skip to Main Content

Seimui – proga išvalyti banditus iš prokuratūros ir teismų sistemos

Aurimas Drižius

Vyriausias Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius vakar Seime pareiškė, kad prokurorams ir nereikėjo apklausti sumušto keturmečio berniuko iš Kėdainių, užteko tik mušeikos parodymų, kad jis nieko nemušė.

Nors visi įstatymai ir kodeksai aiškina,  kad nukentėjusysis  privalo būti apklaustas, tačiau D.Valkavičius nusprendė, kad jeigu prokurorai tingi dirbti savo darbą, tai taip ir turi būti. 

„Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, tiek ir prokuroras, kuris organizavo ikiteisminį tyrimą, šiuo konkrečiu atveju nematė būtinumo apklausti vaiką. Jie vertino pateiktus duomenis, buvo apklausti liudytojai, apklausta aplinka, ir tiesiog priimtas procesinis sprendimas. (…) Buvo patikėta versija, kad vaikas susižalojo pats“, – sakė Seimo komisijos posėdyje dalyvavęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

LL nemažai rašė apie šį prokurorą, kuris sugalvoja neįtikėtinų versijų, kaip išsukti nusikaltėlius nuo atsakomybės.

Dar labiau neįtikėtina, kad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakultetas (TF) išsirinko Metų žmogų 2016 – juo tapo teisininkas, prokuroras Darius Valkavičius.

http://www.vdu.lt/lt/vdu-teises-fakulteto-metu-zmogus-darius-valkavicius/

Kita vertus, dabar, kai visu grožiu atsivėrė visa prokuratūros ir teismų, policijos sistema, Seimui atsirado puiki proga išvalyti tą susmirdusią sistemą.

Beje, tas pats D.Valkavičius interviu „Kauno dienai“ gyrėsi, kad jis yra „kietas kaip mano renkamas titnagas“, tačiau iš savo darbų atrodo, kad D.Valkavičius labiau primena ne titnagą, tačiau skystą trydą.

Matyt, neapsikentęs tokio prokuratūros elgesio, prieš metus vienas Kauno gyventojas išpylė kibirą šūdo Kauno apygardos prokuratūroje, ir dabar daugiau nei metus yra priverstinai gydomas psichiatrinėje ligoninėje.

Tačiau apie D.Valkavičiaus darbelius dar anksčiau LL papasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis.

VSD pareigūnas, atsakingas už kovą su pareigūnų korupcija, Aurelijus Beržinis 1999 m. Kauno centre buvo užpultas trijų plėšikų, bandžiusių jį apiplėšti. Kaip treniruotas VSD pareigūnas, A.Beržinis pasipriešino, ir vieną užpuoliką sulaikė. Plėšikas buvo pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą. Nors buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, Kauno policija plėšiką paleido, net nenustačiusi jo tapatybės, nenufotografavusi, nepaėmusi pirštų antspaudų. Vėliau Kauno policija, apylinkės ir apygardos prokuratūros 16 metų vilkino šio nusikaltimo tyrimą. Kodėl 16 metų? Nes pirma turėjo sueiti senatis plėšimo nusikaltimui, o paskui – senatis šį nusikaltimą nuslėpusiems policininkams ir prokurorams nuteisti. Generalinis bevalis šiuos nusikaltimus nusiuntė tirti nusikaltimą padariusiems Kauno apygardos prokurorams, o Vilniaus apygardos teismas atmetė A.Beržinio skundą dėl žalos atlyginimo.

A.Beržinio užpuolikai galėjo būti prokuratūros pasamdyti banditai už tai, kad prieš tai A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, Jonavos vyr. prokurorą Algimantą Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nusikaltimą, kai Jonavos  rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas  suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai – jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai – aut. pastaba). Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė. Tokia praktika, kai reikia išsukti savą žmogų nuo atsakomybės, A.Valantinui vėliau labai pravertė – jis net tapo generaliniu prokuroru, dabar – Vilniaus apygardos teismo teisėju. Pačiam A.Beržiniui tai geruoju nesibaigė – po kiek laiko jį gatvėje užpuolė trys banditai, bandę jį sumušti ir apiplėšti. Tačiau kadangi A.Beržinis buvo treniruotas vyrukas, jis pasipriešino, ir sulaikė vieną plėšiką. Pristatytas į policiją plėšikas, prisistatęs svetimu vardu, buvo nedelsiant paleistas. Vėliau Kauno prokuratūra iškėlė bylą pagal žinomai melagingą pareiškimą, ir persekioja A.Beržinį jau 20 metų. 

