skip to Main Content

Kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir Seimą dėl sunkių Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusikaltimų. Seimas pasūlė palaukti, ką nuspręs jau minėtas apylinkės teismas:

2582

Netrukus gavau ir laukiamą nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė (nuotr. viršuje su savo patrone)  eilinį kartą atmetė mano skundą dėl sunkių teisėjų nusikaltimų.

Nutartis neteisėta ir nusikalstama, todėl naikintina.

Teisėja nieko nepasisakė dėl mano argumentų, išdėstytų skundė, todėl padarė esminį BPK pažeidimą. Iš esmės, tokią teisėjos Balkaitienės nutartį taip pat galima laikyti piktnaudžiavimu tarnyba ir traukti ją baudžiamojon atsakomybėn.

Savo skunde teismui nurodžiau, kad :

  1. Buvau nuteistas taip vadinamo Vilniaus apygardos teismo teisėjų G. Dzedulionio, Aleno Piesliako ir Jolantos Čepukėnienės baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016 už tariamą Alvydo Sadecko šmeižtą.

Nors visi mano teiginiai, dėl kurių buvau nuteistas už tariamą šmeižtą, buvo pagrįsti dokumentais ir įrodymais, tačiau minėta kolegija atsisakė juos vertinti, o pats kolegijos pirmininkas G.Dzedulionis man žodžiu, skelbdamas nuosprendį, išaiškino, kad esu nuteistas todėl, kad kritikuoju teisėsaugą.

Nurodžiau, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumentų klastojimas.

  1. T.y. teisėjas G.Dzedulionis, atmetęs mano skundą, 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teisme man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“. Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą.

  1. Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus.
  2. Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei dešimt metų klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, – pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“.
  3. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai, skaitydamas nuosprendį, man pasakė teisėjas G.Dzedulionis. Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja. Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.
  4. Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G.Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį: „Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes…čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija. Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiuri normaliai j tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį“.
  5. Beje, tai pačiai teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra sprendžiant, kam turi būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. T.y. A.Sadeckas asmeniškai perrašė „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymą, ir iš šio įstatymo po Sadecko „redakcijos“ dingo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms. Tokiu būdu A.Sadeckas atvėrė kelią „Mažeikių naftą“ privatizuoti Lietuvai nedraugiškos Rusijos įmonei „Jukos“. Bet kuriuo atveju, A.Sadecko vaidmuo šiame privatizavime buvo esminis, tačiau teismui A.Sadeckas pateikė ieškinį, prašydamas uždrausti jį sieti su šiuo privatizavimu, ir daug kartų teisme, prisiekęs sakyti tiesą, A.Sadeckas sakė, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu ir niekaip šiame procese nedalyvavo.
  6. Tokie Sadecko parodymai ir skundas neatitinka tikrovės ir yra melagingi. BK 235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas aiškiai nurodo, kad : „1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
  7. Visi šie įrodymai buvo pateikti teismui, tačiau minėta kolegija dėl jų nepasisakė nė žodžio, o jau minėtas teisėjas Dzedulionios man žodžiu pranešė, kad „šiuose bylose tas klausimas (dėl melagingų A.Sadecko parodymų – aut. Pastaba) nebus niekada nagrinėjamas“.
  8. Kitaip sakant, teisėjas Dzedulionis man pranešė, kad aš esu nuteisiamas dėl to, kad kritikuoju mafijinę teisėsaugą, ir kad A.Sadecko įtariami nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme niekada nebus nagrinėjami“.

Tokiu būdu teisėjas Dzedulionis, o taip pat ir kiti du kolegijos nariai padarė nusikaltimą – „piktnaudžiavimas tarnyba“. BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas nurodo, kad :

