skip to Main Content

SGD terminalo statytojai „įteisino“ privataus turto nusavinimą

Arvydas JOCKUS 2016 11 25 6:00 21:11 „Klaipėdos nafta“ ir ją kontroliuojančios Lietuvos valdžios institucijos galėjo nuslėpti nuo Europos Komisijos svarbias aplinkybes ir Komisijos tyrimui dėl SGD terminalo finansavimo modelio pateikti neteisingus duomenis.

Su valstybės parama pastatytas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, kuriuo siekiama energetinės nepriklausomybės, neišsprendė dujų rinkos Lietuvoje problemų, ją iškraipė, sukūręs diskriminacines sąlygas rinkos dalyviams ir uždėjęs didžiulę naštą visiems dujų vartotojams.

Kad brangus, per didelis ir laisvosios rinkos sąlygomis nepajėgiantis veikti SGD terminalas išsilaikytų, Lietuvos valdžia „įteisino“ Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai prieštaraujantį kai kurių šalies pramonės įmonių privataus turto nusavinimą. Dabar aiškėja, kad SGD terminalą pastačiusi ir jį eksploatuojanti valstybės valdoma naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ bei ją kontroliuojančios Lietuvos valdžios institucijos galėjo nuslėpti nuo Europos Komisijos (EK) svarbias aplinkybes ir EK tyrimui dėl SGD terminalo finansavimo modelio pateikti neteisingus duomenis.

Nuslepiant dalį svarbios informacijos, galėjo būti siekiama gauti EK sutikimą teikti valstybės paramą SGD terminalo projektui. Kitomis aplinkybėmis toks EK sutikimas nebūtų gautas. Kaip aiškėja, dėl informacijos trūkumo ar gavusi neteisingos informacijos EK suderino buvusių Lietuvos valdžios atstovų parengtą Europos Sąjungos (ES) teisei prieštaraujantį, neobjektyvų ir vartotojų teises pažeidžiantį SGD terminalo finansavimo modelį, kuriuo galimai neteisėtai buvo įteisinta valstybės pagalba SGD terminalą stačiusiai „Klaipėdos naftai“.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, gavusi apie 450 mln. eurų paramą ir taip įgijusi pranašumą valstybės kontroliuojama bendrovė Klaipėdos uosto krovos rinkoje diskriminuoja savo konkurentus. Valstybė neleido lietuviško kapitalo koncernui „Achemos grupė“ ir jam priklausančiai Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos bendrovei „Achema“ statyti nuosavo SGD terminalo, tačiau dabar didžiausią šalies dujų vartotoją Vyriausybė verčia mokėti už „svetimą“ itin brangų ir rinkos poreikių neatitinkantį įrenginį. Kelias dešimtis milijonų eurų per metus siekiantį SGD mokestį bendrovė prilygina turto nusavinimui, nes valstybė verslui niekaip nekompensuoja už pusę priverstinai atimamų visų terminalo statybai ir eksploatacijai reikalingų išlaidų. Didžiausia dujų vartotoja šalyje verčiama mokėti SGD terminalo mokestį, neatsižvelgiant į tai, ar naudojasi šiuo įrenginiu. Negana to, SGD terminalą pastačiusi ir eksploatuojanti „Klaipėdos nafta“, regis, nesąžiningai konkuruoja su „Achemos grupės“ įmone „Krovinių terminalas“ naftos produktų krovos rinkoje. Iš valstybės gavusi pagalbą SGD terminalo mokesčio pavidalu ir dėl to įgijusi didelį pranašumą, valstybės valdoma įmonė pateikė pasiūlymus privačiai konkurentei įsigyti jos valdomą infrastruktūrą Klaipėdos uoste.

