skip to Main Content

Aurimas Drižius

Laisvas laikraštis, 2012 m. rugsėjo 1 d. 

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) prieš pusmetį sulaikė Vilniaus apygardos teismo teisėją Rišardą Skirtuną, nors Seimo komisijos nariai, kurie sprendė dėl teisinės neliečiamybės atėmimo šiam teisėjui, buvo nustebinti, kad STT prašė panaikinti tik R.Skirtuno teisinę neliečiamybę.  

Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skirtūnas žadėjo kaltinamąjį „iškepti“, jeigu tas neduos kyšio. Toks žargonas įprastas šiame teisme

 

„Man keista, kodėl STT nepaprašė Seimo leidimo leisti apriboti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Viktoro Dovydaičio laisvės“, – redakcijai sakė vienas šios komisijos narys.

 STT pateikė įrodymus, kad iš viso sukčiavimu įtariamas vyras mainais už laisvę turėjo sumokėti 60 tūkst. Litų – pusė turėjo atitekti teisėjui, pusė – kyšį perdavusiam advokatui. Tačiau ir teisėjas savo gautą kyšio dalį turėjo su kažkuo dalintis, nes jie kalbėjo apie 2 tūkst. Litų, kuriuos reikėjo dar kažkam skirti. 

„Jeigu STT nepaprašė panaikinti teisinės neliečiamybės V.Dovidaičiui, reiškia, kad jis jiems dar reikalingas“, – įsitikinusi buvusi Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė ir advokatė Daiva Guobienė. 

Ji LL papasakojo, kaip ją verbavo ta pati STT – apkaltino kyšininkavimu, nors jokių oficialūs kaltinimai ir sankcijos nebuvo pateikti. Tada D.Guobienei STT pareigūnai pasiūlė prisipažinti kyšininkavus, ir pažadėjo, kad ji iš prokuratūros bus perkelta dirbti teisėja. „Aš iš tikrųjų tuo metu buvau padavusi pareiškimą teisėjos pareigoms, nes prokuratūroje jau tapo nebeįmano dirbti, – pasakojo D.Guobienė, – tas STT pareigūnas Jankovskis man pažadėjo, kad STT neleis man tapti teisėja, nebent aš dabar prisipažinčiau, kad paėmiau kyšį. 

„Juk tu vis tiek kažkada paėmei kyšį, tai taip ir parašyk“, – sakė Jankovskis. Griežtai atsisakiau, tačiau jis toliau mane įkalbinėjo – „tu tik pasirašyk, ir tikrai, artimiausiu metu tapsi teisėja, o mes garantuojame, kad po keturių metų būsi jau apygardos teismo teisėja“. STT man žadėjo, kad jie mane visą laiką palaikys. 

Paklausiau, o jums kas iš to, nors puikiai supratau, kas jiems iš to. Tu esi „pakabintas“ teisėjas, pas tave nuolat ateina STT darbuotojai, ir sako, ką reikia padaryti ir kokioje byloje. Įsivaizduokite tokį dalyką – pradedi dirbti teisėja, iš karto pasikeičia atlyginimas, ir statusas visuomenėje, socialinės garantijos. Sekretorė, kuri už tave didžiąja dalimi nudirba visą darbą. Per kokį pusmetį pagauni to darbo skonį. Tai leidžia net kyšius imti, kadangi tu turi STT priedangą“.

Daiva Guobienė atsakė į LL klausimus:

Kokiu būdu STT bandė jus užverbuoti?

-Vieną dieną mano buvęs vyras pasakė, kad reikia su juo susitikti. Nors aš ir nenorėjau, tačiau iš jo tono supratau, kad tai reikia padaryti. Susitikome vienoje kavinėje senamiestyje, tačiau jis man ženklais rodė, kad yra prijungtas prie mikrofono, ir uždavinėjo tokius klausimus, kaip „ar tu imi kyšius?“. 

Pasakiau, kad man reikia eiti į darbą, atsistojau ir išėjau. Tačiau gatvėje prie manęs iš karto pribėgo keli vyrukai, šaukdami „STT“, užlaužė rankas už nugaros, įkišo į automobilį. Pagalvojau, kas čia dabar darosi, jeigu nebūtų parodę pažymėjimų, pagalvočiau, kad tai banditai, nes to būti negali. 