Tam, kad plėšikai nepasakytų, kas užsakė šį nusikaltimą, Kauno apylinkės ir apygardos teismai ir prokuratūros 16 metų vilkino senaties terminą – nors dešimties metų senatis plėšimui suėjo dar 2009 m., tačiau prokuratūra bylos nenutraukė iki pat 2015 m. – kad sueitų senatis ir nusikaltimą nuslėpusiems prokurorams i policininkams nuteisti. Visa tai buvo daroma sąmoningai, kad neišaiškėtų sunkūs nusikaltimai, į kuriuos įsivėlę Kauno prokuratūros vadovai.

 

Įdomų dar ir tai, kad Generalinė prokuratūra šią bylą marino lygiai 16 metų – kad sueitų senatis ne tik plėšikų nusikaltimui ištirti, tačiau sueitų senatis ir prokurorų bei teisėjų, pridengusių šį nusikaltimą, nusikaltimams ištirti. 

 

 

Policijos atsakymas A.Beržiniui, kad „tyrimas dėl užpuolimo, įvykusio 1999 m, vyksta dar 2015 m.“, nors senaties terminas nuo nusikaltimo padarymo – 10 metų. Tyrimas sąmoningai buvo tempiamas, kad išvengtų atsakomybės prokurorai ir policijos vadovai

 

A.Beržinis toliau atsiskleidė, kaip dirba visa Lietuvos mafijinė teisėsauga – viena grandis dengia kitą, viena teismų pakopa dengia kitą, kol galiausiai jokių nusikaltimų nebelieka.

 

 

Nuotr. Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Darius Valkavičius : „tai, kad policija paleido sulaikytą sunkų nusikaltėlį, net nenutačiusi jo asmenybės, nepaėmusi pirštų antspaudų, ir nenufografavusi, nėra veika, turinti nusikaltimo požymių“.

 

– Taip kaip baigėsi bandymas patraukti atsakomybėn tuos prokurorus ir teisėjus, kurie 16 metų dengė šiuos nusikaltimus?

