skip to Main Content

Seimas rengiasi įteisinti stalininį teisingumą

Seime skinasi kelią Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pataisos.

Pagal jas numatoma nuteistiems iki gyvos galvos žmonėms galimybė išeiti į laisvę, tačiau numatoma sąlyga : „Reikalavimas pripažinti kaltę, gailėtis padarius nusikalstamą veiką!“.

Be to, numatyta, kad net prisipažinęs tai, no nepadaręs, nuteistasis vis tiek turės dar kalėti dešimt metų.

 

 

Skaitant visa tai, iš atminties iškyla stalininio laikmečio Baudžiamojo kodekso „teisinė“ nuostata – 25 metai sovietinio gulago ir 10 metų tremties, bet šiuo atveju su tremtimi problema, tai yra keičiama į 10 metų papildomo įkalinimo vis dar išlikusiame sovietiniame gulage“, – juokiasi Juozas Maksimavičius

Kaip žinia, tik neseniai paaiškėjo, kad du šiauliečiai Malinauskai buvo įkalinti kalėjime po to, kai Šiaulių OBTT suklastojo jiems bylą ir už 100 litų pasmadė vieną melagingą liudininką, kuris slapta paliudijo, kad iš Malinauksų pirko narkotikų.

Tokio „įrpdymo“ pakako sovietiniams Lietuvos teismams – Malinauskai net negalėjo žinoti, kas prieš juos liudija – prokurratūra įslaptino „liudininką“, ir pagal „anonimimį“ skundą žmonės buvo nuteisti kalėti.

Visa Lietuvos „teisinė“ sistema – nuo Šiaulių apygardos iki Aukščiausiojo teismo nusprendė, kad „anonimo“ pakanka žmonių kaltei įrodyti. Nors Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tokia praktika yra nusikalstama, tačiua Lietuvos teisėjams tai nė motais – jie apsimetė, kad to nežino. Malinauskus išgelbėjo tai, kad „slaptam“ liudininkui prabilo sąžinė – jis pats kreipėsi į prokuratūrą ir papsakojo,, kaip Šiaulių ONTT vertė jį melagingai liūdyti.

 

Juozas Maksimavičius kreipėsi į Seimą su tokiu pareiškimu:

 

 

Atviras kreipimasis

2018.02.26

KAUNAS

 Dėl Lietuvos Respublikos BK 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo.

 Nuo Jūsų išreikštos pozicijos balsavimo metu bus aišku, ar sovietinio mąstymo asmenų ruoštas šis BK pakeitimo įstatymo projektas yra priimtinas ir Jums esant Europos Sąjungoje (ES) kaip buko keršto priemonė už sovietinio mąstymo valdininkų pralaimėtas bylas, Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) dėl žmogaus teisių (ŽT) pažeidimų. Todėl Lietuvoje siekiama įteisinti sovietinės stalininės sistemos „teisingumo“ modelį esant Europos Sąjungos nare.

 Jums tai priimtina?!

 BK 51 str. norima įtvirtinti, kad asmuo, nuteistas iki gyvos galvos (g/g), atsėdėjęs 25 metus, įgautų teisę teismo sprendimu bausmę iki g/g pakeisti į terminuotą, t.y., ne mažiau 30 metų ir ne daugiau 35 metus.

 Matome, kad dabartiniame BK 51 str. 2 dalyje yra numatyta, kad keičiant iki g/g bausmę į terminuotą, negali būti pakeista į trumpesnę negu 25 metai. Nėra nurodyta maksimalios ribos, bet iki šio momento buvo keičiama į fiksuotus 25 metus, nes tie asmenys nebuvo kreipęsi į EŽTT dėl ŽT Lietuvoje įvertinimo, kaip Lietuvos valdininkai suvokia EŽT konvencijos veikimą Lietuvoje. Rezultatas liūdnas! Ar dėl to reikia ilginti bausmės terminus, taip norima galutinai įsitvirtinti ES bendrijoje pirmoje vietoje griežčiausiomis bausmėmis ir blogiausiomis sąlygomis įkaltinimo įstaigose?!

 Kaip matome, valdininkai, politikai kaip akivaizdų kerštą už pralaimėtas bylas EŽTT nusprendė 10 metų prailginti terminuotą bausmę bausmės iki g/g keitimo į terminuotą atveju.

 Norisi politikų, valdininkų paklausti, iki kurių valstybių sienų yra laikoma vakarietiška, civilizuota demokratinių valstybių įtakos zona. Ar Lietuvą galima laikyti Vakarų europinės demokratinės civilizacijos valstybe, kai represinio Baudžiamojo kodekso pakeitimai yra daromi pagal sovietinės stalininės „teisingumo“ sistemos modelį.