Tačiau kadangi vieną iš tų STT darbuotojų aš pažinojau, supratau, kad čia tikrai STT. Kaip aš pažinojau tą STT darbuotoją? Buvo tokia situacija, kad mano buvusio vyro draugas apgavo savo kažkokį pažįstamą, pažadėjo sutvarkyti jo dviem sūnums iškeltas baudžiamąsias bylas, ir pareikalavo už tai 8 tūkst. dolerių. 

Tas žmogus pasakė, kad jis pažįsta prokuratūroje labai daug žmonių, ir tai buvo tiesa. Kadangi jis mokėsi kartu su prokuratūros vertėja, tokia Ilona Žukaite, pokalbiuose minėjo prokurorės, kuriai atneš pinigus, pavardę, ir ta prokurorė tikrai kuravo minėtą bylą. Kas gavosi? Tas buvusio vyro pažįstamas paėmė tuos pinigus, ir po kiek laiko teisėjo Viktoro Dovidaičio (dabartinio Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko – aut. pastaba) nutartimi tie sūnūs buvo paleisti iš areštinės, jiems pakeista kardomoji priemonė. 

Tačiau vėliau prokuratūra apskundė šią nutartį ir jie abu liko suimti. Tada buvo sulaikytas mano buvusio vyro draugas, toks Voldemaras Novickis. Jis buvo sulaikytas, nors kaip tik rengėsi kitą dieną pabėgti į Vokietiją. Pas jį buvo rasta daug valiutos ir tais laikais brangi Vokietijos viza, nors jis pats deklaravo, kad yra labai neturtingas. Lyg ir viskas tampa aišku. 

Ne visus 8 tūkst. dolerių, tačiau pakankamai didelę dalį tų pinigų jie randa. Kada jį sulaiko, STT pradeda tikrinti visas jo pažintis. Jie žinojo, kad tas V.Novickis pažįsta daug prokurorų ir mane per mano buvusį vyrą. Ir kažkurią tai dieną į mano kabinetą Vilniaus miesto prokuratūroje ateina vyr. prokurorė Tatjana Plotnikova, ir man sako, kad pas mane atėjo STT, aš tau išskiriu tokį ir tokį kabinetą. 

Dar tuo metu T.Plotnikova mane palaikė, kol jai nebuvo pasakyta, kad jie vis tiek manimi atsikratys. Žinojau, kodėl mane nuvedė į tą kabinetą, nes žinojau, kurie kabinetai prokuratūroje yra paklausomi. Nuvedė mane į tą kabinetą ir čia atėjo du STT pareigūnai. Vienas toks – Stankevič, dabar labai įžymus advokatas, ir toks Saulius Petkevičius. Jie manęs pradėjo klausinėti, ar aš pažįstų tą ir tą. Taip, atsakiau, tas Voldemaras yra mano vyro draugas. Jie manęs tada paklausė, ar aš pažįstu Viktorą Dovidaitį. Taip, atsakiau, tai yra teisėjas, aš dažnai būnu teisme ir dalyvauju jo bylose. 

Tada tie STT pareigūnai ir sako : „O tu negali pakalbėti su Dovidaičiu, ar jis nepaėmė toje byloje kyšio?“. Aš atsakiau – kaip jūs įsivaizduojate, kad aš, būdama prokurore, galiu ateiti pas teisėją ir jo paklausti, ar jis nepaėmė kyšio? Jie man atsakė, kad pati turiu sugalvoti, kaip tai padaryti. Tada paklausiau – tai ką, man reikia su juo į lovą sugulti? 

Pasakiau, kad čia STT metodai, ir tai juos prajuokino. Nes jie suprato, kad aš turiu omenyje teisėjos Milinienės bylą, ir ten viskas taip per lovą ir buvo padaryta. Tada jie pasakė, kad aš pagalvočiau, nes man pačiai būtų geriau, kaip rasti priėjimą prie teisėjo ir išsiaiškinti viską toje istorijoje. Jie man sakė, kad duos visą aparatūrą, ir aš įrašyčiau pokalbius su teisėju, jam nežinant. Atsakiau, kad savaime aišku, kad jam nežinant, nes įrašai būtų daromi neteisėtai, be jokios teismo sankcijos. Tie STT pareigūnai man užrašė ant kalendoriaus savo telefono numerį, ir aš tą kalendoriuką išsaugojau. Ir tie STT pareigūnai dingo. Ir aš jiems neskambinau, pas teisėją Dovidaitį nėjau ir jokių nesąmonių jo neklausinėjau. Vienas dalykas, kad aš nesupratau, kaip paklausti, o kitas, kad tai ne mano darbas. Tai STT darbas. 

