skip to Main Content

Seimo narys, prof. Algimantas KIRKUTIS: „Negalime atmesti, kad susiduriame su bakteriologiniu ginklu, nukreiptu paveikti visuomenę. Kaip apsiginsime?..“

Juozas IVANAUSKAS

Atšaukus tris mėnesius trukusį karantiną Lietuvoje, užuot ir toliau gąsdinus visuomenę klastinguoju koronavirusu COVID-19, gal bus pagaliau pereita prie sveikos gyvensenos bei žmogaus imuninės sistemos stiprinimo natūraliu būdu, o ne JAV milijardieriaus Bilo Geitso propaguojamomis „išganingomis“ vakcinomis, esą galinčiomis išgelbėti žmoniją nuo išmirimo?

Aš džiaugiuosi, kaip ir visa Lietuva, kad mes pagaliau išeiname iš tos pavojingos zonos, vis mažiau žmonių suserga, todėl ir atšauktas karantinas, kuris labai apribojo mūsų gyvenimą. Tikiuosi, dabar mes vėl galėsime sugrįžti į tas vagas, kurias arėme ir anksčiau, grįšime prie normalaus darbo.

Atsakant į jūsų klausimą, kokią kryptį reikėtų pasirinkti, atsižvelgiant į pamokas, kurias patyrėme karantino metu, ir kaip mes gyvensime ateityje, man atrodo, čia ryškėja keli labai svarbūs aspektai. Visų pirma, mes turėtume aiškiai suvokti, kodėl apskritai pasaulyje atsirado toks virusas COVID-19 ir ar nebus panašių virusų ateityje? 

Ieškant atsakymo į šį klausimą, vis labiau aiškėja aplinkybė, kad minėtas virusas, ko gero, yra visai ne natūralus, bet dirbtinos kilmės.

Pastaruoju metu pasaulio žiniasklaidoje, moksliniuose žurnaluose pasirodė nemažai rimtų analitinių  straipsnių, kur rimtai keliama hipotezė bei įrodinėjama, kad natūralus virusas COVID-19 buvo modifikuotas laboratorijoje. O ką tai reiškia? Tai reiškia, jei buvo galima modifikuoti šikšnosparnio virusą, tai jis yra ne vienintelis, gali atsirasti ir daugiau panašių virusų mūsų gyvenime, kurie taip pat bus modifikuoti. Tai reiškia, jog mes susiduriame su tam tikra galimybe paveikti viso pasaulio visuomenę. Tai lyg tam tikras bakteriologinis ginklas.

Ši aplinkybė mus perkelia į visai kitą kokybinę situaciją, kurioje reikia galvoti, kaip apsisaugoti nuo panašių pandemijų ateityje. Jeigu yra ginklas, tai turi būti ir kažkokia apsaugos priemonė. Panašiai kaip senovėje, jeigu yra kalavijas, tai turi būti ir skydas. Organizmas evoliucijos bėgyje išmoko apsisaugoti nuo išorėje gyvenančių virusų ir mikrobų, sukurdamas sudėtingą  gynybos strategiją, kurią biomedicinoje vadiname imunine sistema.

Kaip žinote, imunitetas gali būti natūralus, susiformavęs savaime, ir dirbtinis. Dirbtinis imunitetas atsiranda suaktyvinus natūralų, išvirškus nedidelę dozę užkrato į organizmą. Tai vadiname VAKCINA. Rimta problema yra tai, kad užkratą organizme labai sunku kontroliuoti. Jis gali greitai sukelti ligą arba visai neveikti. Kad užkratas taptų vakcina, reikia jį labai tiksliai ir sudėtingai modifikuoti.  Todėl vakcinos kuriamos mokslinėse laboratorijose pasitelkiant sudėtingas technologijas.  Tačiau jeigu mes turėsim galvoje, jog bet kuris virusas gali būti modifikuojamas, tai reikš, kad praktiškai neįmanoma sukurti bet kuriai viruso modifikacijai universaliai tinkančią vakciną!..

Kaip rodo patirtis ir pastarojo laikotarpio moksliniai atradimai, žmogaus natūralus imunitetas, jeigu jis pakankamai stiprus, gali mus apginti nuo visų sukėlėjų.  Todėl tokiose situacijose, kaip mes stebime  dabar,  natūralus žmogaus imunitetas galėtų būti patikimu skydu. Mano nuomone, būtent šia kryptimi mums reikėtų darbuotis, adekvačiai įvertinant visus „už“ ir „prieš“. Vis daugiau žinomų pasaulio mokslininkų atkreipia dėmesį į šią problemą, ieško įvairių būdų ir pasisako už natūralaus imuniteto stiprinimą.

