skip to Main Content

SKANDALAS. Ar Henriką Daktarą nuteisė įgaliojimų nebeturinti teisėja? Kodėl Prezidentė „pamiršo“ ją atleisti?

Kristina Sulikienė

Ramutė Daktarienė informavo, jog 2016 06 16 į nuosprendžio skelbimą nebuvo atvežtas jos vyras Henrikas Daktaras.

„Jam į kalėjimą atėjo raštas, pasirašytas teisėjos Aldonos Rakauskienės, jog jis negali vykti į teismą. Kaip taip galima? Juk čia paskutinis jau sprendimas byloje, paskutinis žodis“.

Šiek tiek pasidomėjusi teisėjos biografija, R. Daktarienė sužinojo stulbinantį dalyką: kai buvo teisme gauta H, Daktaro kasacija, ši teisėja jau buvo sukakusi pensijinio amžiaus.

„Kodėl ji vis dar neatleista?“- klausia garsaus kalinio žmona ir artimieji.

Vietoj to, kad aiškintųsi, kodėl rezonansines bylas nagrinėja galimai įgaliojimų nebeturintis asmuo – teisėjai Aldonai Rakauskienei senatvės pensinis amžius suėjo 2015 07 12, prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą prieš Daktarų šeimą dėl tariamos „nepagarbos teismui“.Leiskite paklausti – kokiam dar teismui?Teismas – tai įgaliojimus turintis sveikas darbingas teisėjas. Senatvės pensininkas yra senatvės pensininkas. Ne valstybės tarnyboje jam galima dirbti, o valstybės tarnyboje yra taikomi amžiaus apribojimai. 

Prokuratūra pati tirs apie save bylą, o ne savo prokuroro Zdislavo Tuliševskio galimą nekompetenciją – kai byloje, nesant nei vieno lavono, buvo surašytas kaltinamasis aktas, jog Henrikas Daktaras tikrai nužudė 5 žmones (nuo 3 nužudymų jis išteisintas. ) Taip pat prokuratūra nenori tirti Zdislavo Tuliševskio kasacinio skunbdo turinio, kai jis nurodė kasacijoje negalinčius būti reikalavimus-  o tokio skundo teismas net negalėjo priimti, kaip neatitinkančio kasacijai keliamų reikalavimų. Visai tai norima paslėpti po dar vienu ikiteisminiu tyrimu, aišku, iškeliant jį prieš sudorotą šeimą. 

Ramutė Daktarienė nieko nelaukusi surašė pareiškimą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kurį ruošiasi išsiųsti nedelsiant, kol jų šeimos nesudorojo panašiai, kaip teisėsauga doroja Garliavos diedukus bei jų gerbėjus. 

LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui

 

Pil. Ramutė Daktarienė

Gyv. Užliedžiai, Kauno raj. 

SKUNDAS DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJOS ALDONOS RAKAUSKIENĖS GALIMAI NETEISĖTOS VEIKLOS, DĖL PREZIDENTĖS D. GRYBAUSKAITĖS NEVEIKIMO NETEIKIANT JOS ATLEISTI, DĖL LAT PIRMININKO NORKAUS NEVEIKIMO, NESIŪLANT ATLEISTI A. RAKAUSKIENĖS

2016 06 22

2016 06 16 mano sutuoktiniui 7 teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį, kuriuo jį nuteisė kalėti iki gyvos galvos, nesant  byloje nužudymo įrodymų.

Viena iš teisėjų kolegijos narių Aldona Rakauskienė remiantis viešai prieinama informacija, yra gimusi 1954  m. kovo 12 d. , o remiantis viešai prieinama SodRa informacija, jos senatvės pensijos amžius suėjo 2015 m. liepos 12 d. (http://www.pensijusistema.lt/index.php?619557871), nes 2015 m. išleidžiamos į pensiją moterys 61 m. ir 4 mėnesių amžiaus. 

