skip to Main Content

Šiaulių apygardos teismas skęsta pedofilijos byloje

Jurgis Pikčiurna

 

Romaldas Drigotas (nuotr. kairėje) žino daug savo pusbrolio, Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio (nuotr. dešinėje) darbelių

 

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius mano, kad šis teismas gali nagrinėti vadinamąją „Garliavos patvorio“ bylą net po to, kai šios teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Boleslovas Kalainis savo pusbroliui Romaldui Drigotui privačiame pokalbyje pripažino, kad visi šios bylos įtariamieji bus nuteisti, ir tam jau pasirengta, o visas šis teismas nėra teisingumo spektaklis.

Tada R.Drigotas kreipėsi į prezidentę ir Generalinę prokuratūrą, nurodydamas, kad šis teismas negali nagrinėti „Garliavos patvorio“ bylos, nes yra šališkas. R.Drigotas teigia, kad : „Dar 2012-2013 m. susitikimuose su giminaičių (pusbroliu Boleslovu Kalainiu, buvusiu Šiaulių apygardos teismo pirmininku, dabar – Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas) Šiaulių mieste mes dviese kalbėjomės apie Garliavos pedofilijos įvykius ir teisėją Neringą Venckienę. B.Kalainio ir mano nuomonės ir požiūriai buvo skirtingi, nes skyrėsi nuomonės dėl teisinių, politinių, žmogaus teisių aspektų šioje byloje.  B.Kalainis man akcentavo, kad jis, užimdamas aukštą postą Lietuvos teisinėje sistemoje, realiai žino iš anksto sutvarkytą „scenos scenarijų“, taktiką ne tik dėl Garliavos įvykių dalyvių teisenos sumodeliavimo, bet mūsų šalies teisėjai, prokuratūra ir policija nori parodyti, kaip bus susitvarkyta „teisėtais ir teisingais principais“ su išsišokėliais – nepaklusniąją teisėja N.Venckiene. B.Kalainis ne kartą man yra paatviravęs, kad jis pats yra dalyvavęs susitikimuose su generalinės prokuratūros, policijos departamento prie VRM vadovybe, Aukščiausiojo teismo pirmininku, VRM ministerijos pareigūnais – kur buvo aptarti išankstiniai veiksmai ir „taktika“, pasirengiant susidorojimu (pritaikant policinės valstybės metodika) su nepaklusniąją teisėja N.Venckiene.

B.Kalainis man susitikimuose yra minėjęs, kad jis yra įtakingas ne tik Šiaulių regiono teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų tarpe, bet ir jo įtaką gerai priima, vertina ir realizuoja teisėtvarkos institucijos.  B.Kalainis man gyrėsi, kad jis policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių vertina ir laiko savo geru bičiuliu, nes jam V.Grigaravičius „už gerą darbą“ ir lojalumą policijai atsilygino vardiniu apdovanojimu, kuris puošia B.kalainio kabinetą.  Aš buvau pakviestas į jo kabinetą ir padarytos bendros su B.Kalainiu nuotraukos atminimui. B.Kalainis savo kabinete parodė ir kitus gautus įvertinimus ir apdovanojimus iš prokuratūros ir teismų. 5. B.Kalainis man kategoriškai ir principingai pasakė, kad į Garliavos įvykių dalyvių ir teisėjos Venckienės verkšlenimus, dejavimus ir akių draskymus prieš policijos veiksmus – jei šių asmenų bylų nagrinėjimas vyktų Šiaulių apygardos teisme – teisinis verdiktas tikrai nebūtų palankus N.Venckienei ir jos šalininkams.

B.Kalainis man pridūrė, kad tokie asmenys su N.Venckiene priešakyje turi atsidurti už grotų. N.Venckienės pasisakymai ir argumentavimai prieš Lietuvos teismų sistemą ir prokuratūrą – daro jam gėdą kaip piliečiui ir kaip teisėjui, nes teršiamas teisėjo vardas mūsų visuomenėje“.

Tada „Drąsos kelio“ byloje kaltinamieji, kuriuos ‘Lietuvos ryto“ žurnalistė Kuznecovaitė įvardina „Venckienės gauja“, balandžio 8 d. posėdyje pareiškė nušalinimą visam Šiaulių apygardos teismui. Teismas padarė pertrauką, ir sprendė, ar jis gali objektyviai tirti šią bylą.