Tokių rinkos iškraipymų ir turto nusavinimo būtų buvę išvengta, jeigu EK nebūtų palaiminusi SGD terminalo statybos finansavimo modelio, kurį įtakingi energetikos veikėjai pristatė Briuseliui nuslėpę tikrąją dujų rinkos padėtį šalyje. „Lietuvos žinių“ duomenimis, šių metų liepos 20 dieną „Achema“ kreipėsi į ES Bendrąjį Teisingumo Teismą, prašydama panaikinti neteisingą EK sprendimą, kuriuo buvo suderinta valstybės pagalba SGD terminalo statybai. Pradžiugino SGD statytojus „Lietuvos žinios“ primena, kad 2013 metų lapkričio pabaigoje EK paskelbė sprendimą, kad pagalba SGD terminalo statybai ir eksploatavimui Klaipėdos jūrų uoste atitinka ES direktyvą ir kitus teisės aktus dėl valstybės pagalbos skyrimo. Buvo numatyta, kad terminalo statytoja ir būsima operatorė „Klaipėdos nafta“ gaus vadinamąjį SGD terminalo priedą. Tai mokestis, kurį turėjo mokėti visi šalies dujų perdavimo sistemos naudotojai. „Klaipėdos nafta“ iš jų surinktomis lėšomis turėjo dengti investicines, laivo-saugyklos nuomos ir terminalo eksploatavimo laikotarpiu patiriamas priežiūros išlaidas. Skaičiuota, kad įvairių valstybės pagalbos SGD terminalo statybai elementų vertė yra apie 450 mln. eurų. Atlikusi paviršutinį valstybės pagalbos SGD terminalui tyrimą, 2013 metų lapkritį EK pareiškė, kad investicijos į SGD terminalą padės užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir kad valstybės pagalba yra būtina bei proporcinga šioms investicijoms realizuoti bei neiškreips konkurencijos. EK argumentavo, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, yra izoliuota nuo Europos dujų perdavimo tinklų ir visiškai priklauso nuo „Gazprom“, kuris yra vienintelis dujų tiekimo šaltinis. Gamtinių dujų kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje, o SGD terminalas esą suteiks galimybę Lietuvai užtikrinti saugų dujų tiekimą trumpuoju laikotarpiu.

Tuometis „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis po EK sprendimo viešai aiškino, kad EK išvados – vienas svarbiausių įvykių įgyvendinant SGD terminalo projektą.

„Tai teisinės juostelės perkirpimas. Antras pagal svarbumą įvykis, be terminalo paleidimo“, – komentavo jis. Kiek mažiau nei po metų, 2014 metų rugsėjo 22 dieną, „Klaipėdos naftos“ vadovas, turbūt labiausiai prisidėjęs prie tokios neproporcingos ir, kaip aiškėja, galbūt neteisėtos valstybės pagalbos schemos organizavimo, buvo paskirtas energetikos ministru. Konservatorių aplinkos žmogumi laikomas R. Masiulis šiai bendrovei vadovavo nuo 2010 metų.

R. Masiulį „surado“ ir „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi paskyrė tuometis energetikos ministras konservatorius Arvydas Sekmokas, kai Vyriausybei vadovavo premjeras Andrius Kubilius, tuometis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis. Vėliau energetikos ministru R. Masiulį netikėtai „pasirinko“ Darbo partija. Ekonomikos bei politikos mokslų studijas baigęs laikinasis energetikos ministras dabar jau siūlomas kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas „profesionalas“ į Susisiekimo ministerijos vadovus. Kalbama, jog Susisiekimo ministerija ateityje turėtų perimti dalį planuojamos naikinti Energetikos ministerijos funkcijų.

Nuslėpė svarbią informaciją

Aiškėja, kad EK tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos ir SGD terminalo finansavimo modelio nebuvo išsamus, o išvadas Komisija padarė vadovaudamasi nepatikrintais ir neišsamiais duomenimis. Be to, dalį tyrimui svarbios informacijos šalies valdžios atstovai nuo EK paprasčiausiai nuslėpė. Dėl to EK priimtas sprendimas dėl valstybės paramos suderinimo SGD terminalui galėjo būti neobjektyvus ir šališkas. Dėl to „Achema“, mokanti didžiausią dalį SGD terminalo mokesčio, kreipėsi į ES Bendrąjį Teisingumo Teismą, siekdama panaikinti Europos Komisijos 2013 metų lapkričio 20 dienos sprendimą dėl valstybės paramos SGD terminalą stačiusiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ suderinamumo su ES teisės aktais.

Koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininko pavaduotojas ir advokatas Gintaras Balčiūnas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Europos Komisija rėmėsi tik Lietuvos institucijų konkrečių suinteresuotų atstovų suteikta daline informacija, nesiimdama visų būtinų ir įmanomų priemonių, kad susidarytų visapusišką ir objektyvią nuomonę apie Lietuvos rinką bei situaciją. Tai būtų leidę nustatyti, ar valstybės pagalbos priemonės atitinka ES reikalavimus. Tačiau Komisija visa apimtimi neištyrė faktų, nepatikrino, ar nebuvo kitų, geresnių priemonių tikslams pasiekti.

„Dabar matome, kad su valstybės pagalba pastatytas SGD terminalas nebuvo vienintelis ir geriausias būdas išspręsti dujų rinkos ir energetinės nepriklausomybės Lietuvoje problemas. Mes esame abiem rankom už energetinę nepriklausomybę ir, beje, labai smarkiai dėl to dirbame, tačiau nenorime, kad šis tikslas ir idėja būtų diskredituoti neteisėtais bei savanaudiškais kai kurių valdininkų veiksmais“, – sakė G. Balčiūnas. Rokas Masiulis (dešinėje) ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius džiaugėsi SGD terminalu.Deniso Nikitenkos nuotrauka Dienraščio duomenimis, EK nebuvo pateikta informacija apie „Achemos grupės“ planą statyti nuosavą SGD terminalą, kuris būtų naudojamas „Achemos“ gamtinių dujų poreikiams, ir kurį įgyvendinti sutrukdė tuometė Klaipėdos uosto direkcijos administracija. Jeigu sprendimą dėl valstybės pagalbos SGD terminalui atitikties ES teisės aktams priėmusi EK būtų žinojusi visą informaciją, sprendimas galbūt būtų buvęs visiškai kitoks. Atrodo, kad EK duomenis teikusių Lietuvos valdžios institucijų atstovai tyčia nuslėpė informaciją, jog buvo neleista didžiausiam dujų vartotojui investuoti į dujų infrastruktūrą. „Lietuvos žinios“ primena, kad siekdama sumažinti vartojamų dujų kainas „Achema“ planavo statyti nuosavą SGD terminalą Smeltės pusiasalyje. UAB „Projektų centras“ dar 2012 metų balandį buvo parengusi tokio terminalo plėtros planą, kuriam pritarė „Achemos grupės“ valdyba.

Tačiau valdžios institucijos atsisakė suteikti leidimą statyti SGD terminalą, savo sprendimą motyvuodamos tuo, kad valstybinis SGD terminalas patieks pakankamai dujų, kurių užteks ir „Achemos“ poreikiams. Dienraštį konsultavusių teisininkų vertinimu, Lietuvos valdžios atsisakymas leisti „Achemos grupei“ statyti nuosavą terminalą prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (Dujų direktyva). Ši direktyva nustato, kad valstybė turi labai aiškiai, objektyviai ir nediskriminuojančiai pagrįsti bet kokį atsisakymą leisti statyti ar naudotis gamtinių dujų infrastruktūra. Be to, apie atsisakymą leisti „Achemai“ statyti nuosavą SGD terminalą Lietuva turėjo pareigą pranešti Europos Komisijai, tačiau to nepadarė. Be to, nuo EK galėjo būti nuslėpta, kad SGD terminalo statytoja ir operatorė „Klaipėdos nafta“ yra paskirta ne pagal viešųjų pirkimų procedūras, be to, ji valdo ir eksploatuoja savo naftos terminalo kompleksą tame pačiame Klaipėdos uoste, kuriame „Achemos grupės“ įmonė Krovinių terminalas vykdo naftos ir chemijos produktų krovą per nuosavą terminalą. Dėl valstybės pagalbos įgijusi pranašumą rinkoje „Klaipėdos nafta“, dienraščio duomenimis, pasiūlė savo konkurentei už „realiai“ mažą kainą parduoti naftos ir chemijos produktų terminalą. Patikėjo nepatikrintais duomenimis Priimdama sprendimą dėl valstybės paramos SGD terminalui suderinamumo su ES reikalavimais, EK patikėjo Lietuvos valdininkų deklaracijomis, kad mūsų šalies dujų naudojimo poreikis yra 4 mlrd. kub. m dujų per metus. Iš tikrųjų šis poreikis perpus mažesnis – Lietuva per metus suvartoja tik apie 2 mlrd. kub. m dujų, iš jų daugiau nei pusę – „Achema“. Ekspertai prognozuoja, kad dujų poreikis artimiausiais metais dar mažės, 2019-aisiais šalyje per metus bus suvartojama jau tik apie 1,7 mlrd. kub. m gamtinių dujų. „Lietuvos žinių“ duomenimis, EK jai Lietuvos valdininkų pateiktos informacijos apie šalies dujų rinkos dydį nepalygino su kitais viešai prieinamais šaltiniais.