– Padaviau skundą, kad teisėjams ir prokurorams būtų keliamos bylos. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Čirpus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nerado jokio nusikaltimo savo kolegų veiksmuose. Jis nusprendė, kad sunkų nusikaltimą padaręs nusikaltėlis paleistas teisėtai, nenustačius jo asmenybės, nepritaikius jam kardomosios priemonės, ir suklastojus dokumentus. Jis nusprendė, kad policija tinkamai atliko savo pareigybines nuostatas ir jokio pareigūnų aplaidumo nėra. Kitaip tariant, prokuroras Čirpus pasiuntė signalą nusikaltėliams – plėškite žmones grupėmis, nieko jums už tai nebus, nes kai reikės, Seimas pakeis įstatymus. Šį nutarimą patvirtino ir Kauno apygardos prokuroras D.Valkavičius, kuris savo nutarime citavo Aukščiausio teismo nutartis, ir nurodė, kad „dėl deklaratyvaus pareiškėjo manymo apie kitus nusikaltimus šiame nutarime nebus pasisakoma, bus vertinamas tik pareiškėjo manymas, kad buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Žodžiu, Valkavičius iš karto atsisakė vertinti pareigūnų neveikimą ir dokumentų klastojimą, ir parašė, kad pradėti tyrimą atsisakoma, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių. T.y. veikla, kai policija paleido pagautą nusikaltėlį, ir jį paleido, net nenustačiusi jo asmenybės, nėra veikla, turinti nusikaltimo požymių. Po to dešimt metų prokuratūra vilkino tyrimą, vaidino, kad jis vyksta, o iš tikrųjų laukė senaties termino. Prokuroras rašė: „pareiškėjo manymo, kad buvo padarytas nusikaltimas, nepakanka…, nes nėra objektyvių duomenų, kad buvo padarytas nusikaltimas..tai yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Nėra jokių duomenų apie prokurorų suinteresuotumą..darytina išvada, kad pareigūnai buvo objektyvūs“. Tą patį parašė ir Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė – jokio nusikaltimų nebuvo. Nors aš nurodžiau, kad nusikaltėlis nebuvo nufotografuotas, nepaimti jo pirštų antspaudai, nenustatyti jo asmenybė, ir jis paleistas, tačiau visa Kauno teisėsauga nusprendė, kad „vsio zakonno“. Tada parašiau skundą Kauno apygardos teismui dėl tokios teisėjos nutarties ir generalinei prokuratūrai – nurodžiau, kad yra dengiama organizuotų nusikaltėlių – recidyvistų grupė, nurodau visus duomenis, kad jie galėtų išvynioti tą siūlo galą. Paprašiau kelti baudžiamąją bylą prokurorui Valkavičiui ir nurodžiau, kad prokuratūra pati ištirtų savo nusikalstamą veiką, nes prokuroras valkavičius dengia organizuotą nusikalstamumą. Pateikiau tik kelis pavyzdžius, kad prokurorai buvo suinteresuoti paleisti tuos žulikus.

– Tačiau nuo ko prasidėjo visa ši istorija ir kodėl teisėsauga banditų rankomis tau keršija?

– Viskas prasidėjo dar 1994 m., kai Kaune buvo susprogdintas mano butas. Man buvo padaryta žala apie 20 tūkst. Litų, tačiau nusikaltėlių prokuratūra nesurado. Šį nusikaltimą įvykdė ir dengė banditus nuo atsakomybės Kauno centrinis policijos komisariatas ir Kauno apylinkės- apygardos prokuratūros. Nusikaltimų pėdsakai ėjo tiesiai į prokurorus Betingį ir Jasaitį. Vyniojant šį siūlo galą, galima nueiti iki jų ir dar aukščiau. Galima atkasti, kiek čia nagus pridėjęs buvęs Kauno STT viršininkas Čekaitis ir policijos komisaras Gurklys iš 6-ojo skyriaus. Tas susprogdinimas buvo reikalingas buvo reikalingas tam , kad prokuratūra galėtų man iškelti bylą dėl tariamo sukčiavimo stambiu mastu. Turimą atliko prokurorė Čepulytė, kuri taip pat atliko ir tyrimą dėl minėto plėšiko paleidimo iš policijos. Kur sueina visų šių nusikaltimų galai? Jie man iškelia bylą dėl sukčiavimo, nors iš karto aišku, kad jie nieko neįrodys, tačiau iš karto areštuoja turtą – mano, ir visų mano giminių. Eina per visus butus – mano, tėvų, tetos – viskas areštuota. Vėliau tie areštuoti antikvariniai daiktai dingo, tačiau prokuratūra vėl atsisakė pradėti tyrimą, „kadangi areštuotų daiktų nuosavybė yra ginčytina teisme“. Nors tuos daiktus jau seniai policija pasidalino, tačiau tai areštuoto turto saugotojai buvo pasakyta dingti iš buto, kuriame buvo areštuotas turtas, ir vėliau visi daiktai prapuolė. Nors areštuoto turto pradanginimas automatiškai užtraukia atsakomybę, tačiau nieko to padaryta nebuvo. Čia veikė antstolė Karalienė, kuri vėliau tapo Antstolių rūmų pirmininkė, ir tokia Žaltauskienė, kurios dukra dirba Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore. Viskas susivedė į tai, kad plėšikas, padaręs sunkų nusikaltimą, buvo paleistas todėl, kad rajonas, kuriame buvo mano susprogdintas mano butas, buvo Tvirtovės gatvėje, o ši teritorija priklausė „daškinių“ gaujai. O nusikaltimus šioje teritorijoje tiria Žaliakalnio policijos komisariatas. Ta ‚Daškinių“ gauja susijusi su 6-uoju policijos skyriumi, ir aišku, su VSD. Tam tikrus ryšius su banditais turėjo ir STT šefas Čekaitis, nes jo brolis mums pranešė, kad jis turi ryšius su nusikaltėliais, kurie jam davė pravardę „čekistas“. Tada aš dar dirbau Kauno VSD, ir mes pradėjome tirti tą informaciją apie Čekaičio ryšius, tačiau tada mano tiesioginis viršininkas, Kauno VSD skyriaus vadovas Andriuškevičius, buvęs tremtinys, buvo momentaliai nušalintas nuo pareigų, ir po to greitai mirė. Žodžiu, tas plėšikas buvo paleistas todėl, kad visa Kauno teisėsauga bijojo banditų šantažo. Jeigu prokuratūra būtų privertusi kalbėti mane užpuolusius plėšikus, galėjo prisikasti ir iki tų, kurie užsakė šį sprogdinimą. Tada pėdsakai ateitų iki policijos ir STT. O visus šiuos veiksmus pridengė prokurorė Čepulytė. Jeigu prokuratūra pradėtų vynioti šį nusikaltimų siūlą, greitai prieitų iki nusikaltimų užsakovų. Greitai gausiu atsakymus iš generalinio prokuroro Raulušaičio, nes jo paprašiau kelti bylas šiuos nusikaltimus dengusiems prokurorams. O Kauno apygardos teismo paprašiau įverti teisėjos I.Averkienės veiklą, nes ji visiškai nevertino pateiktų faktų, o tik perrašinėjo prokuratūros nutarimus. Žodžiu, organizuotas nusikalstamumas Kaune dengiamas pačiame aukščiausiame lygyje, ir visi įrodymai pateikti generaliniam prokurorui. Tai geras istorijos pratesimas apie mafijinę teisėsaugą.

