skip to Main Content

„Snoro“ akcininkų teismo už akių parodija: prokuroras melavo teismo posėdyje

Dainius Lapienis

Neseniai perskaičiau žiniasklaidoje, kad Vilniaus apygardos teisme prasidėjo „Snoro“ banko buvusių pagrindinių akcininkų V.Antonovo ir R.Baranausko teismas už akių.  Kažkodėl apie šį tuščioje teismo salėje vykusį pirmąjį teismo posėdį parašė tik portalas lrytas.lt. Pasirodo, didelio visuomenės susidomėjimo „Snoro“ banko akcininkų byla nesulaukė. Matomai, dėl keleto priežasčių.

Visų pirma, ne tuos teisia. Teisiamųjų suole iš tikrųjų turėtų sėdėti tie „veikėjai“, kurie tą tolimą 2011 metų lapkričio 16 dieną tiesiog užgrobė stabiliai veikusį „Snoro“ banką ir neteisėtai jį nacionalizavo. Po to, skubiai, be jokių skaičiavimų, grynai dėl politinių motyvų, subankrotino pelningai dirbusį penktąjį pagal dydį šalies banką, turintį ir patį didžiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą. Taigi, akivaizdu, jog teisiąmųjų suole turėtų sėdėti pagrindiniai „Snoro“ banko sužlugdymo režisieriai: Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, tuometė finansų ministrė I.Šimonytė ir pats konservatorių-liberalų vyriausybės premjeras A.Kubilius.

Antra, matomai, ir Generalinės prokuratūros „kišeniniai“ prokurorai (kaip vėliau paaiškėjo, net vežioję rezonancinę „Snoro“ bylą į Daukanto aikštės rūmus D.Grybauskaitei „susipažinti“) nelabai turėjo kuo pasigirti ir nenorėjo, jog visuomenė sužinotų apie šį prasidėjusį teismo farsą. Norėjo, kad šis pirmasis teismo posėdis praeitų tyliai.

Patys prokurorai, po prezidentūros, konservatorių partijos vadovybės ir Lietuvos banko nusikalstamo susivienijimo įvykdyto AB banko „Snoras“ užgrobimo, pradėję viską nuo balto lapo, po to, dar ilgai, – beveik 8 metus vargingai kurpė kaltinimus „Snoro“ banko pagrindiniams akcininkams. Kol, galų gale, „baltais siūlais“ susiuvę tą baudžiamąją bylą, 2019 metų gruodį atidavė teismui.

Visas šis spektaklis, dabar prasidėjęs ir vykęs tuščioje Vilniaus apygardos teismo salėje, tapo galimas tik todėl, kad tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, siekdama pridengti konservatorių gaujos padarytus sunkius nusikaltimus ir įvykdytas didžiules turto vagystes iš „Snoro“ banko, asmeniškai inicijavo Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pataisas, skirtas „Snoro“ banko pagrindiniams akcininkams teisti už akių. Taigi, Seimas ir Grybauskaitė specialiai „Snoro“ savininkams priėmė spec. įstatymą. Ir nesvarbu, kad klausimas dėl galimybės teisti už akių, tarsi karo nusikaltėlius – nevienreikšmiškas, visai nesvarbu, kad čia aiškiai prasilenkta su teisingumu. Nesvarbu, kad akivaizdžiai pamintas nekaltumo prezumcijos principas? Ar, kad tokios Baudžiamojo proceso kodekso pataisos akivaizdžiai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai?

Pasirodo, nesvarbu. D.Grybauskaitė iš anksto pasakė, kad kaltas, – reiškia kaltas. „Snoro“ akcininkai jau nuteisti iki teismo. Ir taškas. O jei reikės, tai dar ir tulpių paštu parašys ir nurodymus prokurorams ar teisėjams duos (t.y. „skalikus užleis“). Juk reikia kažkaip savo statytinio, Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko ir žmonių partijos šulų įvykdytą neteisėtą „Snoro“ banko ekspropriaciją pridengti bei kitus jų padarytus sunkius nusikaltimus paslėpti, viską nurašant ant „Snoro“ banko akcininkų.

