skip to Main Content

Seimo nario Petro Gražulio pranešimas: „LRT įstatymo pataisa skirta grąžinti nacionalinį transliuotoją visuomenei“

Paskaičius naujienas apie mano naujausią įstatymo pataisą, susidaro įspūdis, kad žiniasklaida bando klaidinti visuomenę. Kokios skambios antraštės: „Gražulis bando pažaboti žiniasklaidą“, „Gražulis galios svertus nori patikėti Karbauskiui“, „Gražulio fantazijos: LRT vadovą skirtų Seimas, neliktų E. Jakilaičio“. Buvo bandoma net pabrėžti, kad pataisa parengta reaguojant į paskutinį Kęstučio Pūko pasirodymą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) studijoje. Norėdamas į šią situaciją įnešti aiškumo ir paneigti žiniasklaidos mitus, pamėginsiu paaiškinti, kada ir kaip šita pataisa atsirado.

 

Mitas Nr. 1: Gražulis stengiasi pataikauti R. Karbauskiui ir į jo rankas patikėti žiniasklaidą. Netiesa. Vienas iš pataisos motyvų, buvo sutvarkyti nuostatą, kuri yra įstatyme. Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme, minėtos institucijos priežiūrą vykdo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio jau Seime nėra. Taigi logiška, kad reikia techniškai sutvarkyti šią nuostatą ir nacionalinio transliuotojo priežiūrą patikėti pagal kompetenciją naujai įkurtam Kultūros komitetui.

 

Mitas Nr. 2: Gražulis pataisą parengė specialiai prieš Gegužės 7 d. minimą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną; Gražulis pataisą parengė po paskutinio K. Pūko pasirodymo LRT televizijoje. Netiesa. Įstatymo pataisa buvo parengta dar 2016 m. lapkričio mėnesį, tad žiniasklaidos išvedžiojimai apie kažkokias sąsajas su Spaudos diena ar K. Pūku tėra eilinė antis.

 

Mitas Nr. 3: Gražulis nori pažaboti žiniasklaidą ir suvalstybinti nacionalinį transliuotoją. Netiesa. Pirmiausia, šia įstatymo pataisa nėra siekiama nieko „pažaboti“. Yra bandoma grąžinti nacionalinį transliuotoją visuomenei ir išviešinti galimai neskaidrias finansines operacijas. Šiuo metu įsivyravusi praktika, kuomet į LRT studiją kviečiami tie patys asmenys, formuojama ta pati „viena tiesa“, nėra užtikrinama nuomonių įvairovė. Atsižvelgiau į tai, kad tiek pavieniai Seimo nariai, tiek frakcijos periodiškai gauna nevyriausybinių organizacijų ir piliečių skundų, kad šia pamatine nuostata LRT visiškai nesivadovauja, todėl ir užregistravau pataisą.

 

Visų antra, šiuo metu įsivyravusi praktika, kuomet LRT perka turinį iš tų pačių prodiuserinių kompanijų, taip galimai mokesčių mokėtojų pinigus skirdama proteguojamiems asmenims. Manau, kad tokiais veiksmais LRT diskredituoja savo, kaip nacionalinio transliuotojo vardą, todėl Lietuvos Respublikos Seimas turėtų pareikalauti, kad LRT Taryba tinkamai vykdytų įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, jog nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius. Tą galima įgyvendinti tik sugriežtinus LRT finansinę kontrolę. Norėčiau priminti, kad dar vasario mėnesį bandžiau sužinoti, kiek pinigų skiriama vienai laidai LRT eteryje ir kokia prodiuserinė kompanija gauna iš to naudą, tačiau atsakymo negavau. Lygiai taip pat atsakymų negauna visuomenė apie darbo užmokestį LRT. Manau logiška, jog tokia informacija turi būti vieša, tačiau ji slepiama po devyniais užraktais. Panaršius internete galima rasti, kad LRT direktorius 2009 m. gaudavo apie 13 tūkst. litų per mėn., tad nenustebčiau, kad tokią pat algą gauna ir dabar, tik vietoj litų eurais.

 

Taigi, šiuo įstatymu siekiama  LRT neleisti pasirašinėti komercinių sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis, numatyti reklamos draudimą ne tik LRT radijo ir televizijos programose, bet ir internetiniuose portaluose. Siekiama nustatyti naują Tarybos ir generalinio direktoriaus skyrimo tvarką, suteikiant daugiau galių Seimui (kaip tautos atstovybei). Taip pat siūloma, kad asmuo, skiriamas į LRT generalinio direktoriaus pareigas, negali būti jokios politinės partijos ar organizacijos narys. Įstatyme palikta spraga Tarybai nustatyti pasirinktą generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių, todėl siūloma įtvirtinti nuostatą, kad LRT generalinis direktorius negali turėti daugiau nei 2 pavaduotojų.

 

LRT disponuoja didelėmis mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl transliuojamas turinys turi atitikti įstatyme numatytus tikslus ir misiją. Siūlomomis įstatymo pataisomis bus sukurtas naujas LRT vadovybės skyrimo mechanizmas ir papildomos kontrolės funkcijos, kurios leis prižiūrėti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą. Tokiu būdu bus užtikrinamas finansinis skaidrumas, objektyvumas, įgyvendinami demokratijos ir nuomonių įvairovės principai.

 

Pabaigai, sutapimas ar ne, bet nuo tada, kai ponas Audrius Siaurusevičius tapo LRT generaliniu direktoriumi, Lietuva „Reporterių be sienų“ reitinge iš 10 vietos 2009 m. nukrito į 36 vietą 2017 m. Reiktų pagalvoti, kas kaltesnis dėl tokio žiniasklaidos kokybės kritimo į bedugnę. Ar tikrai Gražulis, o ne LRT vadovas kėsinasi į Lietuvos žiniasklaidą? Paskaitęs komentarus šia tema, manau, kad užregistravęs šią pataisą pataikiau į skaudžią vietą. Tikiuosi pavyks įtikinti Seimo narius šių pataisų nauda ir grąžinsime nacionalinį transliuotoją visuomenei.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SAULĖ EGLĖ TREMBO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

Facebook komentarai
Back To Top