skip to Main Content

 

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo naują Atliekų tvarkymo įstatymo 344, 345, 346, 347, 3412, 3413, 3414, 3415, 3416, 3417, 3418, 3419, 3420 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo iš esmės siekiama tobulinti gaminių atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą gaminių atliekų tvarkymo klausimais, gerinti konkurencinę aplinką, mažinti šešėlinę ekonomiką.

 

Kaip žinoma, nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje buvo nustatyti labai griežti ir aiškūs aplinkosauginiai reikalavimai pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams, kas akivaizdžiai paskatino pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus burtis į licencijuotas organizacijas ir realiai kurti šių atliekų tvarkymo sistemą. Deja, kitų gaminių (tokių kaip transporto priemonių (M1 ir N1 klasės), alyvos (tepimo ar pramoninės), apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrų, degalų filtrų, tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) gamintojams ir importuotojams nebuvo nustatyta vienodų, griežtų ir aiškių reikalavimų. Įstatyme nustatyta, kad minėtų gaminių gamintojai ir importuotojai jiems nustatytas pareigas gali vykdyti dviem būdais: individualiai (patiems organizuoti atliekų tvarkymą, visuomenės informavimą ir švietimą ir t. t.) arba kolektyviai (pareigų vykdymą pavesti licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms).

 

R. Žemaitaitis apgailestauja dėl praktikoje susidariusios situacijos: didelė dalis gaminių gamintojų ir importuotojų visai nevykdo jiems įstatyme nustatytų pareigų arba pasirinkdami individualią atsakomybę vykdo tik dalį pareigų, t. y. nusiperka dokumentą, kurio pagrindu yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatyta, kad kolektyviai pareigas įgyvendinantys gamintojai ir importuotojai privalo ne mažiau kaip 3 proc. lėšų (skaičiuojant nuo visos tinkamam pareigų vykdymui skiriamų lėšų sumos) skirti visuomenės informavimui ir švietimui, turėti banko garantijas (ar) draudimus, kasmet atlikti veiklos ir finansinį auditą, planuoti savo veiklą ir nuolat teikti išsamias ataskaitas, o individualiai pareigas įgyvendinantiems gamintojams ir importuotojams visų šių pareigų vykdyti nereikia. Dėl šios priežasties nesikuria licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos (kaip žinoma, šiuo metu Lietuvoje veikia tik 3 licencijuotos organizacijos vykdančios gaminių atliekų tvarkymo organizavimą: Gamintojų ir importuotojų asociacija vykdo visų gaminių atliekų tvarkymo organizavimą, asociacija „EEPA“ vykdo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą, VšĮ „Padangų importuotojų organizacija“ vykdo padangų atliekų tvarkymo organizavimą), kurios ir turėtų užtikrinti tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą. R. Žemaitaitis nurodo, kad didelė dalis apmokestinamųjų gaminių gamintojų ir importuotojų, pasinaudodami teisės aktų spragomis, pasirenka individualią atsakomybę, kadangi ji lengviau įgyvendinama.

 

R. Žemaitaičio registruotame įstatymo projekte siūloma visiems nustatytas pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams nustatyti iš esmės vienodus atliekų tvarkymo  reikalavimus, t. y. gerinti konkurencinę aplinką. Įstatymo projektu siekiama, kad gaminių gamintojai ir importuotojai kurtų licencijuotas organizacijas ir joms pavestų efektyviai organizuoti gaminių atliekų tvarkymą bei vykdyti kitas pareigas, t. y. sumažinti verslui administracinę naštą bei sudaryti sąlygas efektyviai atliekų tvarkymo kontrolei.

 

Priėmus R. Žemaitaičio siūlomus įstatymo pakeitimus stipriai sumažėtų šešėlinė ekonomika transporto priemonių įvežimo ir importo sektoriuje: transporto priemonių pirkėjai įsigyjantys dar Lietuvoje neeksploatuotą transporto priemonę bus suinteresuoti ją pirkti iš gamintojų ir importuotojų sąvade registruoto gamintojo ir importuotojo, t. y. asmens, kuris deklaruoja Lietuvos vidaus rinkai patiektą transporto kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad tikrasis automobilio pardavėjas ir pajamų gavėjas pradės figūruoti dokumentuose atsiras skaidrumas ir sumažės šešėlis. R. Žemaitaitis pabrėžia, kad priėmus jo siūlomus įstatymo pakeitimus, valstybės biudžetas gaus papildomų pajamų, pagerės konkurencinė aplinka, bus tinkamai sutvarkyta tūkstančiai tonų atliekų, bus sumažinta aplinkos tarša, o papildžius ir patikslinus gamintojams ir importuotojams privalomas vykdyti pareigas, bus užtikrinamas ir teisinis aiškumas ir Įstatymo efektyvesnis įgyvendinimas. Dėl šių priežasčių, Seimo nario nuomone, įstatymo pakeitimų inicijavimas yra būtinas ir įvairiapusiškai naudingas.

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top