Be to, vykdydama tyrimą, EK nepateikė užklausos didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje apie jos ateities planus: ar „Achema“ tęs veiklą Lietuvoje, ar toliau gamins trąšas, kurių pagrindinė žaliava yra gamtinės dujos. Savo 2013 metais priimtą sprendimą paviešinusi tik šių metų gegužę EK, be kitko, pažymėjo, kad SGD terminalu nediskriminacinėmis sąlygomis galės naudotis trečiosios šalys ir kad Lietuvos valstybė užtikrins, jog konkurencija nebūtų iškreipiama. Iš tiesų trečiųjų šalių teisę lygiomis galimybėmis naudotis SGD terminalu bei jo infrastruktūra įtvirtina Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas. Tačiau realybėje ši teisė neįgyvendinama, nes valstybinės įmonės paskirtojo dujų tiekėjo „Litgas“, prekiaujančio terminalo dujomis, nuostolingą veiklą valstybė kompensuoja iš visų dujų vartotojų surinktomis lėšomis. Dėl tokios teisinės aplinkos „Litgas“ gali siūlyti pirkėjams kur kas patrauklesnę kainą nei konkurentai, tačiau tą kainos skirtumą sumoka visi Lietuvos dujų vartotojai. Taigi, „Litgas“ gali daryti bet kokį „biznį“ bet kokiomis kainomis ir niekada neturėti nuostolio. Ši sveikam protui prieštaraujanti verslo schema, dienraščio žiniomis, taip pat nėra suderinta su EK, nors, pagal ES reikalavimus, ją buvo būtina suderinti dar prieš pradedant įgyvendinti. Tačiau to nebuvo padaryta, nes nesunku atspėti, koks būtų buvęs EK sprendimas, ir apie tai „profesionalai“ valdininkai, vadovaujami R. Masiulio, puikiai žino.

