skip to Main Content

Seimo LVŽS frakcijos nario N. Puteikio pranešimas: teisminė gynyba turi būti ne tik turtingųjų privilegija

2017 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

 

 

Ketvirtadienį Seimui teikiami LVŽS frakcijos nario Naglio Puteikio inicijuoti teisės aktų projektai, kuriais tobulinama teisminė gynyba teismuose ir naikinamas Lietuvos advokatūros monopolis teisinių paslaugų teikimo srityje.

 

Dėl šiuo metu Lietuvos advokatūrai suteikto teisinių paslaugų monopolio, kurį draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisė į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei teisingą teismą vis labiau tampa turtingųjų privilegija. Bandydamas pakeisti šią padėtį, N. Puteikis įregistravo kelis įstatymų projektus, kuriuos parengti padėjo asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“. Jie bus teikiami ketvirtadienio Seimo plenariniame posėdyje.

 

Pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią redakciją, apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas arba pats asmuo, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. N. Puteikis siūlo keisti teisinį reglamentavimą (projektas), kuris atima iš asmenų teisę į teisminę gynybą tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismuose, nes nustato, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai. Taip nepagrįstai apribojama asmenų, ypač iš nepasiturinčių, socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, teisė pateikti apeliacinį ir kasacinį skundus realizuojant kiekvieno asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

 

„Kol Lietuvoje nėra visuotiniai visiems asmenims prieinama nemokama teisinė pagalba, asmenų teisės į gynybą per apeliaciją ir kasaciją negali būti nepagrįstai ribojama tik todėl, kad jie neturi lėšų samdyti advokatus, turinčius teisę surašyti apeliacinius ir kasacinius skundus“, – sako N. Puteikis.

 

Dėl Lietuvos advokatūros siekio monopolizuoti teisinių paslaugų rinką, kurioje tik advokatai turėtų teisę teikti teisines paslaugas ir gauti už jas atlyginimą, o šios išlaidos būtų priteisiamos teismuose, Lietuvoje pradėjo formuotis teisinių paslaugų monopolis, brangti teisinės paslaugos, kurių daugelis žmonių tiesiog neįperka. Kitu projektu siūloma keisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Civilinio proceso kodekso redakcijos straipsnių nuostatas. Siūloma nustatyti, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme galėtų būti ne tik advokatai ir advokatų padėjėjai, bet ir bet kurie kiti asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, o bylinėjimosi išlaidas būtų galima priteisti ne tik už advokatų ir jų padėjėjų suteiktas teisinio atstovavimo paslaugas, kaip yra  dabar. Šiuo metu civilinį procesą, kaip ir administracinių bylų teiseną bei administracinių nusižengimų procesą reglamentuojančios teisės normos nepagrįstai apriboja asmenų, ypač iš nepasiturinčių, socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, teisę pasirinkti įvairesnes, pigesnes, tačiau ne mažiau kvalifikuotas viešųjų juridinių asmenų teikiamas atstovavimo teismuose viešąsias paslaugas, gauti paslaugas iš kitų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat gauti atlyginimą už šias paslaugas laimėjus teisminius ginčus. Pasak N. Puteikio, nepagrįsti apribojimai piliečiams pasirinkti teisines paslaugas ir jas teikti prieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisės į teisingą teismą principams, taip pat asmenų lygiateisiškumo, lygių galimybių, sąžiningos ir laisvos konkurencijos principams, be to, skatina Lietuvos advokatūros monopolį, kurį Lietuvos Konstitucija draudžia.

 

Taip pat Seimo narys siūlo patikslinti advokato veiklos apibrėžimą nustatant, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė, kai teisinės paslaugos yra teikiamos nemokamai, bet yra komercinė ūkinė, kai teisinės paslaugos yra teikiamos už atlyginimą (projektas).

 

Tai, kad šiuo metu advokatų paslaugų teikimas už atlyginimą nėra laikomas komercine veikla, yra visiškai nepagrįstas šios srities mistifikavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2015 m. sausio 15 d. prejudicinį sprendimą byloje C‑537/13, civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015 išaiškino, kad advokatas, kuris vykdydamas savo profesinę veiklą už atlyginimą teikia teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Taip pat projektu siūloma pakeisti nuostatas, dėl kurių asmenys, teisėtai įgiję teisės magistro diplomą po išlyginamųjų teisės pakraipos studijų ir gavę diplomą, kuriame nurodyta, kad jie gali užimti teisėjo, prokuroro ir advokato pareigas, negali dirbti pagal profesiją.

 

„Tiek už atlygį teikiamų advokatų paslaugų kaip nekomercinės veiklos apibrėžimas, tiek suvaržymai asmenims, teisėtai įgijusiems teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, sudarė prielaidas įtvirtinti Lietuvos advokatūros monopolį“, – teigia N.Puteikis.

 

Daugiau informacijos:

 

Seimo narys Naglis Puteikis

 

Tel. (8 5) 239 6616, el. p. naglis.puteikis@lrs.lt

 

 

 

LVŽS infocentras

 

media@lvzs.lt

Facebook komentarai
Back To Top