skip to Main Content

SIAURAI MĄSTANTYS POLITIKAI KELIA PAVOJŲ LIAUDŽIAI

KU prof. dr. Algimantas KIRKUTIS, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos veikėjas, Vydūno draugijos  garbės narys, KJL gydytojas kardiologas

 

Su susidomėjimu ir viltimi pasaulis analizuoja prieš keletą dienų  Rytų Šveicarijos kalnuose, Davose pasibaigusį pasaulio viršūnių forumą, kurio metu pasigirdo pozityvioms permainoms nuteikiančios tezės: „susigrąžinti pasitikėjimą“; „valstybių plėtros problematikos perkrova“; „ kova su ekonomikos recesija“; „sisteminiai  ES ir kitų valstybių pokyčiai  Žaliojo kurso kryptimi“; keliama regionų plėtros politikos svarba ir kt.

Prieš ketvertą metų, patikėjęs  LVŽS  panašiais rinkiminės programos pažadais, aš parėmiau „žaliųjų valstiečių“ partiją ir jos gretose kandidatavau į LR Seimą, nuoširdžiai tikėdamas, kad man pavyks realizuoti Vilhelmo Storostos VYDŪNO idėjas šiuolaikinėje sveikatos apsaugos politikoje Lietuvoje. Bet šiandien, deja, esu priverstas atsiprašyti manimi patikėjusių Klaipėdos Baltijos rinkiminės apygardos rinkėjų, kad to padaryti nepavyko nei man, nei „žaliųjų valstiečių“ partijai. Nors ir negalima nuneigti pastangų, mums nepavyko realizuoti to, kas buvo žadėta rinkėjams. Mums NEPAVYKO sukurti ideologinės politinės platformos, kurioje būtų aiškiai  suformuluoti planuojami realizuoti „Žaliųjų“ gamtosauginiai, natūralios gyvensenos ir sveikatos sustiprinimo bei gerovės siekiai, nei „valstiečių“ (liaudiškai vadinamų žmonių, kurie gyvena valsčiuose, dabar regionuose)  regioninės savivaldos ir politikos plėtros lūkesčių. Jei pastaruosius keturis metus „teisingų lozungų“ pagalba laimėjusi  ženklų  rinkėjų palaikymą  valdančioji politinė jėga būtų tvirtai sukusi valstybės vairą – regioninių ekosistemų kūrimo ir vystymo, sveikų miestų tinklo plėtros, sveikatos švietimo, natūralaus gyvenimo ir gerovės kryptimi, dabar Lietuvos politikos lyderiai galėtų Davose išdidžiai pasakyti: mes tai jau padarėme arba nors darome.

Gaila, tačiau mūsų politikai mokosi labai lėtai.  Jeigu išbuvęs keturis metus  sveikatos apsaugos ministru  (SAM) Aurelijus Veryga tarp begalinių pasirodymų  TV laidų ekranuose, komandiruočių,  svarbių posėdžių, kurių metu, šalia medicininių paslaugų centralizavimo, buvo  aptariama prieštaringai vertinama vaistų vartojimo didinimo, mažinant kaip kuriems iš jų kainas, politika, vakcinų ir kitų priemonių įsigijimas bei įkliuvusių į korupcijos skandalus SAM komandos narių pasiteisinimų klausimas, būtų suradęs  laiko atsiversti mano jam padovanotą knygą – „Kaip pasveikti nuo širdies ir kitų lėtinių ligų be vaistų. Gyvensenos medicina keičia sveikatos apsaugos paradigmą“, galimai, būtų supratęs, kad  sveikatos apsauga, tai yra ne vien ligų gydymas.  Pagrindinis SAS tikslas – sveikų žmonių skaičiaus didinimas. Be abejo, ligas reikia gydyti, tačiau negalima sumaišyti „pliuso“ su „minusu“, sveikatos tausojimo ir stiprinimo su ligų diagnostika ir gydymu.

Minėtą knygą parašėme drauge su žinomu JAV Loma Lindos universiteto profesoriumi epidemiologu H.Diehl, kuris yra laikomas vienu iš naujos,  medicininiais faktais pagrįstos sveikatos apsaugos srities – Gyvensenos medicina – pradininku pasaulyje. Mūsų išleistą knygą recenzavo bei aukštai įvertino joje pateiktus faktus  žinomi Lietuvos ir pasaulio mokslininkai. Tačiau eksministrui A. Verygai  „neaišku, kas tie mokslininkai“, kurie dirba Klaipėdos universitete ir kviečia atvirai mokslinei diskusijai apie natūralų žmogaus imunitetą.

