skip to Main Content

Siūloma, kad teisėjai, nuteisę nekaltus žmones, asmeniškai atlygintų jiems žalą

Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai įvairių pakopų teismų teisėjai sąmoningai nuteisia nekaltus žmones, žinodami, kad laužo įstatymus, ir kad niekas jiems už tai negresia, nes Teismų įstatymas numato, kad „niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“.

Pavyzdinė istorija – kai policijos „metų seklys“, Šiaulių ONTT viršininkas Tomas Ruchtinas už 100 litų  pasamdė vieną žmogų tam, kad jis paliudytų, kad įsigijo narkotikų iš Šiaulių gyventojų Tatjanos ir Ričardo Malinauskų. To užteko, kad žmonės atsidūrė kalėjime, nors juos nuteisę Šiaulių apygardos teismo teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė tyčia, žinodami, kad nuteisia nekaltus žmones, sąmoningai pasiuntė juos į kalėjimą. Mat tariami narkotikų prekeiviai buvo nuteisti pagal „įslaptinto“ policijos papirkto liudininko parodymus, o „teisėjai“ negalėjo nežinoti, kad tokią praktiką yra uždraudęs Europos Žmogaus teisių teismas. Negana to, nors ir paaiškėjo, kad yra nekaltas, R.Malinauskas dar pusę metų buvo laikomas kalėjime – laukė, kol Aukščiausiame teisme prieis jo eilė nagrinėti skundą.

Šis ir daugelis kitų istorijų parodo, kad Lietuvos teisėjai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, klastoja nutartis, laužo įstatymus ir žmonių gyvenimus, nes jie žino, kad niekuo nerizikuoja, o Teismų įstatymas jiems garantuoja, kad jie niekaip nebus traukiami atsakomybėn už savo nusikaltimus.

Be to, net jeigu pilietis įrodo, kad yra nuteistas neteisėtai, visa jam padaryta žala yra kompensuojama iš valstybės, o ne iš konkretaus įstatymo sulaužiusio teisėjo.

Todėl partija „Drąsos kelias“ siūlo Teismų įstatymo pataisas – išbraukti iš šio įstatymo nuostatą, kad  „niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“, o ją pakeisti kitu punktu – „žalą valstybei ar piliečiui padaręs teisėjai asmeniškai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir valstybei ar piliečiui padaryta žala išieškoma iš neteisėtą sprendimą priėmusio konkretaus teisėjo“.

Be to, siūloma į Teismų įstatymą siūloma gražinti ir nuostatą, kuri buvo panaikinta dar 1995 m., kad „teisėjams taikoma baudžiamoji atsakomybė“.

Nes kol kas teisėjams, kurie metodiškai klastoja savo nutartis, didžiausia gresianti atsakomybė – tai tik pabarimas toje pačioje „teisėjų taryboje“ arba „teisėjų garbės teisme“. Žinodami, kad „varnas varnui akie nekerta“, ir kad patiems gali tekti atsakyti už savo sprendimus, teisėjų savivaldos organizacijos aplaidžiai žiūri į savo kolegų darbelius, ir tai vėl gimdo betvarkę ir neteisę.

Kodėl tokie teisėjai, sąmoningai siunčiantys nekaltus žmones į kalėjimą, dabar priima sprendimus „Lietuvos respublikos vardu“? Jeigu dar iki 1995 m. pagal Teismų įstatymą teisėją dar galėjai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, tai vėliau ši įstatymo nuostata išnyko, ir dabar teisėjai už padarytus nusikaltimus atsako tik „drausmine tvarka“ : 

3. Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

Beje, įdomu tai, kad teisėjai, sąmoningai pasiuntę į kalėjimą nekaltus žmones, už tai niekaip neatsako.

Tas pats Teismų įstatymo „teismų nepriklausomumas“ punktas skelbia:

2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.

3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Nors anksčiau galiojusiame Teismų įstatyme buvo numatyta, kad teisėjas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau būtent tais metais Seimas šį įstatymą pakeitė – tiesiog nurodė, kad „minėtas punktas neteko galios“. 

Šis punktas – niekas negali reikalauti teisėjo pasiaiškinimo dėl jo priimto sprendimo – itin nesuprantamas, nes tai sudaro sąlygas teismams į savo nutartis rašyti ką tik nori, ir sakyti, kad „teisėjo vidinis įsitikinimas“ lėmė, kad žmogus buvo nuteistas.

