skip to Main Content

Seimo nario A.Nako pranešimas „Kai korupcininiai sprendimai įteisinami Seime, vagystės tampa skaidrios ir legalios“

Š. m. vasaros pradžioje Seime buvo svarstomas nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas.

 

Diskusijų metu po svarstymo socialdemokratė Milda Petrauskienė pranešė, kad „keliai, jų būklė ir eismo saugumas mūsų valstybėje kaip tik ir yra viena iš prioritetinių sričių“.

 

„Yra kai kurių kolegų argumentų, kad Utenos kelias yra brangu, kad suvalgys pinigus, skirtus keliams, kad neliks žvyrkelių, kaimo kelių programai, kitiems keliams. Žinoma, labai svarbu visi Lietuvos keliai. Bet tai visai kiti klausimai, kitos programos. Utenos–Vilniaus keliui kaip tik yra pritraukiami pinigai iš šalies ir paskui biudžeto pinigai bus atiduodami dalimis per 13 metų“, – sakė parlamentarė.

 

Politikė priminė, kad Utenos keliu ne tik nemalonu važiuoti, bet yra labai pavojinga. „Šiame kelyje yra neišvengta skaudžių avarijų, kurių metu žuvo žmonių. Tos betoninės plokštės nuo temperatūros, nuo oro sąlygų juda, deformuojasi, trūkinėja, susidaro pavojingi tramplinai, – sakė M. Petrauskienė. – Saugus eismas turėtų būti visų mūsų prioritetas, todėl labai prašau palaikyti šį projektą.“

 

Seimo narys Kęstutis Glaveckas teigė kad Lietuvoje blogų kelių yra labai daug. „Jeigu mes palyginsime su mūsų kaimynais lenkais, tai mes dabar atsilikę, nežinau, 15 metų pagal tai, ką mes turėjome anksčiau. Jeigu prieš 15 metų mūsų keliai buvo geresni, tai dabar Lenkijoje geresni tris kartus“, – sakė jis.

 

Nors projekto labai reikia K. Glaveckas informavo, kodėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam projektu. „Svarbiausia priežastis, kodėl nepritarėme – pinigai, – informavo politikas. – Paieškojau informacijos internete, pažiūrėjau į kainas, kiek kainuoja kilometras regioninių, autostradų kelių Europoje, Lenkijoje ir kitur, tai tame fone mūsų kelias – klotas auksinėmis plytomis“.

 

Pasak K. Glavecko, net susisiekimo viceministras ponas A. Žvaliauskas yra oficialiai patvirtinęs, kad tą patį kelią būtų galima padaryti už 80 mln. arba dar mažesnę pinigų sumą. „Todėl aš asmeniškai manau, kad tas projektas ekonomine, finansine prasme yra per brangus, Lietuva neturi tiek pinigų, kad išleistų tik šiam keliui 170 mln. eurų. Už tuos pačius pinigus būtų galima sutvarkyti kur kas daugiau kelių ir pasiekti geresnių rezultatų“, – sakė K. Glaveckas.

 

Seimo narys Petras Gražulis irgi stebėjosi projekto kaina. „Siūlau perprojektuoti, paimti paskolą ir padaryti kaip viceministras A. Žvaliauskas sakė, už 80 mln. kelią, o visus kitus pinigus panaudoti kitiems keliams“, – siūlė P. Gražulis.

 

Seimo narė Aurelija Stancikienė taip pat siūlė svarstyti Susisiekimo ministerijos variantą, kurį pristatė K. Glaveckas, „kad valstybė savo lėšomis per tam tikrą laikotarpį tą kelią ima ir suremontuoja gerokai pigiau“.

 

Diskusijoje dalyvavusio parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio nuomone, „konkurso kaina yra visiškai nereali“.

 

Tačiau pasak M. Petrauskienės, dėl projekto skaidrumo „buvo kreipta­si ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą“. „Yra tarnybos raštas, jie tikrai nemato kokių nors korupcinių dalykų, apie ką čia kalba kai kurie kolegos. <…> Žmonių gyvybės yra svarbiau už pinigus“, – kolegas nuramino socialdemokratė.

 

Seimas po svarstymo pritarė projektui: iš 89 balsavusių 59 buvo už, susilaikė 19 ir 11 balsavo prieš.

 

Po balsavimo savo repliką pasakė Seimo narys Povilas Gylys.