Be to, nuo SGD terminalo veiklos pradžios 2014 metų gruodį iki 2016 metų rudens egzistavo labai ryškus interesų konfliktas, nes, nepaisydama Kainų komisijos draudimo, „Klaipėdos nafta“ valdė dalį „Litgas“ akcijų ir galėjo šiai įmonei daryti nederamą poveikį. Tik šių metų spalį, praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo tada, kai EK oficialiai perspėjo Lietuvą, kad ji nevykdo ES trečiojo energetikos paketo reikalavimų dujų sektoriuje, SGD terminalą valdanti „Klaipėdos nafta“ pagaliau perdavė turėtas dujų prekybos įmonės „Litgas“ akcijas kitai institucijai. Pusė mokesčio – ant vienų pečių AB „Achema“, kuriai nebuvo leista statyti nuosavo terminalo, dabar verčiama apmokėti valstybės pastatyto SGD terminalo statybos ir eksploatavimo išlaidas. Tai apsunkina įmonės konkurenciją pagrindinėse produkcijos realizavimo rinkose Europoje ir kitose šalyse, kur trąšų gamintojams netenka mokėti dešimtis milijonų eurų siekiančių energetikos mokesčių. Kaip žinoma, Lietuvos valstybė įteisino vadinamąjį SGD terminalo priedą – mokestį, kurį 2013–2015 metais turėjo mokėti visi šalies dujų perdavimo tinklo naudotojai. Nuo 2016 metų sausio SGD terminalo mokestis, arba vadinamoji dujų tiekimo saugumo dedamoji, kuri nėra suderinta su EK, skaičiuojama pagal įmonių turimus gamtinių dujų pajėgumus. Pagal Suskystintų gamtinių dujų įstatymą, galiojusį iki 2016 metų sausio 1 dienos, SGD terminalo priedą buvo įpareigoti mokėti tik tie perdavimo sistemos naudotojai, kurie naudoja dujas Lietuvoje. Tuo tarpu Rusija, kuri per Lietuvos perdavimo sistemą kiekvienais metais transportuoja dujas į Kaliningradą, nebuvo įpareigota mokėti SGD terminalo priedo. Didžioji dalis šio mokesčio naštos Lietuvoje tenka „Achemai“, naudojančiai apie pusę viso šalyje vartojamų gamtinių dujų kiekio. Antai 2013–2014 metais iš 30,7 mln. eurų valstybės surinkto SGD terminalo priedo vien „Achema“ sumokėjo 13 mln. 137 tūkst. eurų. Tai yra 46,5 proc. viso šalyje surinkto SGD priedo lėšų. 2015 metais SGD terminalo priedas sudarė 56 mln. 292 tūkst. eurų, iš jų „Achema“ sumokėjo 30 mln. 238 tūkst. eurų, arba 53,7 proc. viso šalyje surinkto mokesčio.

2016 metais „Achema“ sumokės apie 17 mln. eurų SGD terminalo priedo. Kitais metais jis įmonei padidės dar 4 mln. eurų ir sieks daugiau kaip 20 mln. eurų. Nestabilus finansavimo modelis „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad lapkričio 17 dieną Lietuvos kainų komisija netikėtai rinkos dalyviams „Independence“ mokestį 2017 metams nustatė 34 proc. didesnį, negu galioja dabar. Dienraščio duomenimis, terminalo mokestis daugiausia didėja dėl to, kad paskirtasis tiekėjas valstybės įmonė „Litgas“ dėl nepaaiškinamų priežasčių perka dujas iš Norvegijos kompanijos „Statoil“ maždaug 30 proc. didesne negu rinkos kaina. Brangiai dujas perkanti ir pigiai jas šalies energijos gamintojams parduodanti „Litgas“ kitąmet patirs 28 mln. 823,6 tūkst. eurų nuostolį. Tai yra kainų skirtumas 2016 metais tarp suskaičiuotos fiksuotos dujų pardavimo kainos ir faktinės jų įsigijimo kainos. Šiemet „Litgas“ dujų prekybos nuostoliai siekė 12 mln. 177,3 tūkst. eurų. Šį skirtumą padengia visi Lietuvos dujų vartotojai, mokėdami vis didesnį SGD terminalo mokestį. Dienraščio duomenimis, Norvegijos kompanija „Statoil“ taip pat buvo atrinkta be ES nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų, o šios kompanijos valstybės valdomai įmonei „Litgas“ parduodamų dujų kaina yra slepiama ne tik nuo Lietuvos visuomenės, bet ir nuo Lietuvos Respublikos Seimo narių. Šią informaciją atsisako atskleisti tiek valstybės paskirtasis tiekėjas, tiek Kainų komisija.