Praeitą savaitę Klaipėdos universitete vyko įdomi diskusija, dalyvaujant KU rektoriui, prof. Artūrui Razbadauskui, prorektoriams, Lietuvos karinių jūros pajėgų vadui bei dragūnų pulko vadui. Šio pasitarimo metu buvo aptarta idėja, jog pasikartojus panašioms pandemijoms ateityje mūsų karšto apsauga taps tolygia sveikatos apsaugai. Štai kodėl labai svarbu ieškoti būdų, kurie suaktyvintų natūralų žmonių imunitetą bei  apsaugotų juos nuo virusinių susirgimų. Aš nesakau, jog tai vienintelis būdas, bet viena iš galimybių, kuria mums tikrai vertėtų pasinaudoti. Pastaroji COVID-19 pandemija paskatino daugumą žmonių apie tai atidžiau susimąstyti. Juolab, kai girdime kalbas apie galimą antrąją ar net trečiąją COVID-19 pandemijos bangą, labai svarbu išmokyti žmones, kaip jie patys galėtų suaktyvinti, sustiprinti savo imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo galimų virusinių susirgimų.

Kadangi šiuo klausimu – dėl žmogaus imuninės sistemos stiprinimo natūraliais metodais, o ne vakcinomis, Seimo nario, prof. Algimanto Kirkučio pozicija skiriasi nuo daugumos politikų retorikos, jums, ko gero, tenka atremti nemažai kritikos strėlių?

Aš tiesiog stengiuosi pažvelgti truputį toliau, o ne vien tik šios dienos problemas spręsti. Mane tikrai domina, kas mūsų laukia ryt ir poryt. Galiu sau tai leisti, nors LR Vyriausybė ir sveikatos apsaugos sistemos vadovai bei organizatoriai yra priversti galvoti apie dabartį, siekiant apsaugoti žmones būtent šiandien, kaip juos izoliuoti, kad virusinė infekcija šalyje neplistų. O kadangi aš neturiu tokių įgaliojimų, tai galiu sau leisti pažiūrėti kiek toliau. Galbūt todėl mano nuomonė truputėlį skiriasi nuo daugelio politikų nuomonės, galvojančių tik apie šią dieną. Bet jeigu mes tikrai norime, kad visiems būtų gerai, o žmonės būtų labiau atsparesni infekcinėms ligoms, jau dabar turime galvoti apie rytojų, kad vėl nepakliūtume į tas pačias bėdas, kurios mus kamuoja šiandien. Galbūt ne visi mane teisingai supranta, bet kažkas juk turi galvoti apie tai, kas bus ateityje.

Užsiminėte apie galimą antrąją koronaviruso COVID-19 bangą, bet ar  iš tikrųjų buvo pirmoji banga Lietuvoje?!..

Be abejo, buvo pirmoji banga, nes kiek buvo sergančių žmonių, kiek mirusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Aš nenorėčiau dabar detaliau gilintis ir oponuoti viso pasaulio sveikatos apsaugai, kadangi negaliu būti objektyvus vertinant pirmosios bangos pasekmes sveikatos apsaugos sistemai. Todėl šioj vietoj susilaikysiu nuo kategoriškų teiginių. Manau, tik turint objektyvius duomenis, galima būtų rimčiau kalbėti apie galimą antrąją pandemijos bangą, bet kol kas tai nėra pakankamai argumentuota. Jeigu tas virusas yra dirbtinos kilmės ir jį kažkas kūrė, tai, matyt, turėjo tam tikrą tikslą, bet ir į šį klausimą dar nėra pilnai atsakyta.

Bet kuriuo atveju, jūs manote, kad nėra tokios išganingos vakcinos, kuri galėtų apsisaugoti žmones nuo visų viruso COVID atmainų? 

Be jokios abejonės, kaip jau minėjau,  kiekvienam sukėlusiam infekciją virusui yra reikalinga atskira vakcina. Tarkim, jei bus atrasta vakcina nuo viruso COVID-19, tai ji netiks apsaugai nuo viruso COVID-20. Todėl aš ir kalbu apie universalų kelią – natūralų žmogaus imuninės sistemos stiprinimą, kuris buvo praktikuojamas per milijonus metų žmonijos evoliucijos. O šiuo metu reikia visa tai suaktyvinti, nes mums dabar tenka gyventi tokioje aplinkoje, kuri ardo natūralų žmogaus imunitetą. Mes paprasčiausiai turime nustoti griauti savo  natūralų imunitetą ir galvoti apie tai, kaip jį sustiprinti, padaryti dar atsparesnį.

Matyt, šiuo atveju jūs priklausote mažumai, kuri drįsta sakyti tiesą apie žmogaus natūralaus imuniteto svarbą,  neparankią cheminių vaistams bei vakcinų gamintojams ir platintojams?