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

  1. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
  1. Šiuo atveju teisėjas Dzedulionios, Pesliakas ir Čepukėnienė yra apygardos teismo teisėjai, kurių pareiga – objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teismų įstatymas numato, kad teisėjas klauso tik įstatymo, o įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kad yra žinia ir kas nuomonė. Žinią galima patikrinti, ar toks įvykis iš tiesų buvo – šiuo atveju teismas privalėjo patikrinti visus mano pateiktus aukščiau išvardintus įrodymus ir juos vertinti. Nes tik teismui suteikta teisė vykdyti teisingumą, todėl teismas privalo tai vykdyti nešališkai. Tačiau teisėjas Dzedulionis ne tik nevertina mano pateiktų įrodymų, tačiau dar ir mane nuteisia, kaip pats sako, už „teisėsaugos kirtiką“, ir dar mane įspėja, kad niekada neieškočiau teisingumo, nes jo šiame teisme nerasiu. 12. Tai yra besitęsiantis nusikalstamas teisėjų veikimas mano atžvilgiu, nes teismas yra įvedęs cenzūrą ir jau dešimt metų mane persekioja už teisėtą veiklą. Minėta kolegija, mane nuteisdama, puikiai žinojo, kad aš esu nekaltas, o vienintelis žmogus, padaręs nusikaltimą, yra A.Sadeckas, kuris pripažintas „nukentėjusiuoju“. Šiuo nuosprendžiu man buvo padaryta didžiulė žala – buvau nepagrįstai nuteistas laisvės atėmimo bausme, o mano šeimos turtas – žemės sklypas – buvo parduotas varžytinėse tariamai „žalai atlyginti“.
  2. Nurodžiau, kad minėta teisėjų kolegija atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra, sprendžiant, kam turėjo būti parduotos valstybės valdomos AB „Mažeikių nafta“ akcijos. Čia pat Dzedulionis man žodžiu paaiškino, kodėl buvau nuteistas : „Todėl, kad kritikuoju teisėsaugą“. Galimybė kritikuoti valdžią ir vadinamą „teisėsaugą“ yra esminė laisvos ir demokratinės respublikos savybė, o minėtas teismas atima iš manęs tokią galimybę ir dar nuteisia kaip kriminalinį nusikaltėlį. Tai akivaizdūs piktnaudžiavimo tarnyba pavyzdys.
  3. Mano skundą išnagrinėjusi teisėja A.Balkaitienė man nurodo, kad aš nesugebu glaustai, nuosekliai ir aiškiai atskleisti savo skundo esmės, ir kad teismui neaišku, kokie klausimai teikiami skundo nagrinėjimui. Ji taip pat man nurodo, kad aš tik reiškiu savo nepasitenkinimą teisėjais, kurie priėmė man nepalankų sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016, „neperžengdami jiems Lietuvos Respublikos įstatymais suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos“. Su tokia teisėjos Balkaitienės minčių seka niekaip negaliu sutikti – savo skunde aiškiai nurodžiau, kad minėta teisėjų kolegija atvirai ignoravo mano pateiktus įrodymus, kad A.Sadeckas yra melagis, nieko apie juos nepasisakė, ir mane nuteisė. Negana to, kolegijos pirmininkas Dzedulionis man žodžiu išaiškino, kad buvau nuteistas už tai, kad „kritikuoju teisėsaugą“, ir kad man vertėtų pakeisti savo poziciją. Kas čia neaišku? Kokių dar reikia pateikti įrodymų, kad teisėjai sąmoningai ir tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, ir mane nuteisė iš esmės keršto motyvais, vien todėl, kad aš ne kartą rašiau straipsnius, demaskuojančius tokius pseudoteisėjus.
  4. Teisėja Balkaitienė man nurodo, kad mano visus argumentus jau išnagrinėjo prokuroras ir juos atmetė. Tai vėlgi netiesa – prokuroras sutiko, kad minėta teisėjų kolegija padarė nusižengimą, tačiau jie neva nepadarė tokio pobūdžio ir mąsto teisės pažeidimus, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras man pasiūlė kreiptis į teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Pranešu, kad jau buvau kreipęsis, ir kad minėta komisija nusprendė, kad nieko neteisėto Dzedulionis nepadarė, jis neva „man norėjo padėti“, kad aš susiprasčiau, kad „teisėsaugos“ kritikuoti nevalia.
  5. Todėl dar kartą sakau – minėtas Vilniaus apygardos teismas jau daug metų mane persekioja už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą. Žinau, kad tik laiko klausimas, kada visi šie minėti pseudoteisėjai bus traukiami baudžiamojon atsakomybė. Ne kartą kreipiausi į Seimą dėl minėtų teisėjų nusikaltimų, gavau atsakymą, kad dar anksti Seimui vertinti teisėjų veiksmus, reikia palaukti, kokius sprendimus jie priims (pridedu atsakymą).
  6. Teisėja Balkaitienė man sako, kad visi šie mano paminėti faktai yra „deklaratyvūs argumentai“ ir kad mano aprašyti faktai yra „nepagrįsta bei nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis“. Manau, kad tai teisėjos Balkaitienės nusikalstama veikla, nes visus mano išvardintus faktus labai lengva patikrinti, tai nėra mano haliucinacijos, o realūs, įvykę faktai – teismui pateiktas ir Dzeduliono „moralo“ garso įrašas. Būtent šiuos faktus teisėja ir turėjo vertinti. Žinoma, kad mano lūkesčių neatitinka teismas, kuris jau daug metų slepia ir dengia sunkią A.Sadecko nusikalstamą veiklą, ir būtent tokia veikla ir turėjo būti vertinta.

Kol kas visas teisėjų klanas atkakliai atsisako vykdyti teisingumą ir persekioti tuos teisėjus, kurie, prisidengdama teisėjų mantija, daro sunkius nusikaltimus.

  1. Visi mano išdėstyti faktai yra objektyvūs duomenis, ir teismo pareiga juos vertinti. Priešingai, jei nurodo teisėja Balkaitienė, visi mano nurodyti faktai patvirtina, kad minima teisėjų kolegija, nagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365 2016, atlikdami savo tiesiogines pareigas, savo veiksmais tyčia siekė piktnaudžiauti tarnyba, neatliko funkcijų ir pareigų padarė mano nurodomą nusikalstamą veiką.
  2. Taip pat nepagrįstas ir teisėjos Balkaitienės nenoras atnaujinti minėtą baudžiamąją bylą. Jau ir prokuratūra pripažino, kad minėtas nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau siūlo man skųstis dėl teisėjų etikos, o ne dėl sąmoningų nusikalstamų veiksmų.