Tuo metu „Achema“, laikraščio duomenimis, sugebėjo įsigyti rinkoje dujų pigiau negu „Litgas“, nors tiek valstybinė, tiek privati bendrovė dujas atsigabena per tą patį valstybės nuomojamą „Independence“ laivą arba perka iš „Gazprom“. Dėl trečdaliu padidėjusio SGD mokesčio „Achemai“ 2017 metų pirmąjį ketvirtį reikės papildomai surasti apie 4 mln. eurų, dėl to nukentės įmonės investicijos, darbuotojų socialinės programos. SGD terminalo priedas šiemet didinamas jau antrą kartą. Nors energetikos ministras R. Masiulis viešai žadėjo, kad SGD terminalo našta vartotojams mažės, tačiau paaiškėjo, jog jis paprasčiausiai melavo – šių metų antrąjį pusmetį SGD priedas padidintas 12 procentų. „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas po šio Kainų komisijos sprendimo apgailestavo, kad energetikų pažadai dėl mažesnio SGD terminalo mokesčio galiojo tik porą mėnesių. „Ši situacija ir sprendimai dar kartą įrodo, jog terminalo kainodara ir išlaikymo principas nėra tvarus. Nors dujų kainos ir mažesnės, jo išlaikymo sąnaudos auga daugiau kaip 5 mln. eurų, taip pat didėja nuostolingas dujų pardavimas, tą nuostolį perkeliant tiek ant pramonės, tiek ant buitinių vartotojų pečių“, – komentavo įmonės vadovas. Dėl didesnio terminalo mokesčio „Achema“ nuo liepos kas mėnesį turėjo mokėti 135 tūkst. eurų daugiau, o iš viso už terminalo išlaikymą šiemet sumokės beveik 17 mln. eurų. Kitąmet įmonė bus priversta sumokėti jau daugiau kaip 20 mln. eurų šio mokesčio. „Bendrovė bus priversta peržiūrėti investicinius planus, susijusius su eksporto plėtra ir parama mokslo institucijoms dėl naujų produktų kūrimo, – sakė R. Miliauskas. – Taip pat kyla dar didesnė grėsmė, jog mažėjant dujų vartojimo pajėgumams mokesčių mokėtojų ateityje lauks dar didesnė našta, susijusi su jo išlaikymu.“ Kainų komisija aiškino, kad terminalo išlaikymas brangsta, nes mažėja dujų vartojimas, be to, sumažėjo vidutinė dujų kaina, kuri lėmė, kad paskirtasis tiekėjas „Litgas“ gaus mažiau pajamų.

Pagal Kainų komisijos duomenis, kitais metais prognozuojamas 13 proc. mažesnis dujų vartojimo pajėgumas, todėl visų Lietuvos vartotojų kompensuojama lėšų dalis vėl išaugs. Kadangi dauguma kitų stambesnių SGD terminalo priedo mokėtojų dujas naudoja parduoti prekėms ir paslaugoms, kurias reguliuoja valstybė, todėl patirtas sąnaudas susigrąžina iš tų pačių vartotojų. Privataus turto nusavinimas ES pagrindinių teisių chartija garantuoja teisę turėti turtą ir jo apsaugą. Tuo metu Lietuvos nustatytas įpareigojimas didžiausiai šalies dujų vartotojai mokėti SGD dedamąją yra toks didelis ir neproporcingas, kad jį galima prilyginti nuosavo turto atėmimui. „ES teismų praktika rodo, jog per dideli valstybės nustatyti mokesčiai gali pažeisti ES pagrindinių teisių chartiją. Kad nuosavo turto atėmimas būtų pateisinamas, jis turi atitikti kelias sąlygas, griežtai laikantis ES reikalavimų. Pavyzdžiui, turto atėmimas turi patenkinti viešąjį interesą. Tačiau ir šis siekis turėtų būti proporcingas, tai yra išlaikomas balansas tarp nuosavo turto atėmimo ir viešojo intereso tenkinimo“, – sakė G. Balčiūnas. Jis teigė, kad „Achema“ viena sumoka beveik pusę SGD terminalo priedo, nepriklausomai nuo to, ar naudojasi, ar nesinaudoja šiuo įrenginiu, todėl jos turto nusavinimas negali būti laikomas proporcingu. Be to, nusavinimas nėra ir neišvengiamas – juk pati „Achema“ (didžiausia dujų vartotoja šalyje) siūlė Lietuvos valstybei alternatyvą, kuri atitiktų ES teisės reikalavimus, – pasistatyti nuosavą SGD terminalą, tačiau valstybė pasiūlymą atmetė. ES teisė, be to, nustato, kad subjektui, iš kurio buvo atimtas turtas, privalo būti tinkamai kompensuota už praradimus.

