skip to Main Content

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI GITANUI NAUSĖDAI
NUORAŠAI:
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei
LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui
2020m. rugsėjo 4 d., Vilnius.
Prašymas suteikti informaciją apie prisiimtų įsipareigojimų savai Tautai nevykdymą (teikiamas septintą kartą)
Pilieti prezidente, nesulaukęs prezidento pareigybei priderančios informacijos ir atsakymo į Jums 2020-06-22 jau šeštą kartą nusiųstą savo prašymą, esu priverstas kreiptis į Jus septintą kartą.
Kaip paprastas Lietuvos pilietis ir žurnalistų sąjungos narys vis dar nematau kitos galimybės vykdyti savo pilietinę pareigą – paskatinti Jus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimų ir viešai Jūsų duotos priesaikos Tautai – būti visiems Lietuvos piliečiams vienodai teisingas.

Tiesą sakant, Jūsų padėjėjos Prezidentūros kanceliarijoje, atsisakiusios užtikrinti paminėtos informacijos prieinamumą ir pasiūliusios kreiptis į Lietuvos administracinių ginčių komisiją, padėjo man dar kartą suvokti visišką piliečių konstitucinių teisių ir žurnalistų įstatyminių pareigų informuoti Tautą ignoravimą Jus aptarnaujančioje institucijoje bei menką Jūsų kanceliarijos ir paminėtos komisijos darbuotojų teisinio raštingumo lygį.
Netgi neturint teisinio išsilavinimo nesunku suprasti, kad administracinių ginčų komisija tokių klausimų nesprendžia, ir patyrus jos darbo stilių (nesuprantama, kodėl jos pavadinime yra Lietuvos vardas), kai piliečiui neleidžiama pareikšti savo nuomonę, o sprendimai priimami net neišklausius pareiškėjo argumentų, aišku, kad tai tik klasikinis piliečių žeminimo ir tyčiojimosi iš jų pavyzdys. Beje, tyčiojamasi iš tų piliečių, kurie norėtų prisidėti prie pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimo, kurie gerovės valstybę supranta kaip materialinės padėties ir moralinio klimato pagerinimą tiesiogiai visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, o ne vien sovietinei ir naujajai nomenklatūrai, uzurpavusiai „teisę gyventi geriau“.
Neįmanoma nepastebėti, kad Jūsų kanceliarija ir paminėta komisija susirašinėjime sąmoningai vengia net paminėti konstitucinę ir įstatyminę piliečio ir žurnalisto teisę gauti informaciją. Jie nesustodami bruka man kažkokias Prezidento kanceliarijos vidines tiesykles, kurios pagal juos yra aukštesnės galios už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 str. dėl informacijos gavimo ir teikimo.
Žinoma, tos taisyklės labai tiko Jūsų pirmtakei D. Grybauskaitei, kuri norėjo nuslėpti nuo visuomenės negarbingą savo bendravimą su sovietiniais okupantais po Nepriklausomybės paskelbimo, neigiamą požiūrį į lietuvių Tautos kovas už laisvę savo „moksliniuose“ darbuose ir norą pasipelnyti Tautos sąskaita. Tikėtina, kad ji padiktavo madas, rengiant Prezidento kanceliarijos vidaus dokumentus ir įdiegiant dešimtmetį taikytą praktiką neteikti piliečiams informacijos. Užuot teikus informaciją, kaip nustatyta LR Vyriausybės nutarime, ir bendraujant su piliečiais buvo organizuojami savotiški pigūs teatralizuoti vaidinimai.
Nesuprantama, kam Jums, nepriklausomam prezidentui, tęsti tą ydingą D. Grybauskaitės praktiką, pilieti prezidente? Ypač dabar, politinių įvykių Baltarusijoje kontekste?
Manome, kad dabartinė Lietuva su sostine Vilniumi, kaip istoriniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru, privalo būti patrauklus ir realus pilietinės visuomenės ir demokratijos pavyzdys. Be kita ko, ir baltarusiams.
Daug metų remiame idėją apie būtinumą atkurti glaudžius ryšius istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, nes tai, mūsų nuomone, būtų nepaprastai svarbus geopolitinis įvykis, stabilizuojantis Vakarų Europos ir Rusijos santykius. Tuo labiau, kad šios teritorijos valstybės šiandien neturi ir nelaiko istorinėje atmintyje jokių pretenzijų ar nuoskaudų, todėl natūraliai gali susitelkti į save ir kartu būti reikšmingas žmogiškasis, teritorinis, ekonominis ir karinis potencialas. O jei prie jų prisijungtų ir Suomija, tai būtų stabilizuojančioji Europos zona tarp Šiaurės ir Juodosios jūrų. Tokios Europos stabilizavimo ir glaudaus bendradarbiavimo zonos atsiradimas skatintų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgimimą nauju pavidalu ir neleistų išrauti jos iš istorinės mūsų atminties.
Tačiau kitoms tautoms patrauklus pavyzdys, mums regis, būsime tik tada, kai nuo kalbų apie demokratiją pereisime prie realių jos pamatų kūrimo.