Šiaulių apygardos teismas nenusišalins

Neseniai R.Drigotas gavo laišką iš Šiaulių apygardos teismo, kuriame rašoma : „Šiaulių apygardos teisme gautas Jūsų pareiškimas, kuriame Jūs nurodote, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Boleslovas Kalainis pokalbyje su Jumis apie Garliavos pedofilijos įvykius akcentavo Jums, kad iš anksto žino teisėsaugos institucijų taktiką dėl Garliavos įvykių teisenos sumodeliavimo siekiant susidoroti su teisėja N. Venckiene. Pareiškime išreiškiate įsitikinimą, kad tokioje negatyvioje aplinkoje ir išankstinėje sumodeliuotoje schemoje Garliavos įvykių dalyvių bylos nagrinėjimas yra negalimas, nes bus pažeisti teisingumo principai, ir prašote Šiaulių apygardos teismo pirmininką įvertinti realų B. Kalainio nusišalinimą nuo šios bylos iš esmės.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką supažindinus su Jūsų pareiškimu, jis paneigė pareiškime nurodytas aplinkybes.  Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) institutas (BPK 57-59 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (BPK 59 str.) arba nagrinėjimo teisme dalyviai gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (BPK 57, 58 str.). Šiaulių apygardos teismo administracijos nuomone, dėl išdėstyto teisinio reglamentavimo teismo pirmininkas negali Jūsų pareiškimo pagrindu nušalinti paskirtos teisėjų kolegijos nuo Jūsų minimos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nusišalinimo klausimo šiuo atveju spręsti nėra teisinio pagrindo, nes skyriaus pirmininkas nėra bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys.

Pirmininkas Vytautas Kursevičius

 

R.Drigotas taip pat nurodė, kad jam apskritai nekelia pasitikėjimo Šiaulių apygardos teismas, nes šio teismo pirmininko padėjėja I.Galvanauskaitė buvo teisiama už dokumento klastojimą.

I.Galvanauskaitė prieš kelerius metus įtarta fiktyviai parduodant jos įmonės akcijas. UAB „Omnitel“ ryšio paslaugų ir įrangos platinimu besivertusi bendrovė, kurios vienintelė akcininkė buvo I.Galvanauskaitė, įregistruota 2007-aisiais. 48 tūkst. litų dydžio bendrovės įstatinis kapitalas buvo padalytas į 480 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekviena buvo po 100 litų vertės. 2009-aisiais I.Galvanauskaitės bendrovės akcijos buvo parduotos recidyvistei Jekaterinai Gribkovai, 18 kartų teistai už vagystes ir kitus nusikaltimus. Akcijų pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, kad J.Gribkova 480 vardinių bendrovės akcijų įsigyja vos už 1 tūkst. litų. Kadangi notaras sutartį dėl joje nurodytos įtartinai mažos sumos tvirtinti atsisakė, I.Galvanauskaitė su J.Gribkova sutartį pasirašė be notaro patvirtinimo. Nauja akcininkė savo parašu patvirtino gavusi įsigytos bendrovės žinioje buvusias prekes. Vėliau, šių prekių pasigedus, bendrovė „Omnitel“ suskaičiavo patyrusi apie 300 tūkst. litų (86,9 tūkst. eurų) nuostolį. J.Gribkovą teismas pripažino kalta dėl dokumentų klastojimo ir skyrė 90 parų arešto. Didelės vertės turto iššvaistymu ir apgaulingu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu kaltinamas Edgaras Česnauskas dar laukia teismo.

Dokumento klastojimu kaltinta I.Galvanauskaitė nuo pareigų nebuvo nušalinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tuomet, kai jos byla praėjusių metų pabaigoje buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo vadovybė kaltinamąja tapusiai I.Galvanauskaitei siūlė bylos nagrinėjimo metu pereiti į kitas pareigas. Iš pradžių sutikusi, kitą dieną ji savo prašymą atšaukė. Kaltę neigusiai I.Galvanauskaitei 2014 metų sausio 5-ąją baudžiamoji byla nutraukta suėjus senaties terminui.

Šiaulių apylinkės  prokuratūroje – beraščiai

„Susipažinus su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės atsakymu, išryškėja iš minėto rašto turinio akivaizdūs trūkumai, neatitikimai tikrovei ir to pasėkoj e sukeliantys prieštaravimus faktine Įrodomąja esme, – juokiasi R.Drigotas :

Vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės prokuroro padėjėjas Andrius Juozapaitis rašybos ar „kūrybos klausimais“ nesugeba normaliai pagal asmens vardo atitikmenį be iškraipymu parašyti pareiškėjo R.Drigoto tikrą ir autentišką vardą – Romaldas. Šis prokuroro padėjėjas „atsipalaiduoja“ ir pareiškėją R. Drigotą „pakrikštija“ kitu vardu – Romualdas. Vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė- Griciuvienė R.Drigotui i šią pastabą atsakytų – „kas čia tokio?!“ tai tik mano „techninė klaidelė“, nes nebuvau užsidėjusi savo akinių ir esmės tai nekeičia, nes dirbu kaip visada – skaidriai ir su aukšta kvalifikacija.