Dabar grįžtu prie to, kada STT mane įmetė į savo automobilį, ir vežė mane į STT būstinę, bent jau taip man pasakė. Suskambėjo mano telefonas, ir tada tas S.Petkevičius pareikalavo, kad atiduočiau telefoną. Pasakiau, kad parašytų poėmio protokolą, tada ir atiduosiu, ir toliau kalbėjau telefonu. Mane sulaikė apie 16 val., o paleido apie antrą valandą ryto. Vedžiojo po visus kabinetus, vis šio to paklausdavo, kodėl aš nepaskambinau jiems ir kodėl nepakalbėjau su Dovidaičiu. Atsakiau – iš kur jūs žinote, kad aš su juo nepakalbėjau, gal aš jau su juo bendravau. Ar jis tau ką nors sakė? Atsakė, kad neėmė jokių kyšių. 

Tuo pat metu kituose STT kabinetuose sėdėjo taip pat be sankcijos sulaikyti mano sesuo ir mano buvęs vyras. Ir juos taip STT laužė pasakyti, kad jų aukštųjų mokyklų dokumentus suklastojo Daiva Guobienė (nes abiejų šių žmonių diplomai buvo suklastoti). Tačiau abu jie pasielgė garbingai, ir to nepasakė, nors STT jiems ir žadėjo, kad vos tai pasakys, juos iš karto paleis. Tačiau jie abu žinojo, kad aš prie tų diplomų neprikišau nė pirštelio, todėl atsisakė tai patvirtinti. Klausinėjo ir apie tą Voldemarą Novickį, tačiau nei mano sesuo, nei buvęs vyras nepaliudijo, kad aš turėjau su juo kažkokių reikalų. 

Kadangi jie nepalūžo, STT pamatė, kad neturi man pateikti jokių kaltinimų. Tiesa, prieš tai man žadėjo, kad aš tuoj važiuosiu į kalėjimą, nes jie turi visus įrodymus. Tada generalinis prokuroras Pėdnyčia sėdėjo visą vakarą prokuratūroje ir laukė – ar reikės atgaline data užvizuoti mano suėmimą, ar ne? Aš, žinoma, tuo metu labai pergyvenau, kadangi mano sūnui tuo metu nebuvo nė dviejų metų, ir jis tuo metu sirgo. Kaimynė jį prižiūrėjo. Tada mane išsikvietė toks STT pareigūnas Jankovskis ir sako: „gerai, neturime prieš tave jokių įrodymų, ir matome, kad tu moki žaisti tokius žaidimus. 

Tačiau mes žinome, kad tavo dokumentai yra pateikti Teisingumo ministerijai teisėjos pareigoms“. Aš iš tikrųjų tuo metu buvau padavusi pareiškimą teisėjos pareigoms, nes prokuratūroje jau tapo nebeįmano dirbti. Tas Jankovskis man pažadėjo, kad STT neleis man tapti teisėja, nebent aš dabar prisipažinčiau, kad paėmiau kyšį. „Juk tu vis tiek kažkada paėmei kyšį, tai taip ir parašyk“, – sakė Jankovskis. Griežtai atsisakiau, tačiau jis toliau mane įkalbinėjo – „tu tik pasirašyk, ir tikrai, artimiausiu metu tapsi teisėja, o mes garantuojame, kad po keturių metų būsi jau apygardos teismo teisėja“. STT man žadėjo, kad jie mane visą laiką palaikys. 

Paklausiau, o jums kas iš to, nors puikiai supratau, kas jiems iš to. Tu esi „pakabintas“ teisėjas, pas tave nuolat ateina STT darbuotojai, ir sako, ką reikia padaryti ir kokioje byloje. Įsivaizduokite tokį dalyką – pradedi dirbti teisėja, iš karto pasikeičia atlyginimas, ir statusas visuomenėje, socialinės garantijos. Sekretorė, kuri už tave didžiąja dalimi nudirba visą darbą. Per kokį pusmetį pagauni to darbo skonį. Tai leidžia net kyšius imti, kadangi tu turi STT priedangą. 