Nepaisant to, jog ir Teismų įstatymo 90 str. 1 d. 2 p. numato, jog teisėjų įgaliojimams nutrūkus arba suėjus pensiniam amžiui, teisėjai atleidžiami, teisėja Aldona Rakauskienė ne tik toliau dirba Lietuvos Aukščiausiame teisme, bet ir ji neleido atvykti mano vyrui išklausyti jam skelbiamo nuosprendžio pagal jo pateiktą ir pasirašytą kasacinį skundą. Nuosprendžio išklausymo rytą į Lukiškių kalėjimą buvo gautas šios konkrečios teisėjos raštas, kad jam neleidžiama išvykti už kalėjimo ribų. Tai yra pats grubiausias šalių lygybės baudžiamajame procese principo pažeidimas, rungtyniškumo principo paneigimas. Mano vyras proceso šalis, buvo tokiu nelaikomas, būtent teisėjos  Aldonos Rakauskienės, kuri galimai šiai bylai sukūrė atskirą procesinę teisę. 

Mano vyras gali būti sužinojo prieš nuosprendžio skelbimą, jog vienas iš teisėjų yra galimai neteisėtai savo poste, ir norėjo pateikti nušalinimą, dėl proceso objektyvumo. Nušalinus tokią teisėją iš teisėjų kolegijos, galimai būtų kilęs visuotinis skandalas, kad Prezidentė ir LAT Pirmininkas galimai neatlieka savo pareigų. Kasacinis procesas būtų pradėtas iš naujo, ir sprendimas šioje byloje turbūt būtų buvęs kitoks.

Nes būtent tokiai teisėjai dalyvaujant byla negalėjo būti tinkamai išnagrinėta galimai dėl jos senatvės. Nes įstatymai ir numato apribojimus dirbti valstybinį darbą suėjus senatvinės pensijos amžiui.

Be to, kariai, pareigūnai dar anksčiau išeina į pensiją – būtent, kad nedarytų klaidų dėl senatvinio aplaidumo.

Pažymėtina, jog teisėja Aldona Rakauskienė kelia abejonių ir dėl savo sveikatos būkles, nes ji, 2005 m. žuvus avarijoje jos vyrui, teismuose įrodinėjo, jog patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, teismai tenkino jos tokį ieškinį, ir jai priteisė didžiulę žalos atlyginimo sumą 200 000 litų iš L. Skliutienės.  Vadinasi, jau 2005 m.-2008 m. teismams buvo pristatytos medicininės pažymos apie šios teisėjos galimai sunkią sveikatos būklę. Nepaisant to, ji dirba net virš senatvinio pensinio amžiaus, kuris moterims visoje Respublikoje yra vienodas – tai kasmet ilginamas, bet senatvinės pensijos amžius sueina, ir tai yra įvykęs faktas.

Apie tai aiškiai reglamentuoja Teismų įstatymo 90 str. 1 d. 2p.

Kadangi šitas pats įstatymas numato, jog 90 str. 3 dalis, jog „Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.“, vadinasi, pareigų neatlieka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas. 

Prašome ištirti, kodėl tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, tiek Lietuvos Respublikos Prezidentė neatlieka savo pareigų ir neteikia atleisti iš pareigų Aldoną Rakauskienę.

Kadangi Teismų įstatymas apie tai pasisako imperatyviai, prašome Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą inicijuoti tyrimą dėl galimai neteisėtos Aldonos Rakauskienės kaip sukakusios pensinio amžiaus veiklos Lietuvos Aukščiausiame teisme – kodėl ji dirba teisėja, nors galimai nebegali; taip pat kodėl Prezidentė Dalia Grybauskaitė „nepastebėjo“, jog reikia atleisti šią teisėją – kai kitų teisėjų atžvilgiu šias pareigas Prezidentė vykdo; kodėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas nesiūlo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti iš pareigų pensijinio amžiaus sukakusią Aldoną Rakauskienę.