Tačiau Lietuvos valstybė „Achemai“ jokių kompensacijų neteikia ir nesiūlo geresnių energijos kainų. Šiuo požiūriu „teisėta“ turto atėmimo sąlyga taip pat nėra įgyvendinta. „Privataus kapitalo lėšomis pastatytas mažesnis SGD terminalas ne tik būtų užtikrinęs Lietuvos energetinį saugumą (šį tikslą ypač akcentavo projekto užsakovai ir įgyvendintojai), bet ir neiškreipęs rinkos. O Lietuvos valdžiai dabar netektų kurti represyvių mokestinių prievolių, kad grandiozinis ir nerentabilus dujų įrenginys atsipirktų. Beje, ir gamtinės dujos SDG terminalo „mokesčius“ mokantiems vartotojams kainuotų pigiau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė G. Balčiūnas. Su valstybės pagalba pastatytas SGD terminalas nebuvo vienintelis ir geriausias būdas išspręsti dujų rinkos ir energetinės nepriklausomybės Lietuvoje problemas.Deniso Nikitenkos nuotrauka SKAIČIAI: VIENAS BRANGIAUSIŲ REGIONE Klaipėdos SGD terminalas išskirtinis tuo, kad yra ne tik vienas brangiausių, bet ir pastatytas išimtinai valstybės lėšomis. Tuo šis terminalas unikalus visame Baltijos regione. Pavyzdžiui, lenkai Svinouscyje netoli Ščecino pastatytam SGD terminalui išsiderėjo maždaug milijardo zlotų (277 mln. eurų), arba 44 proc., negrąžintiną ES paramą. Lenkų terminalas gerokai galingesnis nei lietuvių. Tačiau jo planuota pradinė kaina (666 mln. eurų) buvo mažesnė, o dabar skelbiama (720 mln. eurų) – tik vos didesnė negu Klaipėdos. Tačiau lenkų SGD terminalas yra didžiausias Vidurio ir Rytų Europoje ir vienas didžiausių visoje Europoje (jo metinis pajėgumas siekia 5 mlrd. kub. m, bet gali išaugti iki 7,5 mlrd. kub. m per metus). Klaipėdos SGD terminalo, kurio maksimalus metinis pajėgumas siekia iki 4 mlrd. kub. m, statyba kartu su laivo-saugyklos nuoma per dešimt metų Lietuvai kainuos 695 mln. eurų. Jam negauta nė vieno cento ES paramos. Projektą vykdžiusi valstybės įmonė net nemėgino pritraukti privačių investuotojų. Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“, už SGD laivo nuomą Lietuva per dieną moka apie 168,55 tūkst. eurų, per metus – 61,446 mln. eurų, o per 10 metų sumokės apie 614,465 mln. eurų. Šaltinis: „Lietuvos žinios“

FAKTAI: „ACHEMA“ ir „KLAIPĖDOS NAFTA“ „Achema“ per metus suvartoja maždaug pusę viso Lietuvoje vartojamo gamtinių dujų kiekio, o gamtinės dujos gamykloje naudojamos ne energetikos tikslais, bet kaip trąšų gamybos žaliava. 2015 metais tam buvo panaudota 92 proc. „Achemos“ vartotų gamtinių dujų. Privačios bendrovės 94,95 proc. akcijų valdo lietuviško kapitalo kompanija „Achemos grupė“, kurią sudaro daugiau kaip 50 kompanijų, vykdančių veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Grupėje dirba beveik 5 tūkst. darbuotojų, o „Achema“ yra jos stambiausia įmonė, turinti 1,4 tūkst. darbuotojų. SGD terminalą pastačiusi ir dabar įrenginį eksploatuojanti „Klaipėdos nafta“ – valstybės įmonė, kurios 72,3 proc. akcijų valdo Energetikos ministerija. Valstybės pagalba besinaudojanti bendrovė Klaipėdos uoste valdo naftos terminalą, kuris konkuruoja su privačiu verslu. Šaltinis: „Lietuvos žinių“ inf.

 

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/sgd-terminalo-statytojai-iteisino-privataus-turto-nusavinima/234050

© Lietuvos žinios

Facebook komentarai
Back To Top