Vilniaus apygardos teismas kratėsi prokurorų sufalsifikuotos „Snoro“ akcininkų bylos

Kiek teko anksčiau skaityti, tai motyvuodamas dideliu užimtumu net Vilniaus apygardos teismas bandė atsisakyti nagrinėti baudžiamąją „Snoro“ bylą. Pamenu, kad Vilniaus apygardos teismo atstovė L.Nemeikaitė tuo metu žiniasklaidai teigė, kad „Snoro“ bylą buvo prašoma perduoti kitam apygardos teismui. Toks prašymas buvo argumentuotas dideliu krūviu, pabrėžiant, jog šiuo metu teisme yra nagrinėjamos kelios didelės apimties bylos. „Teisme šiuo metu nėra galimybės užtikrinti, kad ši sudėtinga ir visuomenėje didelį atgarsį sukėlusi baudžiamoji byla būtų išnagrinėta operatyviai ir išsamiai“, – prašymo argumentą įvardino L.Nemeikaitė.

Kaip ir viskas čia aišku:  teisėjai supranta, kad nagrinėdami šią prokurorų „baltais siūlais“ susiūtą  buvusių „Snoro“ banko pagrindinių akcininkų bylą, daug dividendų neužsidirbsi. O dar, jei įvertinti tai, jog Paryžiaus tarptautinio arbitražo Tribunole laukia banko akcininkus atstovaujančio Investuotojų teisių gynimo užsienio šalyse fondo milijardinis ieškinys prieš Lietuvą dėl neteisėto banko nusavinimo, tai tikrai didžiulė atsakomybė gula ant Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų pečių. Kitaip sakant, karjeros balų negausi. Atvirkščiai, jei tie teisėjai galvoja sveiku protu, tai supranta, kad visi jų priimti sprendimai pasieks Europos teismus ir bus ten revizuojami.
Tačiau Vilniaus apygardos teismo prašymą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas buvo kitos nuomonės ir to padaryti, t.y. atsisakyti bylos, neleido. Apeliacinis teismas nutarė „Snoro“ bylos neperduoti kitam teismui ir, pasėkoje, byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismo teisėjui Gintarui Dzedulioniui. Ir nesvarbu, jog sudėtinga ir rezonancinė byla, nesvarbu, kad didelis Vilniaus apygardos teismo užimtumas, Svarbiausia, jog pateko pas „savą“ teisėją ir kad byla čia šalia, Vilniuje, jog Generalinės prokuratūros prokurorai galėtų be vargo šią jų pačių sukurptą bylą lengvai kontroliuoti. Ir, kai pažiūrėjau teisėjo G.Dzedulionio biografiją,  manęs niekas neįtikins, jog kompiuteris išmetė ir priskyrė šią „Snoro“ akcininkų bylą būtent šiam  teisėjui.

 

 

Kas per komanda „Snoro akcininkus teisia?

Įdomi komanda parinkta bylos nagrinėjimui – tam tikru laiku tiek teisėjas G.Dzedulionis, tiek prokuroras D.Stankevičius dirbo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje tuo metu prokuroru dirbo ir dabar prokuratūros pusėje šioje byloje advokataujantis Olegas Šibkovas. Vėliau O.Šibkovas ir D.Stankevičius kartu dirbo Vilniaus apygardos prokuratūroje. Visi buvę bendradarbiai – bendri baliai, kitaip sakant seni „bičai“. Štai tokia „prokuroriška“ teisėsauga parinkta šiai bylai.

 

 

O kitoje pusėje – „rimta atsvara“ – garbaus amžiaus valstybės skiriamos advokatės R.Paltoraitė ir A.Pukienė, kurias ir atrinko pats prokuroras D.Stankevičius (te atleidžia man šios moteriškės, tačiau viešai buvo kalbama, kad kai kurie tokių advokatų net nemoka dirbti kompiuteriu). Netikiu, jog šios garbaus amžiaus advokatės yra didelės bankų ar finansų srities specialistės bei gali  tinkamai atstovauti gynybai šioje konkrečioje sudėtingoje finansinėje byloje. Ką gali apginti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kurių įkainiai už advokato darbo valandą yra vieni žemiausių Europoje – 13 eurų? Ir kam toks cirkas?

Bylą nagrinėja „pakabintas“ teisėjas?