Cituoju vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės parašu pasirašytą minėto rašto sakini cit.: „Pareiškime taip pat prašote Šiaulių apygardos pirmininką įvertinti teisėjo B.Kalainio realų nusišalinimą nuo minėtos bylos iš esmės“. Iš šio sakinio visiškai nėra aišku ir logiška apie kokį – „Šiaulių apygardos pirmininką“ vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė turi mintyje? Gal mintyje vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė turi savo gerą palankų pažįstamą „pirmininką“ Boleslovą Kalaini iš Šiaulių apygardos teismo, ar Šiaulių apygardos Žveju draugijos pirmininką, ar Šiaulių apygardos Priešgaisrinės komandos pirmininką ar pirmininką iš savo kūrybinės fantazijos ir savo darbo neatidumo su atsainiu formalizmu?

Tai išryškėja su klaidomis atmestinas be atidumo ir atsakomybės veiksnio rašto surašymas vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės – nes ii nebus kalta ir atsakinga, nes kalta bus jos aplinka ir įvedamas gudravimas dėl savo žioplumo „techninė klaidelė“, asmeninių akinių neturėjimas, nuovargis arba kitokie išsisukinėjimo teisiniai triukai ir versijos.

Be to, minėtame tekste vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė susipažinusi su teksto turiniu savo parašu patvirtina, kad Boleslovas Kalainis yra Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, tačiau jau kitame šio rašto sakinyje B.Kalainį „pažemina“ iki eilinio teisėjo – ir kad tai yra cit.“ Teisėjas B.Kalainis…“ – tokie neatitikimai realiai parodo oficialų asmens pareigų iškraipymo faktą ir sudaro prieštaravimus teisingumui ir teisingam pareigų akcentavimui.

Vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė savo neatida pareiškėjui R.Drigotui parodo savo darbo atsainumą formaliu atsirašinėjimu su realių faktų iškraipymais į tikrovę epizodiškai arba iš esmės.

Dėl šių veiksnių realiai susidaro ir prieštaravimai – ar Šiaulių apygardos teismo atstovas B.Kalainis šiandienoje yra eilinis šio teismo teisėjas ar B.Kalainis yra Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas?

Pareiškėjas R.Drigotas turi informacijos iš savo giminių, kad jo pusbrolis B.Kalainis (Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas) vagiliautojai savo pusseserei Janinai Šimaitienei yra minėjęs, kad jis teisiniais ir kitais klausimais glaudžiai dėl savo ir J.Šimaitienės interesų bendrauja su Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiąja prokurore, prokurore A,Jaugeliene ir kitais prokurorais.

Dėl šių ir kitų priežasčių ir motyvų galima tendencija ir strategija, kad Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Mušauskytė-Griciuvienė suranda variantą schemoje, „kad ši institucija ir ji pati prieš gerai pažįstamą teisėją B.Kalainį (Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas R.Drigoto 2016-0414 pareiškime išliktu neutrali ir nesudarytų šiai personai nepatogių veiksnių įvedant tyrimą iš esmės.

Iš to, kas pastebėta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės 2016-04-28 Nr. S5- 16247 rašte – darytina išvada, kad ši vadovė bet kokiu atveju “bus teisi advokatiniu principu sau“ dėl savo darbo neatidumo, formalumo, klaidų ir kitų negatyvių veiksnių suras pasiteisinimą deklaratyviai – kad tai „ techninė klaidelė”, „mažareikšmingumas”, „niekas darbe nuo klaidų neapdraustas44 arba be asmeninių akinių ir kitų „teisinių triukų44 susidarė 2016-04-2#rašte neatitikimai ir klaidos.

Kad vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė ateityje rašydama ir pasirašydama svarbius raštus, nutartis būtų atidesnė ir dėmesingesnė ne tik pareiškėjui R.Drigotui, bet ir kitiems pareiškėjams – R.Drigotas geranoriškai vyriausiajai prokurorei L.Mušauskytei-Griciuvienei rekomenduoju gerą ir efektingą „receptą44, kad nebūtų darbe ir raštuose „techniniu klaidelių44 ir kitų pasiteisinimų – tai akių regėjimo vį|takumui44 (med. terminas) pašalinti lazeriniu būdu ir pagerinti suprastėjusį regėjimą iš esmės (pridedama informacija, kad tai galima atlikti Vilniuje, klinikoje „Naujas regėjimas44 pagal LED technologijas).