Tačiau kada pas tave ateina STT ir paprašo kažką padaryti, o tu to daryti nenori. Tada jie pakelia tavo prisipažinimą, kad ėmei kyšius, ir sako – o kas čia dabar? O tu jau pripratai prie naujo darbo ir statuso, ir jo palikti nebenori, ir tu darai tai, ką nurodo STT. Todėl man reikėjo tik sutikti bendradarbiauti su STT ir nebūčiau aš turėjusi nei tų baudžiamųjų bylų, kurias man vėliau fabrikavo, nei problemų. 

Būčiau tokia pati, kaip ir didžioji dalis, aš manau, teisėjų, kurie vykdo ne tos, tai kitos struktūros pavedimus. Jie visi „pakabinti“ ir ten viskas su jais gerai. Ir kas nutiko toliau – STT man vis dėlto tuos pinigus „prirašė“, kad aš neva tuos pinigus – 8 tūkst. dolerių paėmiau. Toje byloje teisėjas V.Dovidaitis buvo apklaustas liudininku, ir jis pasakė, kad Daiva Guobienė nei prašė, nei buvo pas mane atėjusi. 

Aš tą patį pasakiau – kad nemačiau nei tų pinigų, nei tų žmonių, tačiau mane vis tiek nuteisė. O teisėjas V.Dovidaitis po kiek laiko iš apylinkės teismo perėjo dirbti į Vilniaus apygardos teismą. Nežinau, ar STT jį „pakabino“, ar ne, tačiau linkiu tam žmogui dar šimtą metų dirbti savo vietoje. Galiu pasakyti tik tiek – buvau šiek tiek nustebusi, kad jis perėjo dirbti į apygardos teismą. Nes jeigu  spec. tarnybos turi kažkokį įtarimą, kad su tuo teisėju galėjo būti kažkas nešvaru, paprastai jie karjeros laiptais nebekyla.

Tačiau juk Valstybės saugumo departamentas išdavinėjo teisėjų tinkamumo pažymas, ne VSD?

– Jas išdavinėja visi kartu, o VSD, be abejo, nelabai ir gali turėti tokios informacijos, nes jie domisi kitais dalykais ir savo teisėjais. O STT teikia iš savo informacijos šaltinių, ar jie turi duomenų, ar neturi. Juk spaudoje buvo daug rašyta, kad STT turėjo informacijos apie tuos teisėjus – kodėl jie taip ilgai tyli ir neteikia jokios informacijos, net ir tai pačiai Teismų tarybai. Kodėl? Todėl, kad jiems neparanku, nes tie teisėjai daro tai, ko reikia STT. Tačiau ateina laikas, ir tuos „pakabintus“ teisėjus reikia „trumpinti“, nes jų laikas baigėsi.

– O kodėl STT sulaikė teisėją R.Skirtuną, kuris visą laiką dirbo spec. tarnyboms ir vykdė jų pavedimus – esu tuo įsitikinęs 100 proc.?

– Žinoma, nes kai reikėjo spręsti klausimą prokuratūroje, ar aš teisėtai neatvykau į apklausas, tai šis klausimas spręsti buvo taip pat perduotas R.Skirtunui. Mes, kurie verda tame katile, puikiai vieni kitus pažįstame, ir žinome, kas su kuo ir kokioms struktūroms dirba. Tačiau esmė ta, kad Lietuvoje veikia STT, ir ji turi statistikai per metus pagauti vidutiniškai tiek ir tiek teisėjų, prokurorų ir advokatų. Nes priešingu atveju, jeigu STT nepateiks šios produkcijos kasmet, tada iškils klausimas – kam apskirtai reikalinga STT? 

Todėl, jeigu nepavyksta sugauti tikrų „nepakabintų“ kyšininkų, jie tada ir gaudo saviškius. Aš todėl niekada ir nesutikau bendradarbiauti su šita struktūra. Gali tapti savu, tačiau likti ir sąžiningu, tačiau STT tai neįdomu. Jie arčiau širdies savi teisėjai su trūkumais, kuriems nuolat galima tai priminti. Pvz., advokatė Šalkauskienė – visa prokuratūra žinojo, pas kokius prokurorus ji ateidavo ir kokius klausimus spręsdavo. Tačiau vienu momentu prokuratūra ją ėmė ir „užgesino“. O iš kur tos produkcijos duoti? Lengviausia yra gaudyti savus tada, kai užauginama jau nauja karta „savų“ teisėjų. Operatyvinės lėšos nėra kaip gausybės ragas, jos yra konkrečiai apskaičiuotos. Todėl jeigu prisirenki naujų teisėjų, senus galima ir išmesti. 