Naudodamasis proga noriu priminti LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui A. Verygai, kad dar prieš šimtą metų gyvenęs Lietuvos pamary  VYDŪNAS suprato, kas tai yra specifinis (vakcinavimo pagalba sukeltas) ir natūralus (įgyjamas iš motinos  ir vystomas  veikiant išorinei aplinkai) žmogaus imunitetas. Remiantis VYDŪNO suformuluotą sveikos gyvensenos koncepciją daugiau nei prieš dvidešimt metų, nusitaikius į pagrindinį SAS tikslą – sveikatos tausojimą ir stiprinimą (natūralų atsparumą ligoms),  Klaipėdos universitete talkinant kolegoms iš Švedijos buvo įkurtas Sveikatos mokslų fakultetas. Šiandiena  šis fakultetas gali pasigirti didžiausiu studentų skaičiumi universitete.  padedant mokslininkams  iš  Švedijos, Minėtą fakultetą KU kurti padėjo pirmasis švedų kardiologijos profesorius lietuvis pagal savo kilmę Edvardas Varnauskas ir ilgametis Linčiopingo sveikatos fakulteto dekanas prof. Nills Areskug. Kalbant apie kitų šalies universitetų  mokslininkus, dirbančius natūralaus imuniteto mokslinių tyrinėjimų srityje, tenka  A.Verygai priminti ir VU Inovatyvios medicinos centro, Imunologijos skyriaus vedėją dr. M.Mauricą ir jo kolektyvą bei  VU MF fiziologijos, biologijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicininės diagnostikos katedros doc. R. Matuzevičienės pasaulyje palankiai vertinamus citometrijos ir jos taikymo  natūralaus imuniteto vertinimo praktikoje  darbus.

Sutinku su A.Verygos teiginiu: „natūralaus imuniteto neišugdysi  per 2-3 savaites”. Bet išgyvenus ištisus metus pandemijos sąlygomis, atėjo laikas net ir politikams suvokti, kad specifinis imunitetas naudojamas ekstrinėmis sąlygomis, įgyjamas greitai į organizmą biomedicininiu keliu įvedant nedidelę dozę patogeninio ligos sukėlėjo – antigeno. Tai greitas ir efektyvus, bet ganėtinai rizikingas kelias, nes visiems skiepijamiems įvedama vienoda dozė ligos sukėlėjo, nors gerai žinoma, kad nėra identiškų net dviejų žmonių. Visi mes esame skirtingi, vieni stipresni, kiti silpnesni. Todėl ir organizmo reakcija į vakciną gali iššaukti iš tiesų labai skirtingą poveikį – nuo visiškai minimalaus iki mirtino.  Natūralų imunitetą žmogus įgyja kartu su motinos krauju ir stiprina jį visą gyvenimą kontaktuodamas su aplinka. Tai lėtas ir nepavojingas kelias apsisaugoti nuo patogeno. Šis kelias, kuris savo efektyvumą įrodė žmonių evoliucijos bėgyje, reikalauja ne tik biomedicininių žinių, bet daug  sąmoningos savišvietos, sveikatos raštingumo, socialinių organizacinių priemonių. Maksimali nauda pasiekiama tik derinant abu apsisaugojimo nuo ligų  būdus priklausomai nuo  ligos stadijos ir klinikinės situacijos bei turimų galimybių.  Žemiau pateikiu abiejų imunitetų derinimo metu gaunamos naudos visuminės sveikatai priklausomybės nuo laiko ir efektyvumo apsaugant žmones nuo susirgimo  grafinę iliustraciją   .

Natūralus, įgimtas imunitetas, kaip ir specifinis imunitetas, yra skirstomi į asmeninį ir visuomeninį. Jeigu visuomeninis specifinis imunitetas pasiekiamas vakcinavus 70% visuomenės, tai natūraliam visuotinam imunitetui pasiekti reikia daug laiko ir be biomedicininių pastangų viso spektro socialinių, kultūrinių, politinių organizacinių žingsnių bei plataus visuomenės įsitraukimo. Tik protingai derinant abi galimybes galime sėkmingai apsaugoti visuomenę nuo ligų. Siekiant šio tikslo reikia turėti moksliškai pasvertus abiejų būdų efektyvumo kriterijus, o tai nėra paprasta, nes dažnai vertinami skirtingi ligos vystymosi etapai ir poveikio  priemonės. Asmeninio ir  visuomenins imuniteto (sveikatos stiprinimo) kriterijus aprašinėjo  dar VYDŪNO savo knygoje „Sveikata, jaunumas, grožė“. Tokios diskusijos tęsiamos  jau daugiau kaip 20 metų  KU SvMF organizuojamų kasmetinių mokslinių-praktinių konferencijų metu. Prisipažinsiu šis tikslas mane  pastūmėjo ir į politiko kelią. Būdamas politiku Seime organizavau nepriklausomą Seimo narių, išrinktų Vakarų Lietuvoje,  grupę – Į skaidrią ir sveiką Lietuvą Vydūno keliu“, pirmąjį Seimo istorijoje SRK  Sveikatos tausojimo ir stiprinimo  pakomitetį. Gvildenant Vydūno idėjas Seimo sveikatos komisijoje, ne be mano pastangų buvo suformuluotos „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės“, kurias Seimas balsų dauguma priėmė ir už praeitų metų pabaigoje patvirtino.  LRV įpareigojo gaires realizuoti SAM ir ŠMSM. SAM įsakymu Nr. V-46 įgaliojo KU realizuoti gairių  8.6.1 priemonę: „Sudaryti darbo grupę ir sukurti bei diegti Klaipėdos regione bandomąjį modelį, skirtą mokslinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, psichikos sveikatai stiprinti, psichologinei gerovei kurti, fiziniam aktyvumui ir sveikai bei subalansuotai mitybai skatinti, saugiai, ekologiškai aplinkai kurti bei palaikyti“.

