skip to Main Content

Sergančiųjų širdies ligomis nemažėja: medikai mano, kad tai gali lemti vienas svarbus aspektas

Širdies ir kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje pernai sirgo kas trečias gyventojas – Higienos instituto duomenimis, bendras sergančiųjų skaičius siekė per 873 tūkst. Šios ligos pasiglemžė daugiau nei pusę (52,7 proc.) visų mirusiųjų. Gydytojų teigimu, nors medicina siūlo efektyvius tyrimų ir gydymo būdus, vis dar trūksta sergančiųjų noro pasistengti dėl savo sveikatos.

Pasak gydytojos kardiologės Jovitos Samauskienės, sėkmingam ligos gydymui svarbu ne tik teisingas ištyrimas ir vaistų parinkimas, bet ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas.

„Tai ilgas procesas, kai gydytojui reikia rasti bendrą kalbą su pacientu, padėti jam suprasti, jog gydymas skiriamas ne todėl, kad taip nori gydytojas, o dėl to, kad vaistai suteiks teigiamą efektą, pagerins gyvenimo kokybę, sumažins ligų ar mirties riziką. Pastebiu, kad maždaug pusė pacientų bendradarbiauja noriai, o likusią pusę, deja, tenka įtikinėti gydytis. Net ir pacientai operuotomis širdimis, persirgę infarktu ar insultu su liekamaisiais reiškiniais ne visi tęsia gydymą. Nepakanka skirti vaistų, reikia pasiekti, kad pacientai į gydymą nenumotų ranka“, – sako J. Samauskienė.

Ką būtina pasakyti gydytojui?

Gydytoja sako, jog ligos anamnezės susirinkimas yra vienas iš svarbiausių sėkmingo bendradarbiavimo veiksnių, tad pacientui atėjus pas gydytoją labai svarbu aiškiai įvardinti savo problemą ir norimus lūkesčius. Tiesa, yra nemažai pacientų, kurie nekalbūs, tuomet gydytojo tikslas yra aktyviais ir atvirais klausimais nukreipti pacientą bei išsiaiškinti jo vizito tikslą.

„Būna nemažai pacientų su išankstine nuomone apie tam tikrus dalykus – toks pacientas ateina ir iš karto konkrečiai įvardija, ko, jo manymu, jam reikia, o kokių tyrimų jokiu būdu neatlikinės. Paprastai taip elgiasi tie, kurie lygina savo situaciją su draugų, kaimynų, giminaičių, o tokių tikrai daug. Taip pat dažnai šie žmonės ateina sakydami, kad kažkas iš pažįstamų geria tam tikrus vaistus, jiems tie vaistai tinka, tad taip pat prašo skirti tokius pačius. Tenka aiškinti, kad tas, kas tinka kaimynui, nebūtinai tiks ir pacientui. Kiekvienas žmogus individualus, todėl parenkami jam labiausiai tinkantys tyrimai ir gydymas“, – aiškina J. Samauskienė.

Jos teigimu, pacientai gydytojui turėtų būtinai pasakyti apie vartojamus vitaminus ar maisto papildus ir pasitarti dėl jų suderinamumo su paskirtais vaistais. Kardiologui ypač svarbu pasakyti apie vartojamus kalio ir magnio preparatus. J. Samauskienė sako, kad kardiologiniams pacientams gali būti paskirti tam tikri vaistai, kurie sulaiko kalį, ir jei pacientas dar papildomai geria kalio papildus, tai šio mineralo gali prisikaupti per daug ir atsirasti gyvybei grėsminga būklė.

„Su maisto papildais reaguoja dauguma vaistų. Vienas iš dažniausių, dėl kurių teiraujuosi pacientų, – maisto papildai nuo cholesterolio su raudonaisiais ryžiais. Nes, jei pacientas, kuriam skiriamas vaistas nuo dislipidemijos – statinas, dar geria ir maisto papildą, gali būti didesnis statino šalutinis poveikis ir pacientas dėl to gali nutraukti jo vartojimą. Nors blogas ne pats vaistas, o tiesiog jo veikimas derinyje su maisto papildu yra netinkamas“, – tikina kardiologė.

Svarbus ne biologinis, o kraujagyslių amžius

Šalutiniai reiškiniai, pasak gydytojos, apskritai yra tas aspektas, dėl kurio pacientai atsisako vartoti vaistus, net jei gydytojas aiškina, kad jų atveju tai būtina. Tokie yra statinai – dažnai griežtai atsisakoma juos vartoti, nes tikima mitais apie šalutinius reiškinius arba nepagrįstai išsigąstama internete rastos informacijos. Tuomet gydytojui svarbu rasti tinkamus argumentus, kurie pakeistų šias išankstines nuostatas.