Panaršiau internete ir pasisekė Wikipėdijoje rasti seną įrašą su Gintaro Dzedulionio biografijos faktais. Ir beveik viskas tapo aišku. Įdomiai skamba vienas iš dabartinio Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo G.Dzedulionio biografijos įrašų: „Nuo 1981 m. birželio iki 1989 m. kovo Lietuvos TSR VRM tarnautojas“. Čia kaip, po šiuo įrašu užmaskuotas darbas spec.tarnybose? Kas gali paneigti, kad, galimai, tai vienas iš savo biografijas dešimtmečiais įsislaptinusių buvusių sovietinio režimo bendradarbių?

Tačiau, jei aš teisus, tada sveiku protu nesuvokiama, kaip tokie užsilikę sovietinio režimo atstovai gali dirbti teisėjais bei teisti kitus žmones? Juk tai sovietinis gaivalas, užslaptintas dar 75 metams. Ne paslaptis, jog juos valdo baimė dėl liustracijos klausimo kėlimo Seime, juos valdo didžiulė baimė netekti pareigų, netekti darbo. Jie tampa „pakabinti“. Jie tampa lengvai tampomi „už virvučių“ kitų lėlininkų, tokių, kaip ir mūsų tautos patriarchas, kurie turi ir saugo tuos dokumentų maišus prieš 30 metų nugvelbtus iš KGB archyvų. Ir pagal juos, Lietuvoje yra įmanoma tik viena tiesa, ir ta tiesa – konservatorių arba sovietinių nomenklatūrininkų, užimančių aukštas politines pozicijas.

Prokuroras melavo teismo posėdyje

Situacija tikrai kurioziška. Kiek suprantu, tas „Snoro“ banko akcininkų teismo už akių farsas neturėjo net prasidėti. Net valstybės paskirtos advokatės (kokios jos bebūtų kompetencijos) pirmajame teismo posėdyje abejojo, ar buvusius „Snoro“ vadovus reikėtų teisti už akių, nes jie nesislapsto. Juolab, R.Baranauskui Rusijos Federacijoje įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas politinis prieglobstis. O asmens, kuriam suteiktas politinis prieglobstis bet kurioje pasaulio šalyje, teisti už akių negalima, – jis nesislapsto!

Generalinės prokuratūros prokuroras D.Stankevičius supratęs, kad tokiomis savo išsakytomis abejonėmis, net jo pačio parinktos valstybės advokatės R.Paltoraitė ir A.Pukienė gali sugriauti jo suplanuotą teismo spektaklį, pamelavo teismui. Prokuroras D.Stankevičius pasakė teismui, kad R.Baranauskas jau netekęs politinio prieglobsčio, todėl yra pagrindas teisti R.Baranauską už akių (?). Cituoju pastraipą iš „Lietuvos ryto“ portale 2020.07.21 d. spausdinto straipsnio „Bankininkai – Rusijoje, teismas – Vilniuje“: „Rusijos pilietis – jau ne tik V.Antonovas. Prokuroro D.Stankevičiaus žiniomis, šios šalies pilietybę įgijo ir 62 metų R.Baranauskas, kuriam anksčiau šioje šalyje buvo suteiktas politinis prieglobstis“.

Neaišku, kokius argumentus savo melui pagrįsti būtų galėjęs pateikti prokuroras D.Stankevičius, jei iš jo būtų to pareikalauta. O teisėjas Gintaras Dzedulionis, palaikydamas ir pritardamas tokiam prokuroro D.Stankevičiaus melui, ėmė ir nusprendė, kad buvusius bankininkus galima teisti už akių bei padėjo šioje istorijoje riebų tašką.

Taigi, verkia duona tokių prokurorų, kaip D.Stankevičius, valgoma, kuriems, matomai,  yra įprasta, klastoti bylas.

Gerai, pažįstu R.Baranauską ir jo šeimą. Neseniai buvau sutikęs Vilniuje jo artimuosius ir specialiai užklausiau, ar tikrai Raimondas jau turi Rusijos pilietybę? Buvau patikintas, jog R.Baranauskas niekada net neplanavo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Jis ir anksčiau yra tai tvirtinęs, tik teigė, jog nenorintis, kad jį teistų Grybauskaitės teismas. R.Baranauskas tebeturi RF politinio prieglobsčio statusą.