Gaila , tačiau per nurodytų trijų Seimo organizacijų gyvavimo laikotarpį buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nerado laiko dalyvauti nei viename šių organizacijų posėdyje. Tačiau kada,  reaguodamas į  LRV nurodymą – finansuoti KU  parengtą bandomąją studiją, Finansų ministras  V. Šapoka pasiteiravo SAM, ar yra tikslinga tai daryti, A. Veryga pareiškė, kad  jo įsakymu KU parengto bandomojo sveikatinimo projekto, pagal kurio rezultatus bus kuriama šalies natūralaus imuniteto (sveikatos) kūrimo strategija,  finansuoti NEREIKIA?!..  Iš tikrųjų,  kai sėdi Seimo SRK posėdyje, klausai SAM veiklos Valstybinio audito ataskaitą ir matai diagramas, kurios rėkia, kad eksministro A. Verygos „Alma Mater“ Kauno LSMU su klinikomis finansuojamas keliasdešimt kartų daugiau negu  kitos šalies sveikatos priežiūros specialistus rengiančios ir paslaugas teikiančio aukštosios mokyklos, nepajunti kaip iš nuostabos pečiai ima trauktis arčiau vienas kito. Manau, panašios priežastys ženkliai prisidėjo prie to, kad Klaipėdos krašto žmonės nesulaukė LRV ir SAM darbų planuose užfiksuotų  trečiosios šalyje  Klaipėdos universiteto klinikos atsiradimo.

Žinoma, kritikuoti ir skeptiškai vertinti eksministro partijos kolegos Dainiaus Kepenio pasisakymus yra už ką. Tačiau šis politikas savo suvokimo ribose nuosekliai laikosi deklaruojamų pažiūrų, sąžiningai siekia Lietuvos žmonėms geresnės sveikatos bei konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo. Man kelia nuostabą tiesiog žaibiška portalo Delfi redakcijos reakcija į Seimo nario D. Kepenio pareikštą ketinimą drauge su KU ir kitų universitetų specialistais organizuoti visai nekaltą diskusiją – natūralaus imuniteto sustiprinimo klausimu. Perskaičius tendencingą  š. m. sausio 28 d. Delfi publikaciją Naujais savo pareiškimais Kepenis nustebino net Verygą: tai ne religija, kai gali tikėti ar netikėti“, susidaro nuomonė, kad turėti savo tikslą ir jo siekti, tai dar nėra religija. Religija – tai ėjimas į politiką, apskritai neturint jokio tikslo.

Trumpai tariant, visuomeninis natūralus imunitetas – tai sveika, darbinga ir kūrybinga tauta. Ar tik ne apie tai kalbėjo dr. J. Basanavičius, K. Dineika, V. Storosta –VYDŪNAS bei kiti mūsų tautos tėvai? Argi ne apie tai neseniai kalbėjo Davose susitikę pasaulio politiniai lyderiai?!.. O ką šia linkme padarė ir tebedaro mūsų sveikatos labui Lietuvos politikai, parodys laikas ir įvertins tauta.

 

——————————————————————————-

 

FOTO komentaras:

 

KU prof. dr. Algimantas KIRKUTIS: „Visuomeninis natūralus imunitetas – tai sveika, darbinga ir kūrybinga tauta. Ar tik ne apie tai kalbėjo dr. J. Basanavičius, K. Dineika, V. Storosta –VYDŪNAS bei kiti mūsų tautos tėvai? Argi ne apie tai neseniai kalbėjo Davose susitikę pasaulio politiniai lyderiai?!.. O ką šia linkme padarė ir tebedaro mūsų sveikatos labui Lietuvos politikai, parodys laikas ir įvertins tauta.“

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));