 Kodėl Lietuvoje neimami europinės demokratijos valstybių pavyzdžiai, jei Lietuvos valdininkai viešai deklaruoja vakarietiškų valstybių kryptį kaip pavyzdį, bet daromų sprendimų rezultatai atvirkštiniai deklaracijoms, ką tai reiškia?! Nors aiškiai yra žinomi geri, pažangūs ES valstybių pavyzdžiai, bet Lietuvos valdininkai sąmoningai kartoja tas klaidas, kurias civilizuotos ES valstybės buvo priverstos spręsti su nacionalinių ir tarptautinių teismų sprendimų pagalba. Tik kvailiams yra būdinga, žinant tokių klaidų pavyzdžius ir jų pasekmes, užsispyrusiai sąmoningą norą kartoti tokių pačių klaidų procesą.

 Vakarietiškos demokratijos valstybėse nuteistiesiems iki g/g teisė prašyti lygtinio paleidimo yra suteikta atsėdėjus nuo 10,15,20 metų skirtingai, bet Lietuvoje norima pasirinkti sovietinius gulaginius pavyzdžius. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos valdininkams nepavyksta net 28-aisiais nepriklausomybės metais išsiveržti iš sovietinio mąstymo įtakos.

 Tik nereikia visuomenei miglos pūsti į akis, kad Lietuvos politikai, valdininkai, teisininkai jau yra atsisakę sovietinio mąstymo, šios pataisos projektas rodo visai ką kita, nes visa tai niekaip neprilygsta vakarietiškų demokratinių valstybių pavyzdžiams.

 Papildyti BK 97 str. 3 d. 3 p. e papunkčiu: e) dešimt metų, jei jiems šio Kodekso 51 str. nurodytu atveju laisvės atėmimo iki g/g bausmė buvo pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme“.

 Skaitant visa tai, iš atminties iškyla stalininio laikmečio Baudžiamojo kodekso „teisinė“ nuostata – 25 metai sovietinio gulago ir 10 metų tremties, bet šiuo atveju su tremtimi problema, tai yra keičiama į 10 metų papildomo įkalinimo vis dar išlikusiame sovietiniame gulage.

 Koks bausmės terminas yra laikytinas sveiku protu suvokiama bausme, o nuo kada jau galima laikyti buku keršto siekimu, paminant net vakarietiškos demokratijos deklaravimą.

 Reikalavimas pripažinti kaltę, gailėtis padarius nusikalstamą veiką!

 Toks reikalavimas, besąlygiškos kaltės pripažinimas – tai ne kas kita kaip tyrėjų, teismų noras įsiteisinti neklystančiųjų statusą a priori, nors ir iškiltų aiškūs teisės pažeidimai priimant nuosprendį, toks formalus kaltė pripažinimo reikalavimas užkirstų kelią siekimui toliau ieškoti teisingumo.

 Pataisų rengėjai nežino ar tiesiog nenori žinoti, kad Lietuvoje du žmonės buvo sušaudyti neteisėtai, tai, jei neklystu, 2006 metais pripažinta Seimo sprendimu, o kiek dar žmonių yra buvę nuteista už tariamus nužudymus, bet vėliau po 4,5-5 metų, praleistų kalėjime, paaiškėjo, kad jie nekalti, todėl jie buvo paleisti iš įkalinimo. Kaip visa tai, tokie atvejai įsipaišo į teisėjų neklystamumo supratimą, į neklystamai pagrįstą teisingos bausmės paskyrimą ir reikalavimą besąlygiškai pripažinti kaltę?!

 Kaip buvo nubausti tyrėjai, teisėjai dėl neteisėto dviejų žmonių sušaudymo ar kitų žmonių neteisėto įkalinimo, ar kaip visada buvo apsiribota kvaila fraze – klysti žmogiška, tik gaila, kad kitų žmonių gyvenimų sunaikinimo sąskaita?!

 Pataisų rengėjai turbūt taip pat nežino, kad keli žmonės buvo nuteisti iki gyvos galvos vieno teisėjo su parašymu, kad šis nuosprendis galutinis ir neskundžiamas. Tai reiškia, kad tie žmonės, aš vienas iš jų, neturėjo teisės apskųsti vieno teisėjo priimto nuosprendžio apeliacine ir kasacine tvarka iki šios dienos.

 Tik nuo Jūsų priklausys, kiek Lietuvai kaip valstybei, esančiai Europos Sąjungos pilnateise nare, dar teks murkdytis sovietinio palikimo liūne.

 Prašau nepritarti šio įstatymo projekto pakeitimo nuostatoms ir reikalauti, kad projektas būtų parengtas pagal pozityvius Europos demokratinių valstybių pavyzdžius, atitinkančius šių dienų realijas.

 

Pagarbiai   Juozas Maksimavičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top