Tą patį galima pasakyti ir apie teisėją Milinienę. Ji padirbėjo, kiek reikėjo, tada ją ir sugavo. O garsusis kontrabandos „karalius“, pavarde Karalius. Dar 2003-2004 m. pas mane ateidavo toks saugumo darbuotojas Vytukas, kuris dar tada pasakojo tokius dalykus – „mes tą Karalių dabar prigriebėme tik todėl, kad jis per daug „mandras“ pasidarė. Mes už jį portfelius prokurorams nešiojame, o jis jau nebenori dalintis. Tada mes jį sulaikome ir uždarome – taip parodome, kur yra jo tikroji vieta“. 

Matyt, dabar vėl jį pagavo, nes vėl pamiršo dalintis. Jau tada visas VSD žinojo, kokie prokurorai ir kokie teisėjai „dengia“ tą Karalių. Tačiau kiek reikėjo laiko, kol tuos teisėjus vis dėlto atleido. Ne mažiau, kaip po penkerių metų. Todėl sakau – ne todėl kyšininkus pagauna, kad iš tikrųjų ištiria bylas, o todėl, kad jie tampa nebereikalingi. Yra jau nauja faktūra. Tie teisėjai, kurie mano, kad juos visą laika pridengs STT, ir jie gali imti kyšius, nes jie bendradarbiauja, nesupranta, kad jų laikas yra ribotas, ir kad po kiek laiko jie bus „nukirsti“.

Tačiau ar tiems STT „pakabintiems“ teisėjams reikia dalintis gautus kyšius su STT, ar ne?

– Ar teisėjas dalinasi tuo, ką gauna? Tai, ką jis daro savarankiškai, tai tikrai ne, o jeigu jam ką nors reikia padaryti per kitą žmogų, tai jam konkrečiai ir duodama. Labai konkretus pavyzdys – kai buvo teisiama Milinienė, kas buvo jos advokatas? Nes kai jie mane sulaikė, net prie manęs tie STT pareigūnai tarpusavyje kalbėjosi, kad „kokia durna ta Milinienė“ ir „kam reikia apie tai, kas ir kiek jai atnešė kyšių, pasakoti lovoje savo meilužiui“. Tas STT agentas, kuriam ji viską papasakojo, buvo paguldytas į jos lovą. Visą tai ji galėjo įrodyti, ir apsiginti, tačiau kas ją gynė? Ją gynė ponas Adomas Liutvinskas. Kokia buvo ta gynyba – taip pat, kaip ir praktiškai su visais vienodai. 

Matyt, kad tai lemta patirti ir Skirtunui, kai jam sakoma – tu nieko neįrodinėk, tau galioja nekaltumo prezumpcija. Jeigu būčiau taip gynusis, būčiau gavusi penkis metus kalėjimo. Tačiau kai aš pateikiau, kaip ir tikrųjų viskas vyko toje byloje, pateikiau tiesiog unikalius dokumentus, tai teisėjai tiesiog neužteko stiprybės mane paimti ir įžūliai nubausti. 

Mane nuteisė dviem varganiems metams kalėjimo, nes žinojo, kad jau greitai amnestija. Apygardos teisėjai Rasimavičienei, kuri mane teisė, STT nurodė, kad galės baigti teisėjos karjerą tada, kai mane nuteis. Žinojau, kad ji rovėsi iš to mėšlo, tačiau galiausiai jai užkrovė dar vieną bylą.  

Ji negalėjo nuteisti nekalto žmogaus, nes savo vidumi ji yra geras žmogus. Tai žinote, kokia sąlygą jai iškėlė STT? Galėsi išeiti gražiai, tačiau prieš tai dar turėsi nuteisti advokatą Antaną Bartusevičių. Ir kai ji galutinai tai padarė, tada jai leido išeiti iš teismo.

Tačiau yra prošvaisčių – lobisto Romanovskio byloje STT reikalavo duoti melagingus parodymus, tačiau jis atsisakė ir sėdo į kalėjimą. Tačiau Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad Romanovskio sulaikymas buvo neteisėtas ir tai buvo didžiulis šokas STT? Ar tai reiškia, kad tas STT sukurtas voratinklis po truputį trūkinėja?