Tai, kas akcentuota dėl vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės darbo neatidumo, realaus nepastabumo ir negatyvių veiksnių sudarant prieštaravimus i tikrovei faktus pareiškėjas R.Drigotas be pateikto „geranoriško pasiūlymo“ darbui ir regėjimui pagerinti – per Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą arba asmeniškai pats R.Drigotas (suderinęs išankstinai datą ir laiką) vyriausiajai prokurorei L.Mušauskytei-Griciuvienei atvežtų į Šiaulius geros kokybės akinius arba padidinimo lupą, kuri didintų teksto vaizdą nemažiau 4x karto. Tvirtai manau, kad darbo kokybė iš esmės pagerėtų ir galimai nebereikėtų net prokurorės padėjėjo A. Juozapaičio paslaugų.

Dėl išdėstytų svarbių aplinkybių, klaidų ir tikrovės faktų iškraipymų Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės 2016-04-28 Nr. S5-16247 (Dėl pareiškimo nagrinėjimo) R.Drigotui – yra skaidriai neparuoštas ir pareiškėjui R.Drigotui nepriimtinas. Todėl grąžintinas rašinio originalas autorei vyriausiajai prokurorei L.Mušauskytei- Griciuvienei – kaip niekinis. Be to, esant būtinumui, šį raštą pateiksiu Lietuvos žiniasklaidai – kad Lietuvos visuomenei kaip vizualinį faktinį įrodymą parodytų, kaip neatsakingai, formaliai ir su klaidomis dirba Šiaulių apylinkės vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė.

Be to, manyčiau, kad Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą ne tik galimai, bet realiai netenkina tokia teisinė prokurorinė praktika Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės vadovaujamo darbo spektre?! Nes tokia prokurorinė praktika su esamais trūkumais, klaidomis ir skaidrumo stoka šią vadove nuvestų rezonansiniu keliu, kaip tai patyrė vyriausiosios prokurorės L.Mušauskytės-Griciuvienės geras ir palankus jos pažįstamas Boleslovas Kalainis, dirbęs Šiaulių apygardos teismo pirmininku (dabar dirbantis Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. B.Kalainis su Šiaulių regiono prokurorais „nesenoje praeityje pradėjo „intervencinius žygius“ į teisėtvarkai neparankius Lietuvos žurnalistus – masiškai pradėjo suteikinėti leidimus prokurorams, STT ir VSD vadovybei pageidaujant (nesant realaus nusikalstamos veikos teisinam pagrindui) persekioti žiniasklaidos atstovus (pagal sovietų KGB sistemos moduliacijas) individualiai 

pasiklausant jų mobiliųjų telefonų pokalbių su asmenų persekiojimais. Primintina, kad buvęs Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis, atlikdamas karinę tarnybą Rusijos sostinėje Maskvoje Įsisavino ne tik karinio apmokymo teoriją ir praktiką, bet ir kitokio lygio apmokymus ir išsamią informaciją darbui ir karjeros pakilimui (ir nusileidimui) Lietuvoje (Priedas: kopijos).

Be to, vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė pagal savo darbo kokybę, skaidrumą ir kompromato efektą Lietuvos žiniasklaidoje) galėtų realiai pradėti lygiuotis „Lietuvos vardu!“ teikianti kaltintoją negatyviems piliečiams – Irmantą MikelionĮ, dirbusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus viršininko pareigose, (pridedama kopija). Tik žiniasklaidos dėka mes matome, kaip „skaidriai, objektyviai ir motyvuotai iš esmės“ dirba Lietuvoje susikompromitavę, negatyviomis veikomis ir korupcija prokurorai, teisėjai, policijos pareigūnai ir kitų institucijų aukšti pareigūnai.

Pareiškėjas R. Drigotas prideda oficialaus rašto kopiją, gautą iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros apie tai, kaip reikliai ir principingai (ne žodžių žaismas) dėl darbo trūkumų, neatsakingumo, neatidumo, korupcijos ir kitokių negatyvių apraiškų Lietuvos prokuratūroje ir Lietuvos policijoje reaguoja mūsų visuomenė ir šalies Prezidentė.

Tvirtai manau, kad į Lietuvos Respublikos prezidentės pasisakymų ir rašytinių veiksmų strategiją dėl būtinumo Lietuvos Respublikos teisinės sistemos ne tik gerinimo, bet radikalaus reformavimo iš esmės Lietuvos prokurorų darbo tobulinimo, skaidrinimo ir kokybės efektyvumo – derėtų realiai ir veiksmingai į tai įsiklausyti ir deramai suprasti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L.Mušauskytė-Griciuvienė – darant reikiamas ir realias išvadas ne tik sau pavaldžių profesijos kolegų darbe, bet ir savo realiuose (faktais pagrįstais) negatyviuose darbo trūkumuose. 

 

Facebook komentarai
Back To Top