Jūs, pilieti prezidente, nesilaikote viešai duotos Lietuvos Tautai priesaikos būti visiems vienodai teisingas – praėjus vos keliems mėnesiams nuo išrinkimo Jūs, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, pasirašėte 2020 m. valstybės biudžetą, kuriame numatytos milžiniškos finansinės privilegijos sovietinei ir naujajai nomenklatūrai skurstančios Tautos sąskaita. O į mano prašymą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį suteikti informacijos apie tai, kokios aplinkybės privertė Jus nesilaikyti duotos priesaikos ir kokiu tikslu dar labiau didinama Lietuvos piliečių socialinė atskirtis, nors pagal šį rodiklį ir taip pirmaujame Europos Sąjungoje, Jus aptarnaujančios valdininkės atsirašinėja beprasmiškais niekalais.
Pasirodo, kad ta demokratija, kuri yra mūsų šalyje, nepatenkinta kone visa Tauta. Žiniasklaidos priemonės pranešė, kad naujienų agentūros ELTA užsakymu 2020 m. liepos 16–30 d. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą, kuri parodė, kad didžioji pusė (per 50 proc.) apklaustų piliečių nepatenkinti demokratija Lietuvoje. O palyginti su respondentų atsakymais prieš metus (2019 birželio mėn.), nepatenkintų demokratijos veikimu po Jūsų išrinkimo net padaugėjo (6 procentiniais punktais).
Vertinant situaciją teritorijoje aplink Lietuvos sostinę, demokratijos reiškinių nerasi net su žiburiu. Čia ketvirtį amžiaus organizuota grupuotė neleidžia Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti žodžio laisve ir teise į informaciją bei kitomis žmogaus ir piliečio laisvėmis. Šios grupuotės dalyvavimas formuojant Vyriausybę ir sostinės vykdomąją valdžią rodo, kad kryptingai žygiuojame demokratijos ribojimo keliu visoje Lietuvoje.
Artėja rinkimai, o jie, pilieti prezidente, jau seniai tapo netiesioginiais ir nelygiateisiškais, tad prieštarauja nors ir netobulai, bet galiojančiai Konstitucijai. Žymi dalis asmenų į Seimą patenka neturėdami Tautos mandato, nes nėra gavę rinkėjų palaikymo apygardose, ir Seimo nariais tampa tik pagal partijų vadovų sprendimus.
Be to apie demokratijos nebuvimą liudija ir mūsų kriminaliniai rekordai ES mastu. Mūsų šalyje šimtui tūkstančių gyventojų daugiausia sodinama į kalėjimus, o pataisome mažiausiai – net 62 procentai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų nusikalsta pakartotinai.
Mūsų pirmavimo priežastys dvilypės: neadekvačiai griežtas baudžiamasis kodeksas bei tragiška socialinė-ekonominė atskirtis, apie ką Jums rašome, pilieti prezidente, septintąjį kartą.
Kaip pažymi visuomenės informavimo priemonės – Lietuvoje į kalėjimus (išskyrus taip vadinamo elito atstovus) sodinami žmonės už suktines, smulkias vagystes, savigyną ir t.t., nors žinome, kas vyksta kalėjimuose. Smulkus nusikaltimas, už kurį galima būtų taikyti visą spektrą kitokių baudžiamosios atsakomybės formų, nuveda žmones į vietą, iš kurios niekas negrįžta nesužalotas.
Pilieti prezidente, demokratinėse šalyse, kaip žinia yra keturios „valdžios šakos“. Tarp jų ir žiniasklaida, kuri įneša esminį indėlį demokratijos plėtrai per visuomeninę kontrolę, kritiškai vertinant ydingą valdžios įstaigų veiklą. Su giliu susirūpinimu tenka pastebėti, kad nuo Jūsų pirmtakės D. Grybauskaitės įvestos praktikos vis labiau palaikoma tik pataikūniška „žiniasklaida“. Į susitikimus su valdžios atstovais kviečiami tik parinkti žmonės, kurie užduoda juokingai primityvius klausimus, o į žurnalistų prašymus suteikti informaciją ir į kritiškas publikacijas išvis nereaguojama. Regioniniai laikraščiai, giriantys vietinius „karaliukus“, leidžiami dažniausiai savivaldybių biudžeto lėšomis, taip pat vengia informuoti apie esmines negeroves. Dėl to Lietuva išskirtinai de fakto turi tik tris ir tik formalias „valdžios šakas“. Pilnavertės demokratijos ir Lietuvos valstybingumo stiprinimo labui tai tikrai, mūsų nuomone, nepasitarnaus, pilieti prezidente.
Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 str. prašau, pilieti prezidente, suteikti visuomenei rūpimą informaciją – kokios aplinkybės Jus privertė nesilaikyti duotos Tautai priesaikos būti visiems vienodai teisingu ir nepaisyti LR Konstitucijos nuostatos (29 str.), draudžiančios taikyti privilegijas, kurios taikomos sovietmečio ir naujajai nomenklatūrai, skiriant antrąsias antikonstitucines pensijas, Tautos uždirbtų biudžeto lėšų sąskaita? Kokių tikslų siekiama dar labiau didinant Lietuvos piliečių socialinę atskirtį, skatinant tokiu būdu piliečių emigraciją ir Tautos nykimą?
***
Visi Jūsų kanceliarijos laiškai – be dalykinio turinio ir prašomos informacijos – baigėsi šūkiu „Tikime laisve“. Mūsų nuomone, laisve reikia ne tik tikėti, bet jos siekti, labui sąžiningai dirbant. Laisvą visuomenę, kur santykiai grindžiami tiesa, teisingumu bei meile galėsime pastatyti tik ant tvirtų pilnavertės demokratijos pamatų pilietinės visuomenės valstybingumo sąlygomis.
Ryšard Maceikianec, Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

 

Facebook komentarai
Back To Top