– Nejaugi tu manai, kad generalinė prokuratūra ar Kauno apygardos teismas gali priimti objektyvius nutarimus?

– Žinoma, man aišku, koks bus atsakymas iš Kauno apygardos teismo, ir iš Raulušaičio. Ir kaip bus tas rezultatas, aš tau parodysiu, kaip Raulšaitis susijęs su organizuotu nusikalstamumu.

– Kitaip jis nebūtų paskirtas generaliniu prokuroru?

– Taip, kitaip jis ten nebūtų atsidūręs, ir aš tau parodysiu, kaip Raulušaitis susijęs su Vilniaus ir Kauno teisėjais, ir kaip jie kartu veikia. Jis yra jų įrankis, paprasta marionetė. O D.Grybauskaitė, matyt, jau nebesuranda kišeninio prokuroro ateičiai, jeigu grasina, kad daugiau kandidatų nebesiūlys. Matyt, kad niekas nebenori būti kišeniniu prokuroru, o ji pati ir konservatoriai nebesuranda kandidato. Matyt, tokių neranda ir Landsbergis, kuris labai mėgsta savo kišeninius prokurorus. O per kišeninius prokurorus viską kontroliuoja KGB. Ar žinai, kurie KGB veikėjai kontroliavo Landsbergį? Tie visi veikėjai jam ir pasiūlo kandidatūras į generalinius prokurorus. KGB majoras Gulbinas palyginti maža figūra.

– Man Rolandas Paksas pasakojo, kaip V.Landsbergis jį pakišinėjo – pasiūlė pasirašyti neteisėtas sutartis su „Williams“, sakydamas, kad jam atiteks visa garbė. Tačiau R.Paksas suprato, kuo tai gresia, ir atsisakė. Vėliau tą sutartį pasirašė „Landsbergio mokinys“ Sigitas Kaktys.