Natūralu, kad viskas prasideda nuo mažumos, nuo idėjos, o kai ta idėja virsta veiksmais, tada mes ir turime konkretų rezultatą. Tai dabar, man atrodo, ypač svarbus uždavinys – kelti šią idėją, aktyvinti valdžioje esančius žmones, kurie priima  politinius sprendimus. Tad jeigu bus priimti tinkami sprendimai, prasidės mano įvardyto pobūdžio veikla ir darbai, tada mes turėsime ir atitinkamus rezultatus.

Jūsų nuomone, kuris būdas reikalauja mažiau finansinių resursų ir  yra ekonomiškai naudingesnis – natūralaus imuniteto stiprinimas ar cheminė  vakcinacija?

Aš nenorėčiau dabar šiuo klausimu diskutuoti, nes pirmiausia turėtų būti atlikta rimtesnė, išsami analizė, atitinkami skaičiavimai ir visa kita. Galiu tik tiek pasakyti, kad žmogaus sveikata ir imunitetas tai toks svarbus objektas, kuris paliečia visas gyvenimo sritis. Juk čia ne vien tiktai vaistai ar medicininės manipuliacijos, čia ir švietimas, ir gyvenimo būdas, čia sveika mityba, darbo ir poilsio rėžimo sureguliavimas, daug socialinių aspektų. Todėl norint visuomenę suorientuoti į sveiką gyvenseną, tenka paliesti daug sisteminių momentų, o visa tai, be abejo, turi ir tam tikras ekonomines išraiškas, kurias ne taip jau paprasta suskaičiuoti, nors tai įmanoma padaryti. Bet pirmiausia reikėtų pradėti galvoti šia linkme, paruošti tam tikras metodikas ir tuos darbus atlikti. Mano nuomone, šis kelias yra daug racionalesnis, bet jis reikalauja sisteminių pokyčių ne vien tik sveikatos apsaugos, bet ir politinėje sistemoje.

Tiesą sakant, pokyčiai politinėje sistemoje jau prasidėjo, nes Europos Komisija rekomenduoja Europos Sąjungoms šalims pasirinkti Žaliąjį kursą, t. y. orientuoti žmones į atsinaujinančią ekonomiką, biologinių sistemų modernizavimą, ekologišką gyvenseną ir pan. Kur gi  natūralus imunitetas gali būti aktyvinamas, jeigu ne žalioje švarioj gamtoje?.. Tokia politika jau dabar tampa itin aktuali, tereikia ją realizuoti mūsų šalyje kiek galima greičiau.

Kažin ar mūsų šalis galėtų konkuruoti su ekonomiškai išsivysčiusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet  šioje srityje Lietuva neturėtų būti autsaideris propaguojant sveiką gyvenseną, pasiremiant ne tik Vydūno idėjomis, bet ir natūralios gamtos resursais, tradicijomis, kultūra?

Na, gal aš būsiu labai drąsus pasakydamas, kad Lietuva tikrai gali garbingai lenktyniauti su kitomis ES valstybėmis. Jei mes pasižiūrėtume į  mūsų tautos nuo senų senovės susiformavusį kosmogoninį tikėjimą, lietuvišką mentalitetą, kuris kildinamas iš pagoniškosios kultūros, jeigu  įvertintume Lietuvos geopolitinę situaciją (esame Europos žemyno viduryje), gamtines aplinkybes (metuose turime pilnaverčius keturis sezonus), švarią, mažai paliestą gamtą, tai mes pamatysime, kad turime unikalias galimybes tapti pavyzdžiu kitoms Europos  ir pasaulio valstybėms. Kad taip atsitiktų, pirmiausia mes visi draugiškai turime savo galvose pasukti mąstymą kita kryptimi – Europos Sąjungos propaguojamu Žaliuoju kursu.  Lietuvos vadovams bei valdžioje esantiems  politikams atėjo laikas aiškiai tai suprasti. Esu tikras, mes galime pasiekti iš tikrųjų daug šioje srityje, jeigu dabar ryšimės ir būsime pasirengę esminėms, sisteminėms permainoms.

Kaip žinote, birželio 9 dieną Klaipėdos universiteto rektorius prof. Artūras RAZBADAUSKAS Seime skaitė metinį pranešimą, buvo pristatyta Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaita už 2019 metus. Joje ypatingas dėmesys skiriamas imuniteto, aktyvaus gyvenimo svarbai, o  taip pat alternatyviems ir papildomiems sveikatinimo metodams. Trumpai pakomentuokite, prašau, koks vaidmuo tenka NST mūsų aptariamu klausimu?