„Straipsnių rašymas – nusikalstama veika“

Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorius Aurimas Drižius buvo nuteistas įkalinimo bausme tik už tai, kad parašė straipsnį „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“.

Vilniaus apygardos teismo „teisėjai“  R. Patackienė, V. Švedienė ir S. Punys nusprendė, kad tai yra nusikalstama veika, nes kita teisėja – R.Vancevičienė – buvo A.Drižiui uždraudusi tuos straipsnius rašyti, t.y. įvedusi neteisėtą cenzūrą Teismas nurodė, kad „A.Drižius tęsia savo nusikalstamą veiką – rašo straipsnius“, ir skyrė jam 50 parų arešto. Teisėja A.Patackienė sugalvojo net formuluotę kad pateisinti savo nusikaltimą – neva A.Sadecko „garbė ir orumas“ yra aukščiau, nei spaudos laisvė, nors niekur tame straipsnyje A.sadecko orumas nebuvo pažeistas.

Byla nukeliavo į Aukščiausiąjį teismą ir ten tik išplėstinė septynių teisėjų kolegija išdrįso A.Drižių išteisinti, nurodžiusi, kad negalima kriminalizuoti teisėtos veiklos – straipsnių rašymo.

Tada kreipiausi, kad minėtiems „teisėjams“ “ R. Patackienei, V. Švedienei ir S. Puniui būtų keliamos drausmės bylos, o jie patys atlygintų man padarytą žalą.

Žinote, kas nutiko – Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) pirmininkas, Aukščiausiojo teismo teisėjas Algis Norkūnas nusprendė, kad „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už jo profesinę veiklą į kalėjimą pasiuntę teisėjai „yra nepriklausomi“, todėl niekaip neatsako už savo sprendimus, t.y. nusikaltimus. 

O dėl žalos atlyginimo – to paties apylinkės teismo teisėjas nusprendė, kad teisėjai „yra neliečiami“, todėl atsisakė juos patraukti civiliniais atsakovais, o atsakovu nurodė generalinę prokuratūrą. Ironiška, kad A.Drižių į kalėjimą pasiuntęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, padarė karjerą – tapo Vilkaviškio teismo pirmininku.

„Manau, kad teisėjai, sąmoningai ir žinodami, kad žmogus nekaltas, pasiųsdami jį į kalėjimą, padarė ne tik profesinį nusižengimą, bet ir kriminalinį nusikaltimą, – teigia A.Drižius, – nors „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių visiškai išteisino septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, tačiau ji niekaip nepasisakė dėl savo kolegų, kurie sąmoningai, žinodami, kad siunčia į kalėjimą nekaltą žmogų, nuteisė A.Drižių kalėti 45 paras.

Eina kalba apie apylinkės teismo teisėją Valdą Petraitį ir Vilniaus apygardos teismo „teisėjus“ R. Patackienę, V. Švedienę ir S. Punį. Jie pasiuntė į kalėjimą A.Drižių vien už tai, kad šis parašė straipsnį, kuriame buvo kritikuojamas teismų ir prokurorų darbas. Visas šis „nusikaltimas“ buvo įvardintas kaip „teismo sprendimo nevykdymas“.

O teismas buvo įvedęs A.Drižiui cenzūrą ir uždraudęs rašyti straipsnius apie A.Sadecką. Nors tas pats draudimas buvo neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, ši teisėjų trijulė nieko savo nutartyje apie tai nepasisakė,  tiesiog išsityčiojo iš Konstitucijos, parašydami, kad „Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei“.

Todėl partija „Drąsos kelias“ siūlo Teismų įstatymo pataisas, kurios aiškiai nurodys, kad neteisėtą sprendimą priėmęs teisėjas asmeniškai atsako už savo sprendimą.

Nes šiuo metu visiems valstybės tarnautojams taip pat taikoma asmeninė atsakomybė, kuri kažkodėl netaikoma teisėjams. Tokia situacija sąlygoja teismų išsigimimą ir betvarkę

„Laisvo laikraščio“ redaktorius

„Drąsos kelio“ Vilniaus skyriaus pirmininkas Aurimas Drižius

 

Facebook komentarai
Back To Top