– Taip, jam vėliau iškėlė bylą, tačiau paskui dėl senaties nutraukė. Tam ir reikalingi kišeniniai prokurorai. Visuomenei reikėjo parodyti, kad teisingumas vykdomas tol, kol atėjo senatis. Lygiai tas pats ir dabar vyksta toje byloje, kurioje esu teisiamas dėl nepagarbos teismui. Kauno apygardos teismas man paskyrė namų areštą, sudaro įspūdį, kad čia rimta byla, nors patys žino, kad ten jokio nusikaltimo nėra, nes Aukščiausias teismas mane du kartus išteisino. Dabar jie galvoja, kaip man dar kokią nors bylą iškelti. Bylos keliamos tam, kad žlugdyti žmogų, kad parodyti, koks jis nusikaltėlis, ir kad reikia dar kartą jį teisti, o Aukščiausias teismas toje byloje buvo neteisus. Galvoja kaip dar kelti bylas dėl to, kad prokurorus vadinu kriminaliniais nusikaltėliais, nors visi faktai apie jų nusikaltimus yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl jeigu prokuratūra pradės vynioti siūlo galą mano buto sprogdinimo byloje, suras užsakovus. Dabar žiūrėk, kodėl taip nutilo V.Uspaskich bylą dėl teisėjų įžiedimo? Juk jis juos viešai pavadino kriminaliniais nusikaltėliais.  jau atimta V.Uspaskich neliečiamybė, tačiau byla nejuda – jis jau nebereikalingas. taip ir su manimi – savo pareiškimuose aiškiai nurodau, kad teisėjai ir prokurorai yra kriminaliniai nusikaltėliai, nors tai dar per švelniai pasakyta, nes jie yra recidyvistai, kasdien darantys nusikaltimus. ir kasdien jie nevykdo jokio teisingumo, o tik susėdę galvoja, kaip čia dar pinigų pasiplėšikauti. Juk vienintelis policijos užsiėmimas – kaip kam nors bylą iškelti, ir pašantažuoti pinigų. Tas fabrikas yra likęs nuo sovietinių laikų, ir niekas čia nepasikeitė.

– Ne, prie sovietų valdžios prokurorai negalėjo daryti tokių nesąmonių?

– Taip, nes tada bijojo, o dabar nieko nebebijo. Nes jokios teisės čia nebeliko, liko tik korupcinis teisingumas. 

 

 

Artūras Paulauskas labai pasipiktino, kai teisiamasis Andrius Janukonis įrodė, kad yra kaltinamas pagal žinomai melagingą FNTT „ekspertės“ pažymą ir pareikalavo jai baudžiamos bylos už dokumentų klastojimą. Pasak A.Paulausko, tai griauna visą teisinę sistemą

 

– Taip, nes įstatyme parašyta, kad „prokuroras ir teisėjas nepriklausomas“. Kaip pedofilijos byloje – prokuratūra iš jos išėmė visus įrodymus ir nusiuntė tuščią bylą į teismą, nes jie „nepriklausomi“. O teismas sako, kad Andriaus Ūso kaltės įrodymų trūksta.

– Taip, Lietuvoje neliko jokios demokratijos ar teisės. Žinai, kiek nėra įvykdytų įsiteisėjusių teismo sprendimų – daugiau nei 17 tūkst. Vien mano atveju yra priimta dešimt įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurių piktybiškai nevykdo prokuratūra. Nes jeigu įvykdytų, gali pradėti kalbėti tie, kurie įkliuvo. Kodėl dabar kilo toks triukšmas, kai Andriaus Janukonio advokatas paprašė iškelti bylą FNTT ekspertei, suklastojusiai dokumentus? Kodėl sukilo Artūras Paulauskas su visa savo gauja? Neva tai precedento neturintis atvejis. Nieko panašaus, nes aš tokį precedentą jau sukūriau dar 1996 m., kai padaviau į teismą vieną melagingą liudininką, pagal kurio pasakojimą prokuratūra man bylą fabrikavo. Galiausiai teismas nurodė jam paneigti. A. Paulauskas drebančiomis rankomis aiškina, kad galima nagrinėti ginčą tik baudžiamojoje byloje, ir kad iš baudžiamos negalima pereiti į civilinę. Reikalaujama iškelti bylą tam advokatui, kuris padavė ieškinį ekspertui, kuris bylą suklastojo. Įsivaizduok, kaip gniaužiama iniciatyva – jeigu jau ima slysti iš rankų paimtas kyšis, prokurorai ima šaukti, kad gintis yra neteisėta.