Vietoj to, kad vykdytų savo pareigas, ir įtartų valstybinį piktnaudžiavimą, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešų pasisakymų apie šios teisėjos nesugebėjimą eiti pareigas. Viskas pakeičiama taip, kad nuo neteisėtų prokuratūros veiksmų ir teismų sprendimų nukentėjęs H. Daktaras, nesant jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų,  padarytas nusikaltėliu, ir dar jis esą atsako už tai, kad teisėjai nesugeba laiku pasitraukti iš tarnybos, ir užleisti vietą jaunesniems už save – tiems, kas gebėtų narplioti sudėtingas bylas, žinotų, jog nužudymo bylose būtini įrodymai, o ne vien atsakomybės išvengusiųjų liudytojų pasakojimai. 

Prašome inicijuoti parlamentinį tyrimą ir jeigu Prezidentė neatlieka savo pareigų ir neteikia Seimui šios teisėjos atleidimo, Seimui, kaip aukščiausiajai valdžiai, inicijuoti patiems senatvinio amžiaus sukakusios teisėjos atleidimą, bei ištirti, kokiu tikslu ji buvo palikta teisme

Pažymėtina, jog Prezidentė 2014 m.  03 25 teikė atleisti Dangutę Ambrasienę, iš LAT teisėjų pareigų, kuriai tuo metu buvo 61 metai – ji gimusi 1953 m. gegužės 4 d. Kodėl toks pat lygybės principas netaikomas Aldonos Rakauskienės atžvilgiu – yra nesuvokiama. Teikime buvo nurodytas būtent Teismų įstatymo 90 str., 1 d. 2 p. Pagrindas „Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo iš LAT teisėjo pareigų atleisti Dangutę Ambrasienę, sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus.“ (http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/baigiasi-keturiu-lietuvos-auksciausiojo-teismo-teiseju-kadencija-621847)

Pažymėtina, jog mano vyro kasacija buvo gauta teisme jau po pensijinio amžiaus sukakimo, todėl teisėja negali teisintis, jog ji privalėjo likti teisme, kad pabaigtų pradėtus darbus. 

Tokia išimtis būna taikoma, jeigu labai kompetetingas ir sveikas teisėjas dar gali dirbti, ir jis turi bylas, kurių niekas kitas negalės išnagrinėti. Tačiau šiuo atveju yra duomenų, jog prieš 10 metų teisėja patyrė labai didelį emocinį sukrėtimą, psichologinę traumą, ir ji pati teikė įvairias pažymas įvairių instancijų teismams, kad labai pablogėjo jos sveikata, todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais, privaloma vadovautis, ir kelti klausimą, ar ši teisėja neturėjo būti atleista dar anksčiau – turint galvoje aplinkybes, jog ji skundėsi labai pablogėjusia sveikata dėl patirto šoko avarijos metu 2005 m., kas vyko prieš 11metų, ir dėl ko iš avarijos kaltininkės priverstine tvarka yra išieškomi 60 000 eurų, nes esą to reikia sveikatai atstatyti. 

Parlamentinis tyrimas būtinas išsiaiškinti, ar Lietuvos Aukščiausiame teisme neįvyko absoliutaus negaliojimo pagrindus turinčio teismo sprendimo priėmimas, nes tokiu atveju jis privalo būti panaikintas – tiksliau, jis iš viso yra negaliojantis, nes Lietuvos Respublikoje sprendimus gali priiminėti tik įgaliojimus turintys teisėjai.

Kadangi tokius klausimus – dėl teisėjo tinkamumo toliau eiti pareigas- sprendžia teismo pirmininkas, jo veikla irgi turi būti įvertinta. Prašome kuo skubiau pradėti parlamentinio tyrimo veiksmus, nes šis atvejis svarbus ir visuomeninio intereso prasme. 

Ramutė Daktarienė

P.S. Pareiškimo negalutinį projektinį variantą surašė teisininkė Kristina Sulikienė.

 

Facebook komentarai
Back To Top