 

„Esu molėtiškis, tuo keliu važinėju beveik kiekvieną savaitę, kelias blogas, bet aš matau demagogiją, kai yra sukeičiami akcentai. Kelią remontuoti reikia, dėl to niekas nesiginčija. Kelio remonto kaštai ir visos aplinkybės kelia didelių abejonių, aš švelniai pasakysiu. Žinote, jeigu Seimui pateikia aštuonias eilutes ir Seimas iš šitų aštuonių eilučių turi susidaryti vaizdą apie sudėtingą ir labai brangų projektą, tada aš irgi pradedu galvoti, kad veikiame neskaidriai. Jeigu Seimas sutinka su tokiu savo įtariamojo statuso, tada Seimo bėda – prisiėmėte atsakomybę“, – sakė P. Gylys.

 

M. Petrauskienė nuramino P. Gylį ir visus kitus abejojančius. „Manau, kad jis bus vykdomas skaidriai“, – apie projektą sakė M. Petrauskienė.

 

Kai kokiai nors partiją remiančiai kompanijai reikia laimėti konkursą, ji pasako pinigų sumą, kurią pageidautų gauti skaidraus konkurso keliu. Ta suma yra kai kam įtartina, bet iš tiesų – labai skaidri, nes iš jos galimai bus pamaitinta STT, išduodanti patikimumą garantuojančias pažymas, ir partija, kuriai reikia rėmėjų ateities planams. Nušaunami keli kiškiai vienu šūviu – bus nutiestas kelias, kuriuo džiaugsis visi vairuotojai, kelio tiesimas įeis į gerųjų darbų sąrašą priešrinkiminėje kampanijoje, papenėta partija, papenėtos tarnybos, o pati laimėjusi konkursą kompanija taip pat susikraus gražų kapitalą.

 

Kai Seimas pritaria, STT palaimina ir pinigai oficialiu, skaidriu būdu paskiriami darbams vykdyti, ar dar kyla kokie klausimai, kad tai neteisėta, neskaidru?

 

Seimo narė M. Petrauskienė informavo, kad STT „nemato kokių nors korupcinių dalykų“. Paprasta kalba sakant – nė vieno, nešančio kyšį, nesugavo.

 

Todėl reikia suprasti, kad projektas skaidrus ir teisėtas. Deja, tuo būsimo konkurso „skaidrumas“ ir baigiasi.

 

Klasika, kad tokiu būdu stengiamasi nukreipti dėmesį nuo projekto finansinio, ekonominio pagrįstumo įvertinimo, kuris tikrai turėjo būti atliktas, tačiau nebuvo. Tam tikros srities specialistai ar iš jų sudaryta komisija galėtų tiksliai įvertinti kelio Utena–Vilnius rekonstrukcijos darbų vertę, pateikti paskaičiavimus, sąmatą, konkrečią kiekvieno kelio kilometro kainą.

 

Tačiau premjeras, kaip pats teigė Vyriausybės valandoje Seime, yra giliai įsitikinęs, kad kelio rekonstrukcijai, kuriai pakaktų 80 mln. eurų, reikia skolintis „iš šalies“ 170 mln. eurų, nes juos galima bus grąžinti per 13 metų. Mus bandoma įtikinti, kad valstybei naudinga pirkti daiktą už dvigubą kainą, net nepaaiškinus, iš kokios „šalies“ bus gaunamas finansavimas, ar mokomos palūkanos ekonomiškai pateisinamos, ar tikrai reikia skolintis dvigubai didesnę sumą, jei už darbus vis tiek bus mokama tik 80 mln. eurų (juk nuo to, kad už darbus mokėsime dabar, jie netaps dvigubai brangesni), kur bus panaudota kita pusė sumos?

 

Visą šį projektą socialdemokratai, padedami konservatorių, vieningai „stumia“ prisidengdami STT pažyma apie korupcinių ryšių nebuvimą.

 

Bet jei projekto kaina būtų ne 170 milijonų, o kad ir 931 milijonas eurų, tuomet irgi nebūtų jokios korupcijos, kyšio niekas niekam neduotų, nes nėra jokios prasmės. Pinigai visais atvejais būtų įsisavinti „pagal įstatymą, skaidriai ir teisėtai”, nes taip nusprendė Seimas.

 

Mano kiemo draugas vaikystėje juokaudavo sakydamas: jei nematai veiksmuose logikos, ieškok užslėpto tikslo.

 

Tačiau aš jo neieškosiu, o geriau paklausiu prezidentės, ar ji, atėjus laikui, pareikš savo unikalųjį „veto“ aukso vertės kelio Utena–Vilnius rekonstrukcijai.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ASTA MARKEVIČIENĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Facebook komentarai
Back To Top