skip to Main Content

Seimo narė V. M. Čigriejienė: Nepriimu tokių partijos žaidimo taisyklių

Nuo šių metų birželio 1 d. nutraukiau narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje. Šį žingsnį priėmiau dėl eilės partijos veiksmų, kurie iš esmės prieštarauja vertybėms, kuriomis vadovaujuosi gyvenime.

 

Esu tremtinė, tad teko išgyventi skaudų visuomenės atmetimo ir nesupratimo laiką, iškęsti patyčias, pažeminimus. Ir tik atkakliu darbu man pavyko įrodyti, kad ir „liaudies priešo“ dukra gali pasiekti profesinių aukštumų, baigiau medicinos studijas, tapau profesore, habilituota mokslo daktare, tvirtos valios dėka atlaikiau tą sovietinės sistemos užprogramuotą įtarumą, nepasitikėjimą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasijutau visaverčiu žmogumi.

 

Įstojusi į TS-LKD partiją, kartu su komandos nariais buvau apsisprendusi siekti moralinės laisvės, pagarbos žmogui, kas jis bebūtų, tačiau šiandien galiu drąsiai pasakyti – šioje partijoje įsigalėjo „vadizmas“: kiekvienas žingsnis turi būti derinamas su viršesniu už tave, kiekvienas poelgis vertinamas pagal dogmatines taisykles, pagarba žmogui, jo nuomonei, čia tarsi pranyksta, tolerancijos su žiburiu neaptiksite. Man nepriimtinas toks antidemokratiškas partijos veiklos principas.

 

Esu įskaudinta, kad po neeilinės Seimo sesijos pabaigos Lietuvos valstybės himną giedantys Seimo nariai, ir aš tame tarpe, amžinai aktyvios partinės kritikės Rasos Juknevičienės su jai būdingu komjaunuolišku sarkazmu buvo apkaltinti dalyvavimu patyčiose prieš Lietuvos valstybės himną. Ar kur Europos šalių parlamente įsivaizduojate tokį akibrokštą, kad politikai, giedant valstybinį himną, paliktų posėdžių salę? Ar tai ne valstybės simbolio išniekinimas ir nepagarba savo valstybei? Po tokių vykdomų politinių žaidimų mes tik stebimės, kodėl Lietuvoje daugybė žmonių nebesupranta nei pačios valstybės svarbos, nei pilietiškumo, nebeturi moralinių vertybių.

 

Iš partijos už Lietuvos valstybės himno giedojimą manęs išmesti nedrįso – apsiribojo konstatavimu, kad sukėliau neigiamą rezonansą visuomenėje, darau žalą TS-LKD reputacijai.

 

Tačiau už tai, kad balsavau už valstybės biudžeto projektą jau minėta didžioji partinė kritikė net socialiniuose tinkluose paskelbė mane „žaliu žmogeliuku“, o TS-LKD Priežiūros komitetas man pareiškė įspėjimą, kaip gūdžiais sovietiniais laikais. Uolių partinių kritikų buvau tuoj pat „priskirta“ socialdemokratų partijai, o prižiūrėtojai išrašė verdiktą – „akivaizdžiai pakenkiau TS-LKD reputacijai ir šiurkščiai ją diskreditavau“. Tai negi valstybės biudžetas, kuris didina pensijas nepasiturintiesiems ir kuriuo didinamas sveikatos apsaugos bei krašto apsaugos finansavimas, galų gale tęsia tos pačios konservatorių partijos buvusios Vyriausybės pradėtus mūsų valstybei strateginius projektus, yra nepriimtinas? O kaipgi čia su europietiška ir civilizuota politika, kur toleruojama ir nuomonių, ir viešų pasisakymų nesutapimai, kurie gali gerokai skirtis nuo bendros partinės nuomonės? Ir niekas nesityčioja, nevertina kaip nusižengimo už savo nuomonės išsakymą, ar sprendimo priėmimą.

 

Žmonės kuria Lietuvos ateitį, o ne partijos, labai gaila, kad per tuos dvidešimt šešerius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus konservatoriai be priešų paieškos ir visuotinės kritikos taip ir neišmoko elementarios pamokos – reikia gerbti kiekvieną žmogų.

