skip to Main Content

Sėkmės istorija: nuo 0 iki 30 milijonų per šešerius metus

Knygynų lentynose galima rasti gausybę knygų „Kaip uždirbti milijoną“ arba „Pirmasis milijonas per septynerius metus“. Tuo metu statybų bendrovės „Conresta“ įkūrėjai galėtų išleisti knygą „30 mln. eurų per šešerius metus“ – būtent tokio dydžio apyvarta planuojama šiais metais, nors vos prieš šešerius metus įmonė pradėjo veiklą nuo nulio, su keliolika darbuotojų.

 

Investuoja į programuotojus

 

Trijų Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventų įkurta bendrovė pirmyn žengia septynmyliais žingsniais. Įmonės vadovai neleidžia sau atsikvėpti ir mėgautis nuveiktais darbais – per pastaruosius metus komanda išsiplėtė kone dvigubai – iki 380 žmonių, o tarp įgyvendintų projektų – naujoji „Lidl“ parduotuvė, Valstybės pasienio kontrolės punktas bei gyvenamųjų namų kvartalas, nacionalinės svarbos objektas – dalis Lietuvos – Lenkijos elektros jungties.

 

„Conresta“, tikrąja to žodžio prasme, sudrebino „Vilniaus vartų“ verslo centro pamatus – Vilniuje, Goštauto gatvėje, vietoj seno sovietinio pastato iškilo modernus verslo centras, į kurį jau nekantrauja įsikelti tarptautinė stambi bendrovė.

 

Nors bendrovei „Conresta“ iki šiol sekėsi pavydėtinai sėkmingai, praėjusiais metais jos vadovai ėmėsi pokyčių įmonės valdymo sistemoje. 

 

„Dirbame jau šešerius metus ir kiekvienais metais labai sparčiai augame. Todėl neturime nusistovėjusios sistemos, įmonės struktūroje, valdyme nuolat reikia ką nors keisti, patobulinti – mums tai jau yra įprasta. Nes metus pradedi su viena apyvarta, o baigi – su žymiai didesne. Tuo pačiu atsiranda ir bene dvigubai daugiau darbuotojų, na, arba 40 proc. daugiau. Taigi augant ir struktūra nuolat keičiasi. Senos kompanijos turi šiokią tokią nusistovėjusią tvarką, o mūsų įmonėje ji yra nuolat kintanti. Mes kiekvienais metais ją tobuliname, investuojame ir į programuotojus. Jie programuoja tam tikrus modelius, kur mes keliame informaciją, siekdami optimizuoti procesų skaičių. To reikia tam, kad tą patį darbą reikėtų daryti kuo mažiau kartų“, – apie optimizavimo poreikį dėstė L. Laukaitis (nuotraukoje kairėje).

 

Negaili investicijų į specialistus 

 

Įmonė pradeda visas turimas sąskaitas kelti į elektroninę duomenų bazę, serverius. Pasaulyje, Europoje daugelis įmonių jau senokai savo duomenis kelia į vadinamuosius „debesis“, tačiau Lietuvoje tai yra pakankamai nauja ir modernu.

 

„Stengiamės, kad kuo rečiau reikėtų važiuoti į biurą, vežioti dokumentus. Dabar intensyviai domimės galimybe elektroniniu parašu patvirtinti sąskaitą faktūrą objekto vietoje. Turėjome projektą Palangoje – įsivaizduokite, kiek laiko reikia, kol sąskaitos pasiekia buhalteriją! Ieškom optimizavimo galimybių kiekviename savo veiklos žingsnyje“, – kalbėjo bendrovės „Conresta“ direktorius. 

 

L. Laukaitis ne kartą yra akcentavęs kolektyvo svarbą bendrame organizacijos darbe. Kol kas šios bendrovės darbuotojų skaičius sparčiai auga ir per porą metų nuo 170 priartėjo iki 380 žmonių ribos.

 

„Iš tikro – būna visko. Tačiau mes manome, jog prieš kelerius metus priėmėme teisingą sprendimą. Kai dar egzistavo krizė, apie 2010-uosius metus, pasamdėme stiprių, brangiai apmokamų žmonių. Jiems mokėjome maždaug 30 proc. daugiau, negu rinka tuo metu diktavo. Kodėl taip elgėmės? Nes žinojome tuos žmones ir žinojome, kad jie atliks paskirtas užduotis“, – prisimena L. Laukaitis. 