Iš tikrųjų Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra sudaryta iš kelių struktūrų. Seime funkcionuoja  Sveikatos reikalų komitetas, kuris leidžia norminius – įstatyminius aktus, kuriais reglamentuojama sveikatos priežiūra. Sveikatos apsaugos ministerija yra  šių įstatymų vykdymo ir priežiūros organas. Seimas savo sprendimu yra  įkūręs specialią struktūrą – Nacionalinę sveikatos tarybą (NST). Ji  suformuota iš iškiliausių sveikatos apsaugos ir visuomenės atstovų. Tai yra Seimo patariamasis organas, kuris teikia pasiūlymus, kuria kryptimi turėtų vystytis mūsų sveikatos apsauga. Nacionalinė sveikatos taryba koronaviruso COVID-19 sukeltos pandemijos metu įgauna ypač svarbią reikšmę. Ji turi formuoti nacijos ir tautos saugumo užtikrinimo strategiją. Esant tokia situacijai, kokia buvo  dabar,  aš netgi galėčiau NST palyginti su Nacionaline šalies gynybos taryba.

Klaipėdos universiteto rektoriui, prof. Artūrui Razbadauskui teko didelė garbė skaityti Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitą už atliktus darbus per praeitus metus. Be abejo, gerbiamo rektoriaus, prof. A. Razbadausko perskaitytas pranešimas buvo argumentuotas, išsamus, labai naudingas ir pasitarnavo konstruktyvioms diskusijoms Seime.

Kaip vertinate savo indėlį į sveikatos politikos formavimą mūsų šalyje?

Kai prieš ketverius metus sutikau kandidatuoti į Seimą, aš deklaravau Klaipėdos Baltijos rinkiminės apygardos žmonėms, jei būsiu išrinktas, tai Seime nuolat kalbėsiu apie sveiką gyvenseną, žaliąjį kursą, atsinaujinančią ekonomiką. Inicijavau keletą įstatymų, iš kurių svarbiausias, mano galva, „Papildomosios ir natūraliosios sveikatos priežiūros įstatymas“.   Visą savo darbo Seime bei Seimo sveikatos reikalų komitete laiką laikiausi sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos aktyvinimo krypties, parašiau ir išleidau knygą „Kaip išsigydyti be vaistų“, publikavau daugybę mokslinių straipsnių. Pasibaigus kadencijai Seime, tikiuosi, su savo kolegomis Klaipėdos universitete tęsti pradėtus mokslinius, tiriamuosius darbus šia linkme, tikslu padėti mūsų krašto žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikais ir laimingais.

Tad palankaus  vėjo pozityvioms permainoms sveikatos apsaugos sistemoje!.. Dėkoju Jums už interviu pokalbį.

Interviu su Seimo nariu, prof. A. Kirkučiu parengė Juozas IVANAUSKAS

——————————————————————————–

 

Foto komentarai (paryškinta)

 

  1. Dvi nuotraukos (Kirkutis Seime ir jo knyga)

Seimo nario, prof. Algimanto KIRKUČIO atsakymas į europarlamentarės Rasos Juknevičienės reakciją, į ES komisaro Virgilijaus Sinkevičiaus straipsnį „Europa aktyvina kovą su melagienomis“, kur buvo paminėta ir jo pavardė: „Gerb. Rasa Juknevičiene, galiu Jums pateikti visą pluoštą Indijos, Australijos, Norvegijos, Anglijos ir JAV žinomų mokslininkų imunologų publikacijų apie informaciją, kurią Jūs vadinate „melagienomis“. Gaila, kad tikriausiai dėl didelio užimtumo, Jūs nerandate laiko susipažinti su žinomų mokslinių tyrimų išvadomis apie koronaviruso COVID -19 kilmę ir vertinančių natūralaus imuniteto svarbą, apsisaugant nuo jo. Naudodamasis proga, patariu paskaityti keletą, anksčiau Jums rekomenduotų, knygų šia tema.“

  1. (foto – A. Razbadauskas Seime)

Puikus, argumentuotas Klaipėdos universiteto rektoriaus, prof. Artūro RAZBADAUSKO pranešimas Seime: „Lietuva Europoje pirmauja pagal savižudybių skaičių ir du kartus viršija Europos vidurkį, pagrindinės ligos žudikės išlieka širdies ir kraujagyslių ligos, o pagal tikėtiną sveiko gyvenimo trukmę tam tikrose grupėse primename Afrikos šalis.
Tiesa, pagal labiau išsilavinusių žmonių, turinčių didesnes pajamas, rodiklius, mes galime lygiuotis į Japoniją, Italiją, Ispaniją – valstybes, turinčias ilgiausią tikėtino gyvenimo trukmę. Tuo tarpu bedarbių, išsiskyrusių, našlių grupėje esame arti Afrikos šalių rodiklių“
, – teigė birželio 9 d. Seimo posėdyje metinį pranešimą skaitęs Nacionalinės sveikatos tarybos narys, KU rektorius prof. A. Razbadauskas.

 

Back To Top