– O kaip buvo su Kaišiadorių teismu – jis išdavė nurodymą tave suimti, nors Aukščiausias teismas jau buvo panaikinęs nuosprendį?

– Taip, mane suėmusiems policininkams sakau – jūs nejuokaukite, mane juk išteisino. Policija neva patikrino, ir man pasakė, kad jie tokių duomenų neturi.

– Liteko sistemoje turi būti visi sprendimai?

– O policija man sakė, kad tokio sprendimo nėra. Kita vertus, jeigu Aukščiausias teismas panaikino, nuosprendį, ta byla turėjo grįžti į Kaišiadoris. Tačiau jie vis tiek išsiuntė pavedimą mane suimti. Aukščiausias teismas du kartus panaikino Kaišiadorių teismo nuosprendžius, tačiau jie vis tiek nurodė mane suimti. Jie tai darė specialiai, tyčia.

– O ko jie siekia – tave suima, nors žino, kad nuosprendis Aukščiausiojo teismo panaikintas?

– Jie tiesiog tave šantažuoja ir persekioja, kad reikia visuomenei parodyti, kad tu vis tiek ateityje būsi sudorotas. Nors Aukščiausias teismas jau nurodė, kad mano veikloje jokio nusikaltimo nėra, jie mane toliau teisia. Nors teisme įrodžiau, kad teisėja nemoka elementarių aritmetikos veiksmų, ir tas kaltinimas dingo iš kaltinimo akto. O tą bylą galiausiai paėmė iš Jonavos teismo. Palauk, gausiu atsakymus, papasakosiu, kaip čia nusikaltėliai Lietuvoje gaminami, ir kaip veikia šita mafijinė sistema.

– Kaip dėl Neringos Venckienės, kuri susidūrė su sistema?

– Matai, kaip veikia mafijinė teisėsauga – iš nieko prikuria bylų, kad persekiojamas žmogus iki senatvės turėtų ką veikti. Tikslas – visaip žlugdyti tave. Vienos bylos sustabdomos, kitos atnaujinamos. Jie žiūri, kaip tave toliau terorizuoti. Kadangi visų bylų iš karto negalima duoti į teismą, duoda po vieną, kad visą laiką jaustum įtampą. Jie žiūri – gal tu palūši, ir pasitrauksi.

– Mano atveju lygiai tas pats A.Sadeckas pats teisme pasigyrė, kad „Drižiui paskelbta 35 nutartys ir nuosprendžiai“?

– Kai sudėlioji visą mozaiką, matai, kad lietuviškoje prokuratūroje yra atidirbta sovietinė sistema – juos taip mokė Minske ir Leningrade, ir jie nieko daugiau nesugalvojo. Pradeda vieną bylą, jeigu mažai – antrą ir trečią.

– Rašoma, kad N.Venckienei inkriminuoja 39 nusikaltimus?

– Todėl, kad viena byla gali žlugti. Man iš karto kombinavo dvi bylas, abiejose apsigyniau. Keisčiausia, kad paduoti pareiškimą  į teismą, ir nurodai, kad toks ir toks teisėjas padarė tokius ir tokius neteisėtus veiksmus, yra pagrindas manyti, kad jo veikloje yra nusikaltimo požymiai. Tada teismai nepriima ieškinių, nes neva aš įžeidinėju teisėjus. Prokuratūra pasakas seka, o teismai nepriima skundų, nes neva įžeidinėja teismus. Kaip tai dera teisinėje valstybėje? Turi įrodymų, kad teismai piktnaudžiauja, tačiau jie atsisako nagrinėti bylas prieš save.

 

Facebook komentarai
Back To Top