Tik dar nuo savęs primenu vieną iškalbingą faktą. Kai tik Lietuvoje buvo sužinota, kad R.Baranauskui Rusijos Federacijoje yra suteiktas politinis prieglobstis, tai net pats Užsienio reikalų ministerijos ministras L.Linkevišius labai susirūpino (kuris  dabar kaimyninės Baltarusijos reikalais labai „rūpinasi“), kad net oficialų „URM pareiškimą dėl Rusijos sprendimo suteikti politinį prieglobstį buvusiam „Snoro“ prezidentui“ 2017.01.30 d. išleido, kurį, beje, galima ir dabar rasti ministerijos tinklalapyje. Ar tai ne politinis žingsnis, tik dar kartą patvirtinantis, jog bankas „Snoras“ buvo sužlugdytas dėl politinių motyvų?

 

Kafkiškas „Snoro“ banko akcininkų teismas

Sunku suvokti tą prasidėjusią „Snoro“ banko pagrindinių akcininkų teismo už akių parodiją. Kas galėjo pagalvoti, kad po 30-ties antrosios nepriklausomybės metų sulauksime to, jog demokratinėje valstybėje teismo procesas galės vykti, nesant teismo salėje kaltinamųjų, kad juos galima va taip, paprastai, teisti už akių, tarsi kokius karinius nusikaltėlius? Geriausiai tą surengtą teismo už akių farsą, prieš tai dar atgaline data pakeitus ir priėmus tam skirtas spec.įstatymų pataisas, tur būt apibūdintų  posakiai:  „kafkiškas teismas“, „akyse besilydanti tikrovė“, „fantasmagorija“. Kad tą suprasti, būtina įžengti į teritoriją, kur nebeveikia sveikas protas, kur absurdas įgauna konkretesnes formas nei iš kasdienybės pažįstama tikrovė.

Dar 1915 m. austrų prozininkas Franzas Kafka, dabar pripažintas XX amžiaus literatūros genijus, parašė apsakymą „Procesas“. Ten jis pasakoja apie itin keistą teismo procesą, kur kaltinamajam iki pat pabaigos neaišku, kuo yra kaltinamas, ko kaltintojai iš jo nori, apskritai negali sau atsakyti, kas vyksta.

Kūrinys genialus, tik sunku suvokti,  ar autorius čia rašė apie sielos reikalus, ar turėjo omenyje biurokratinės sistemos absurdą. Bet greičiausiai, – pastarąjį, kas dabar pas  mus ir vyksta.

Dabar gi, situacija Vilniaus apygardos teisme man kartu primena, prašau atleisti už nemalonų palyginimą, „stalinines troikas“, kada teisiamieji a priori žinojo, kad bus pripažinti kaltais, tik nežinojo, ar duos 25 metus, ar pastatys prie sienos. Tiesa, tada, jei spėdavai, dar galėjai parašyti malonės prašymą draugui Stalinui. Kam rašyti dabar?

Ir pabaigai. Dabar lauksime šio teismo spektaklio antrosios dalies, sekančio veiksmo, kuriame „poviškos“ išvaizdos prokuroras D.Stankevičius toliau vaidins savo gerai išmoktą pagrindinę rolę, darydamas viską, kad neteisybė virstų teise.

 

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/07/21/news/bankininkai-rusijoje-teismas-vilniuje-15684447/

https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/prezidente-pasiraitojo-rankoves-seimui-teikia-susni-pataisu.htm

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/d-grybauskaite-siulo-pataisas-kurios-leistu-teisti-snoro-vadovus-uz-akiu.d?id=73687290

https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=5269:seimas-ir-grybauskaite-specialiai-snoro-savininkams-prieme-istatyma-teisti-juos-uz-akiu&catid=51&Itemid=220

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/spec_istatymas_isvaikytiems_bankininkams/

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/del-didelio-uzimtumo-vilniaus-apygardos-teismas-bande-atsisakyti-nagrineti-snoro-byla-56-1255776

https://laisvaslaikrastis.lt/19939-2/

https://lt.wikipedia.org/wiki/Gintaras_Dzedulionis

https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/urm-pareiskimas-del-rusijos-sprendimo-suteikti-politini-prieglobsti-buvusiam-snoro-prezidentui

 

 

Facebook komentarai
Back To Top