 

Man suteikta laisvo Seimo nario mandato teisė, esu tris kartus iš eilės išrinkta Panemunės vienmandatėje apygardoje ir mano pozicijos balsuojant negali varžyti nei partijos, nei frakcijos vadovai. Man svarbesni yra valstybės, o ne partiniai interesai, žmonės, gyvenantys Lietuvoje, jų ateitis. Esu atskaitinga tik savo rinkėjams, kurie iš manęs laukia jų lūkesčius atitinkančių sprendimų.

 

Žaviuosi mūsų Lietuvos jaunuomene, jų idealizmu, kurie konkrečiais darbais, o ne lozungais kuria Lietuvos ateitį. Daug metų dėstydama Lietuvos sveikatos mokslų universitete pažinau daug puikaus, darbštaus jaunimo, be galo didžiuojuosi jais ir seku jų pasiekimus profesinėje veikloje. O kokiais atliktais darbais Lietuvai gali didžiuotis TS-LKD taip vadinama „atsinaujinimo ar atsijauninimo“ komanda, kuri savo pažadus Lietuvai stiprinti ekonomiką supranta tik ėjimu per galvas vardan posto, vardan patekimo į Seimą, nesuvokiant, kad Seimo darbas yra įstatymų leidyba, o ne darbo birža. Tik profesionalumas, darbinė patirtis yra tie kertiniai atrankos kriterijai, kuriais vadovaujasi rinkėjai, suteikdami mandatą dirbti Seime. Nuostabą kelia, kai jaunas žmogus, niekada nebuvęs realioje politikoje, šiandien lengvai švaistosi pažadais, lyg nesuprasdamas, kad juos reikės įgyvendinti, ir kartu su savimi į Seimą veda „savų“ būrį, kurių kompetencija, o kartais ir padorumu tenka suabejoti.

 

Kaip įvardinti, neva prisidengiant demokratija, tos pačios didžiosios partinės kritikės pastangas, kai į skyrių nuleidinėjami jos patarimai, raštiško kreipimosi pavidalu, už ką geriau balsuoti? Nesvarbu, kad būsimasis kandidatas, dar visai nesenai, prieš stodamas į partiją, ilgokai svarstė (pragmatiškai išskaičiavo), kokią partiją pasirinkti iš trijų numatytų, yra iš šeimos, kuri viešai prisiekė niekada nebalsuosianti už konservatorius, tautos išdavikus?

 

Partijai niekada nebuvau našta, tylinčiu nariu. Niekada nesu įsivėlusi į jokius politinius skandalus ar korupcijos sūkurius. Remiantis Seimo pateikta statistika, pagal parengtų teisės aktų projektų skaičių, esu viena iš pirmaujančių TS-LKD frakcijoje, viena iš aktyviausių pagal Vyriausybei pateiktų paklausimų (ir ne itin malonių) Seime. 2012–2016 m. kadencijoje Panemunės apygardoje 920 rinkėjų asmeniškai kreipėsi į mane su įvairiais klausimais, dalyvavau daugiau kaip 1000 kviestinių renginių, kuriuos turėjau atsirinkti, nes ne į visus fiziškai buvo įmanoma nuvykti. Buvau ir esu matoma, ir prieinama visiems, kurie manimi tiki.

 

Apmaudu, kai mane moralizuoja veikėjai, klusniai tarnavę sovietinei sistemai, o dabar apsimetantys kovotojais. Vertybių neišpažįstantys žmonės savo bejėgiškumą mėgina atsverti piktais pareiškimais. Man vertybės – pagarba žmogui, nesavanaudiškas darbas Lietuvai, ištikimybė garbės principams – nepakeičiamos, todėl jų laikydamasi nematau galimybių likti TS-LKD partijos nare.

 

Neabejoju, kad mano pasirinkimas – moralė aukščiau už intrigas ir veidmainystę – bus suprastas rinkėjų ir tų TS-LKD partijos narių, kurie nenori keliaklupsčiauti prieš diktatą, atmesdami svarbiausią asmenį – rinkėją, kuris į kiekvieną mūsų sudėjo savo viltis, lūkesčius, tikėdami mumis.

 

Einu į politinę kovą viena, remdamasi tik rinkėjų pasitikėjimu, dėkui mane palaikantiems –  tvirtai pažadu niekada jūsų nenuvilti.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ASTA MARKEVIČIENĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Facebook komentarai
Back To Top