– Aišku, kad nereikėjo taip sakyti, kad visi, kurie dirba teismuose, yra kažkieno „pakabinti“. Tikrai ne. Tačiau ne taip paprasta yra pereiti iš apatinės grandies į viršutinę grandį. Kodėl vieni teisėjai, pradirbę vieną kadenciją, yra keliami aukštyn, o kiti apylinkės teismuose dirba visą gyvenimą, ir apygardos teismas jiems nešviečia? Kai kuriuos šių teisėjų aš labai gerai asmeniškai pažįstu, ir neturiu jiems jokių sentimentų. Tačiau jie yra profesionalūs teisininkai, gerai nagrinėja bylas. Tačiau karjeros jie nedaro. 

Žinoma, tų apygardos teisėjų skaičius yra ribotas ir tada atitinkamos struktūros išduoda leidimus daryti karjerą tiems, kurie yra reikalingi. Kai kurie teisėjai supranta šitą dalyką, kai kurie nesupranta. Dabar iš 3-io apylinkės teismo išeis vienas teisėjas, kuris man asmeniškai antipatiškas, tačiau jis yra geras profesionalas ir kompetentingas. Tačiau jis išeina todėl, kad jis kelis kartus buvo pirmas pereiti dirbti į apygardą, tačiau jį visą laiką aplenkia tie, kurie buvo sąrašo apačioje. Žmogus pavargo laukti, nes jeigu jis atėjo dirbti tokį darbą, normalu, kad jis nori daryti karjerą.

STT šefas Pacevičius anksčiau dirbo kovos su socialistine nuosavybės grobstymo taryboje (vadinamasis OBXSS), jis tiesiogiai atsiskaito prezidentei D.Grybauskaitei, o pastaroji prieš kiekvieną garsią STT operaciją išsiduoda, kad apie ją žino. Taip buvo ir su Matuzu, kuris vienintelis iš politikų pasipriešino prezidentės norui uždrausti verslui finansuoti partijas, tas pats buvo ir su ministru Čapliku, kuriam prieš viceministro Skiko sulaikymą prezidentė pasakė, kad „lauk svečių“. Ar tai reiškia, kad visos STT operacijos yra sankcionuotos iš aukščiau, iš Daukanto aikštės?

– Jeigu ir yra, tai jos tikrai nėra oficialiai sankcionuotos. Tačiau iš esmės, tai taip.

Ar tai reiškia, kad STT surenka „kompromatą“ apie politikus, ir kai gauna komandą iš prezidentūros, puola ją realizuoti? Ar tai reiškia, kad STT tapo prezidentūros ginklu politinėje kovoje?

– Galima daryti tokią prielaidą, tačiau bet kokia struktūra yra įrankis atlikti kažkokiai užduočiai. Žinoma, kad neformaliai. Juk jeigu norima „suvalgyti“ žmogų, galima tai daryti ir per prokuratūrą, ir per STT, ir per teismus. Nebūtinai tam naudojama STT.

– Tačiau STT turi daugiausiai mikrofonų?

– Aš manau, kad daugiausiai jų turi saugumas vis tik.

VSD oficialiai klauso 60 tūkst. abonentų. O VSD funkcija yra kova su valstybės priešais. Reiškia, kad Lietuvoje yra 60 tūkst. Lietuvos priešų?

– Ne visai taip, saugumas turi ginti nuo išorės priešų ir nuo vidaus. Tai mes esame vidaus kenkėjai. Tačiau VSD pamiršo savo pagrindinę funkciją – saugoti ekonominius valstybės pagrindus. Šiuo metu saugumas to net nedaro, o pas mus viskas yra išgrobstyta, ir saugumui tai nerūpi. Jeigu tu pradedi tarnauti struktūrai, tam tikrą laiką iš tikrųjų gyveni gerai. 

Net ta pati vertėja, kuri mano byloje davė parodymus prieš mane, šiuo metu dirba prokurore, neturėdama jokio teisinio išsilavinimo. Yra baigusi Minske kažkokią mokyklą, ir to diplomo net negalėjo pasitvirtinti Studijų kokybės vertinimo centre, kadangi tokios mokyklos net nėra akredituotos toje pačioje Baltarusijoje. 

Tačiau toks žmogus sugebėjo įsidarbinti prokuratūroje. Įsivaizduok, kiek tokių „Trojos arklių“ yra įdarbina prokuratūrose. Nereikia stebėtis, jeigu paaiškės, kad tave teisė teisėjas, kuris net nestudijavo Lietuvos įstatymų.

 

Facebook komentarai
Back To Top