai viskas pasikeitė, Vasiliauskas sugebėjo net pradėti baudžiamąją bylą buvusiam LB bankų priežiūros departamento vadovui, kuris dabar sėkmingai su Vasiliausku kovoja.

Londono teismas nagrinėjo jūsų ekstradicijos prašymą į Lietuvą. Jūs rengiatės dar gintis šiame teisme?

– Ne, neketinu, nes visą šį ekstradicijos procesą galima užtęsti kokiems 7-8 metams. Nors šiaip ES šalys sprendžia klausimus dėl ekstradicijos per 21 dieną, o dar 21 dieną duoda apeliacijai. Mes priešinomės ekstradicijai į Lietuvą tris su puse metų, tai galima buvo tęsti, tačiau aš supratau, kad tai laiko gaišimas ir kvaila. Aš supratau, kaip veikia Didžiosios Britanijos sistema, ir kodėl anglai balsavo už „Brexit“ – jų sukurta sistema visiškai netinka toms taisyklėms, kurias bando primesti Briuselis. Todėl aš galiausiai nusprendžiau, kad kvaila toliau kovoti su vėjo malūnais, ir pereiti į kitą žaidimo lygį. Padavėme ieškinį Maskvos arbitražo teismui, pirmas posėdis įvyks  rugsėjo 22 d. 

Ar dalyvaus atsakovas – Lietuvos Respublika?

– Mes labai to tikimės, nes kol kas Lietuva tik sudarė kolegiją, kuri spręs, kaip elgtis šioje situacijoje, ir kas atstovaus Lietuvos interesus. Ieškinys jiems įteiktas, laukiame, kad jie dalyvautų. 

Ko jūs tikitės teisme, aišku, be reputacijos atstatymo?

– Žinoma, kad teisme mes tikimės pirmiausiai teisingumo. 

Maskvos arbitražo teismas gali iš karto patenkinti Antonovo ieškinį, jeigu Lietuva nedalyvaus procese

 

 

Maskvos arbitražo teismas gali jau pirmąją šios bylos posėdžio dieną – rugsėjo 22 d. patenkinti buvusio banko „Snoras“ savininko Vladimiro Antonovo 557 mln. eurų ieškinį prieš  Lietuvos Respublika, jeigu atsakovas šioje byloje atsisakytų dalyvauti šiame procese.

V.Antonovo advokatai primena, kad Lietuvos vyriausybė gavo ieškinį ir privalo dalyvauti šiame procese. Teismas gali tą pačią dieną nuspręsti, kad jeigu atsakovas nedalyvauja, tai jis pripažįsta ieškinį ir su juo sutinka. „Jeigu teismas pripažins, kad ši byla yra parengta nagrinėjimui, ji gali būti išnagrinėta pirmos instancijos teisme dar tą pačią dieną“, – teigiama Maskvos arbitražo teismo nuorodoje.

 

Antonovo interesus šioje byloje atstovauja fondas „Palimpsest“. Teigiama, kad rengiant skundą prieš Lietuvos Respubliką, dalyvavo garsūs Rusijos, JAV, Vokietijos, Čekijos, Izraelio advokatai. Teigiama, kad šie teisininkai, išnagrinėję šios bylos dokumentus, nusprendė, kad Lietuva nacionalizavo banką „Snoras“ pažeisdama įstatymus. Todėl fondo atstovai nesistebi, kad Lietuvos vyriausybė bando šią bylą politizuoti ir pateikti kaip rusofobijos pavyzdį, nors tai yra „paprastas dviejų ūkio subjektų ginčas“. Teisininkai mano, kad Lietuvos pusė, žaisdama politine korta, supranta, kokios silpnos jų pozicijos šioje byloje. 

Šio fondo atstovas Sergejus Mirzojeas priminė, kad daugelyje šalių (tame tarpe Lietuvoje ir Rusijoje) yra numatyta atsakomybė už neatvykimą į teismą. „Jeigu Lietuvos atstovai neatvyks į teismą, jie rizikuoja pralaimėti šią bylą tik todėl, kad atsisakė pateikti savo argumentus“, – teigia jis.

 

Dar anksčiau Maskvos arbitražo teismas areštavo kelis „Snoro“ nekilnojamojo turto objektus Rusijoje – tai 16 negyvenamųjų pastatų Maskvoje ir jos apylinkėse.

 

„Snoras“ buvo vienas didžiausių bankų Lietuvoje, tačiau 2011 m. Lietuvos valdžia sustabdė banko veiklą, ir jį nacionalizavo. Šį veiksmą banko savininkai vadina ekspropriacija. Lietuva paskelbė Antonovo ir Baranausko tarptautinę paiešką. „mes buvome pasirengę atvykti ir duoti parodymus dėl banko „Snoras“ veiklos, – teigė V.Antonovas agentūrai „Rosbalt“, – tačiau to padaryti mums neleido. Matyt, kad Lietuvos valdžia nusprendė padaryti šou – atvežti mus iš Anglijos surakintus antrankiais, ir parodyti šį šou per TV“. Antonovas mano, kad Lietuvos valdžia nenori, kad jie būtų teisiami teisingame teisme. „Todėl jir ir bandė mus įkišti į kalėjimą, kad gauti reikiamus prisipažinimus“, – sakė bankininkas.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top