„Dislipidemija – lipidų apykaitos sutrikimas, kai padidėja bendrojo cholesterolio ir vadinamo blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje – turi įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui. Įrodyta, kad sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją 2 mmol/l, šių ligų rizika sumažėja 45 proc. Tačiau tokia informacija kartais sunkiai pasiekia pacientus, veiksmingesnis yra jų situacijos paaiškinimas – kas gali nutikti, jei bus atsisakoma gerti vaistus“, – pasakoja J. Samauskienė.

Jos teigimu, konkreti sveikatos būklė, parodoma vaizdinėmis priemonėmis, padeda įtraukti pacientą į gydymo režimo nustatymą. Dažnai tam pasitarnauja tyrimai – širdies echoskopija, kaklo kraujagyslių tyrimas. Jei kaklo kraujagyslėje pastebimos aterosklerozinės plokštelės, pacientui parodomas šis vaizdas. Jis mato savo kraujagyslės būklę, joje susidariusią aterosklerozinę plokštelę, tuo pačiu girdi gydytojo aiškinimą, kad plokštelė gali plyšti, toje vietoje susiformavęs krešulys užverti kraujagyslės spindį ir įvykti insultas ar infarktas, ir paprastai pats pradeda teirautis, ką jam daryti. Tuomet jau atsiranda galimybė kalbėti apie vaistus, gyvenimo būdo korekciją.

„Pacientus susimąstyti paskatina ir vaizdinėmis priemonėmis parodomas jų kraujagyslių amžius, kuris nustatomas suvedus paciento individualius rizikos faktorius, kraujo tyrimų rezultatus, amžių, lytį ir kitus veiksnius. Nemažai daliai žmonių būna netikėta sužinoti, kad jų kraujagyslės yra „senesnės“ nei jų biologinis amžius“, – tvirtina gydytoja kardiologė.

Pagalba laikantis gydymo režimo

Kad pacientai, sergantys arterine hipertenzija ir dislipidemija, blogai vartoja vaistus, rodo pasaulyje atlikti tyrimai. Gydymo pradžioje paskyrimų laikosi visi pacientai, praėjus trims mėnesiams tokių lieka vos 44,7 proc., o po pusmečio nuo gydymo pradžios gydymo režimo tesilaiko 35,9 proc. pacientų.

Didesnė tikimybė, kad gydymo režimo nesilaikys tie pacientai, kurie turi gerti daugiau tablečių. Tarp tų, kurie kasdien turi išgerti po 6 tabletes, gydymo režimo nesilaiko net 79 proc., po 4 tabletes – 44 proc., 2 tabletes – 21 proc., o vieną tabletę – vos 3 proc. pacientų.

Pasak J. Samauskienės vaistų vartojimui gerinti svarbios politabletės – tabletės, kuriose yra kelios skirtingos veikliosios medžiagos, vienu metu gydančios dvi ligas, pavyzdžiui, mažinančios kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje.

„Pacientų ilgai įtikinėti vartoti politabletes dažniausiai nereikia. Nemažai jų ir patys prašo, jei yra galimybė, išrašyti politabletes, kad būtų sumažintas vartojamų tablečių skaičius. Sergantiems išties labai nepatogu gerti po saują tablečių ryte ir vakare, pacientai patys prisipažįsta, kad dažnai pamiršta, ypač vakarines dozes. Kitas momentas – sinerginis vaistų poveikis, kuriuo pasižymi politabletės, kai jose esantys skirtingi vaistai padeda veikti vieni kitiems. Tą paaiškinus pacientams taip pat sulaukiama jų pritarimo dėl politablečių“, – sako gydytoja.

Įrodyta, kad politabletėse esančių vaistų poveikis ne tik stipresnis nei atskirai vartojamų preparatų, bet ir į politabletę sujungtos medžiagos mažina viena kitos šalutinius reiškinius. Dėl to politabletės gelbsti ir tose situacijose, kai pacientas atsisako vartoti vaistus dėl šalutinių reiškinių baimės.

„Pavyzdžiui, pacientai bijo cukrinio diabeto ir sąžiningai geria skiriamus vaistus, jų nenutraukia, net jei kraujo tyrimai būna geresni. O štai statiną geria tarsi prievarta ir vos tik cholesterolio rodikliai pagerėja, nebevartoja. Tuomet aiškinu, kad galimos cukrinio diabeto komplikacijos yra tokios pat rimtos, kaip ir galimos dislipidemijos komplikacijos, todėl jei gydomas diabetas, reikia gydyti ir dislipidemiją“ – kalba J. Samauskienė.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));