 

Bendrovės vadovas įsitikinęs, jog šiuo laikotarpiu už konkurencingą atlyginimą pasamdyti žmonės tapo įmonės branduoliu ir stipriai prisidėjo prie jos augimo tempų.

 

Ieško atsakingų darbuotojų

 

Šiuo metu bendrovė taip pat ieško įvairių specialybių darbuotojų. Kokį darbuotoją L. Laukaitis iškart priimtų į darbą?

 

„Jis turi būti specialistas, bet mūsų įmonė labiausiai vertina ne tiek aukštųjų mokyklų diplomus, kiek gebėjimą būti lanksčiam, bendrauti su partneriais, užsakovais, tuos, kurie dirba tarsi sau, jiems viskas rūpi. Pavyzdžiui, cementą kažkuo uždengti, kad nesulytų“, – svarstė bendrovės vadovas.

 

Įmonėje diegiama motyvacinė sistema, susijusi su išteklių taupymu darbo procese: kuo daugiau įmonei sutaupai, analizuoji, kur išleidi lėšas – tuo didesnis yra atlyginimo priedas. 

 

Direktorius čia pat priduria, jog priimdamas darbuotojus yra kai kuriais iš jų ir nusivylęs. Jų CV atrodė puikiai, tačiau darbas stovėjo vietoje, kildavo konfliktų su užsakovais. Nors įmonė iki paskutinio kantrybės lašo mėgina rasti sprendimą bendraudama su savo darbuotojais, bendrovės vadovas pripažįsta, jog su kai kuriais galiausiai tenka atsisveikinti.

 

„Natūralu – didelė įmonė, daug žmonių, daug charakterių, kažkas su kažkuo nesutaria. Manau, tai kiekvienos didelės įmonės problema ir realybė“, – sakė bendrovės direktorius. 

 

Prieš švedus teko raudonuoti

 

Bendrovei statyti itin didelius ir sudėtingus pastatus patiki tarptautinės užsienio bendrovės, šįmet „Conresta“ prisidėjo prie Palangos vasaros estrados, naujo pastato Goštauto gatvėje, aukštos įtampos nuolatinės elektros srovės intarpo stoties Alytuje (LITPOLINK atkarpa) statybos. 

 

„Tie skaičiai, augimas ir pasitikėjimas šiaip sau neatsiranda. Turime aukšto lygio specialistų, ypač stipri pardavimų srities komanda. Sakyčiau, jie gali parduoti daugiau projektų, nei mes galime pastatyti,“ – sakė L. Laukaitis.

 

Didžiausias bendrovės šiųmetis iššūkis – Alytaus transformatorinė, viena iš Lietuvos-Lenkijos elektros jungties (LITPOLINK) dalių. Šio projekto apyvarta krypsta link 14,5 milijonų eurų. 

 

„Kuo šis projektas buvo ypatingas? Buvo įdomi patirtis dirbti kartu su švedais. Egzistuoja ISO kokybės, darbų saugos, aplinkosaugos sertifikatai – supratome, jog Lietuvoje jie neįgyvendinami taip skrupulingai, kaip tai daro užsienio partneriai. Mums reikėjo netgi tam tikras gėles, įtrauktas į saugomų rūšių sąrašus, iškelti ir persodinti kitoje vietoje. Švedų požiūris į ISO standartus yra labai griežtas. Todėl dabar šiuos standartus įgyvendiname ir kituose objektuose, esame pasamdę specialistus, kad reikalavimai veiktų realiai, kad jų būtų laikomasi, o įmonė įgautų europietišką statybų kultūrą. Kiekvieną skyrių restruktūrizuojame pagal visas ISO normas. Kad vėliau nereikėtų raudonuoti prieš užsieniečius“, – kalbėjo bendrovės direktorius, prisipažinęs, jog šis projektas visam kolektyvui buvo naudinga pamoka. 

 

Šis projektas buvo sudėtingas ir savo specifika: daugybė kelių, infrastruktūros, žemės, komunikacijų išvedžiojimo darbų. 

 

„Čia ne pastatą pastatyti – nors buvo ten keli maži pastatėliai. Sudėtinga dar ir todėl, kad darbas su užsieniečiais, viskas anglų kalba, o dar atvažiuoja ministrai, apžiūrinėja, jauti savotišką spaudimą, didžiulį visuomenės susidomėjimą. Taigi projektas buvo išskirtinis ir dydžiu, ir visa Europos statybų kultūra“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

 

Prisikasė iki Neries gruntinio vandens

 

Kitas sudėtingas objektas – Goštauto gatvėje, prie „Vilniaus vartų“ iškilęs naujas verslo centras.