LR BPK 166 str. 1 d. 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vagos – nukentėjusio skundas arba prokurorui nustačius nusikalstamą veiklą. Prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar arba yra nenustatyti nusikaltimą padarę asmenys. Visais kitais atvejais ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, tuo labiau kad aš labai aiškiai įvardinau nusikaltimus padariusius asmenis.

  1. Kodėl mano teiginys, kad aš buvau nuteistas pagal melagingus A.Sadecko skundus ir parodymus teisme, minėtos teisėjų kolegijos buvo pripažintas šmeižtu. Vienintelis motyvas – neva teismas nė karto dar nepripažino Sadecko melagiu. Tačiau aš apie tai ir rašau – teisėjai sąmoningai ir tyčia veikia nusikalstamai, ignoruodami mano pateiktus įrodymus, todėl A.Sadeckas išvengia atsakomybės. Teismas privalėjo pasisakyti apie mano pateiktus įrodymus, ir nurodyti nutartyje, bet apie tai nei žodžio. Tai rodo, kad teisėjai Piesliakas, Čepukėnienė ir Dzedulionis nevertina pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisako. Tik paneigus mano pateiktus įrodymus, kad Sadecko skundas melagingas ir jis atlieka kitus mano nurodytus nusikalstamus veiksmus, aš galėjau būti pripažintas kaltu. Mano pateiktus įrodymus teismas privalėjo vertinti. įstatyme – Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vadinasi, mano pateiktus įrodymus apie Sadecko veiklą privatizuojant „Mažeikių naftą“ ir vėliau neigiant bet kokį dalyvavimą šiame procese teismas privalėjo įvertinti. Kadangi teismas šiuos įrodymus atmetė, privalėjo nurodyti motyvus, kodėl mano pateikti įrodymai atmetami. Todėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutartis šioje byloje akivaizdžiai neteisėta, nes šiurkščiai pažeistas baudžiamojo proceso

įstatymas – teismas nevertino mano pateiktų įrodymų, tyčia neteisėtai tvirtindamas, kad jie neturi jokios reikšmės. Kaip gali neturėti reikšmės įrodymai, kurie įrodo, kad aš buvau nuteistas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus?  Teismas privalėjo šiuos nurodytus faktus patikrinti ir dėl jų pasisakyti nuosprendyje. Kaip aš, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos gyventojas galiu gerbti teismą ir teisėjus, kurie vykdydami teisingumą piktnaudžiauja tarnybine padėtimi?

  1. Todėl prašau atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365/2016 ir mane išteisinti. Prokuroras, pripažindamas, kad aš esu nuteistas nepagrįstai, teisėjams padarius nusikaltimus, man paaiškina, kad aš vis tiek liksiu nuteistas, ir kad aš turiu pateikti prašymą, kuris atitiktų vieno iš trijų (pagal byloje paaiškėjusias naujas aplinkybes ar pagal kitus Kodekso nurodytus pagrindus) teismuose išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą reguliuojančio šio Kodekso XI dalyje skyrių nuostatas.  Kadangi visus mano pateiktus argumentus visa „teisinė“ sistema ignoravo, prašau atnaujinti baudžiamąją bylą remiantis  BPK 451 straipsniu.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai : Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:

1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;

Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, o Konstitucinis Teismas savo 2020-03-03 nutartyje nurodė, kad  teisėjai negali būti nepagrįstai išskirti iš visuomenės ir turėti pagal Konstituciją draudžiamos privilegijos.

Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs.

BPK 444 straipsnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą nurodo, kad byla atnaujinama, kai:

  1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

 

Šiame straipsnyje nurodyta, kad byla atnaujinama ir tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo.

 

Remdamasis BPK 444 str. prašau panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą minėtiems teisėjams, nes akivaizdu, kad jie nusikalstamai piktnaudžiavo šioje byloje. Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad tik juos nuteisus, galėsiu būti išteisintas šioje byloje.

 

Minėta teisėjų kolegija ignoravo mano pateiktus įrodymus, kad A.Sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus, o teisme sakė, kad su tuo privatizavimu jis niekaip nėra susijęs. Teismas turėjo pareigą vertinti šiuos įrodymus, o ne juos ignoruoti.

Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas negali nagrinėti mano skundų, nes daugiau nei dešimt šio teismo teisėjų vykdė sunkią nusikalstamą veiklą mano atžvilgiu.

Tai akivaizdūs piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo pavyzdžiai, todėl teismo, remdamasis BPK 451 str. prašau :

  1. Panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
  2. Pradėti ikiteisminį tyrimą pseudoteisėjų atžvilgiu.
  3. Pripažinti mane nukentėjusiuoju
  4. Atnaujinti minimą baudžiamąją bylą, mane išteisinti, įvertinti A.Sadecko parodymus.

 

Aurimas Drižius

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top