 

„Ten sudėtinga buvo tai, jog šalia yra kiti pastatai. Mūsų rūsio grindys buvo kokiais 7 metrais žemesnės nei šalia esančių pastatų pamatų apačia. Negana to, grindys pasiekė gruntinio vandens lygį. Apačioje buvo tiesiog bala. Kilo problemų, nes sutrūko šalia esančio pastato siena ir maždaug 60 proc. mūsų objekto statyba buvo sustabdyta kokiems 3 mėnesiams. Dėl to nepavyko susitarti dėl tokio termino, kokio reikėjo, – teko dirbti dviem pamainomis, nuo 7 ryto iki 22-os valandos vakaro“, – sunkumus prisiminė L. Laukaitis.

 

Šis pastatas (pirmasis Lietuvoje!) statomas pagal aplinkosaugos sertifikato LEED standartus (vadinami „žalieji“ pastatai). Tokiuose objektuose stebima, jog ir pastato konstrukcija, ir pasirinktos statybinės medžiagos, ir dizainas nekenktų aplinkai. Pavyzdžiui, aplink statybų aikštelę nebuvo iškirsti medžiai, naudotos perdirbtos statybinės medžiagos. 

 

Tuo metu, kai kitų verslo centrų fasado pagrindas yra stiklas, šiame objekte naudota itin daug klinkerio. Ši statybinė medžiaga Lietuvoje – retai naudojama, nes mūryti iš klinkerio sudėtingiau, brangiau ir užtrunka daugiau laiko.

 

Dar vienas šiųmetis iššūkis – Palangos vasaros estrada. Dirbdami šiame objekte bendrovės statybininkai turėjo galimybę stebėti, kaip montuojamos 40-ies metrų ilgio medinės sijos. 

 

„Šiame projekte itin daug dėmesio skirta garsui: kad garsas nepatektų iš išorės į pastatą, tačiau koncertų metu neišeitų į išorę. Tos statybos buvo įdomios, mūsų įmonei pirmą kartą teko daryti tokį pastatą. Šiame objekte kartu su projektuotojais teko rasti galutinį sprendimą. Projekte buvo nurodytos tik charakteristikos, pagal kurias turėjome pasirinkti garsą izoliuojančias medžiagas.Taip pat stebėjome vokiečių išrastą ir užpatentuotą technologiją, kaip sumontuoti 40-ies metrų sijas. Vokiečiai jas jungia vietoje ir tas sujungimas yra stipresnis, nei kitoje sijos vietoje. Kitu atveju jų nepavyktų niekaip atvežti, reikėtų plukdyti laivu. Mums tai buvo įdomus patyrimas, nes tokia technologija – naujovė Lietuvoje“, – prisiminė L. Laukaitis.

 

Šiemet perkops 30 mln. eurų ribą

 

Žiniasklaidoje yra nuskambėję gandų, jog „Conresta“ plėsis į užsienį, tačiau L. Laukaitis šią informaciją paneigė. 

 

„Augam, turim darbų ir čia. Dirbam 100 proc. Ką reiškia dabar eiti į užsienį? Reikėtų kažkurį žmogų atskirti, kad jis važiuotų ten. Žmonių (darbuotojų – red. past.) visą laiką trūksta ir Lietuvoje. Galvojame, kaip atsivežti žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos. Tai koks tikslas juos vėl siųsti į užsienį? Jų trūksta ir čia, Lietuvoje, turime gausybę darbo“, – paklaustas apie plėtrą užsienyje sakė L. Laukaitis.

 

Jis teigė, jog rinkoje dar reikia pakankamai įsitvirtinti, išvystyti įmonės struktūrą – galbūt tuomet bus galima galvoti apie užsienio šalis, nors „Conresta“ ir ten norėtų būti ne subrangove, o atlikti generalinio rangovo funkciją. 

 

Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, bendrovė itin sparčiai plečiasi. 2013-aisiais turėję 57 mln. litų apyvartą, praėjusiais metais komanda pasiekė 80 mln. litų, o šįmet – net neabejoja – perkops 30 mln. eurų (100 milijonų litų) ribą. 

 

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ

Facebook komentarai
Back To Top