skip to Main Content

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pranešimas: „Seimo komisija aiškinsis, kodėl Lietuva už didžiules palūkanas prasiskolino komerciniams bankams“

 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pavedama atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009–2012 metais, Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos teigimu, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas. Komisija turėtų aiškintis ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių. Parlamentinio tyrimo iniciatyvos nutarimo projektą teikia net 49 įvairių frakcijų Seimo nariai.

Nors teigiama, kad Seimas vykdys buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus veiklos tyrimą, iš tikrųjų imamasi Dalios Grybauskaitės veiklos tyrimo – mat A.Kubilius buvo tik ekscelencijos valios vykdytojas, niekada neturėjęs stuburo.

Mat D.Grybauskaitė atsisakė skolintis iš TVF, nurodžiusi, kad iš šio fondo skolinasi tik tie, kuriems niekas kitas neskolina, be to, šis fondas neva lieps Lietuvos vyriausybei sumažinti pensijas.

https://verslas.lrytas.lt/-13204030341318859801-d-grybauskait%C4%97-paskolos-%C4%97mimas-i%C5%A1-tvf-rodyt%C5%B3-kad-nesusitvarkome-patys.htm

Tačiau vėliau taip nutiko – po to, kai Kubilius pasiskolino milijardą dolerių iš JAV už 10 proc. palūkanų, praėjus keliems mėnesiams pinigų vėl pritrūko – tada jau teko skolinti iš VTF, ir mažinti pensijas.

 

Parlamentarams įtarimų kelia keistas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinkimas skolintis iš komercinių bankų ir už didžiules palūkanas. 2009–2012 metais Lietuva skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) (pavyzdžiui, Latvija tuo pat metu iš TVF skolinosi tik už 3,2 proc.) ir dėl šios priežasties Lietuvos bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus. Finansų ministerija minimu laikotarpiu pasiskolino 7,5 milijardo eurų, tačiau nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis net 9,375 proc.

 

„2009–2012 m. Finansų ministerijos vykdyto skolinimosi kainą mokame šiandien, o dar didesnę mokėsime ateityje“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis pažymėdamas, kad valstybei, t. y. Lietuvos mokesčių mokėtojams, teks sumokėti 1,6 mlrd. eurų didesnių išlaidų skolai apmokėti nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF. Pasak A. Palionio, iš viso Lietuva privačioms finansų institucijoms turės sumokėti net 3,2 milijardo eurų palūkanų. „Be to, anuomet valdžiusi konservatorių ir liberalų Vyriausybė, sąmoningai ar ne, bet didžiąją skolos dalį – 5,0 milijardus eurų – numatė grąžinti 2020–2022 metais. Taip, būtent tada, kai mūsų šalis neteks didžiosios dalies Europos pinigų“, – sako Seimo narys A. Palionis.

 

Be to, Valstybės kontrolė 2010 metų ir vėlesnėse auditų ataskaitose pažymi, jog vidaus rinkoje tuo laikotarpiu buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms neviešu būdu įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), bei konstatuoja, kad tam tikrais laikotarpiais buvo skolintasi nesant tam poreikio, kad toks Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrino konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo bei galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai ir skolos valdymo išlaidoms.

 

Už tai, kad mokesčių mokėtojams užkrovė 1,6 mlrd. eurų papildomą naštą, D.Grybauskaitė užkabino A.Kubiliui ir Butkevičius po Komandoro patys sau pasikabino Komandoro kryžius ir pavadino tai „sėkmingais valstybės strateginių projektų įgyvendintojais“.

 

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/valstybes-ordinai-ir-a-butkeviciui-ir-a-kubiliui.d?id=67185100

 

„Tikimės, kad šis parlamentinis tyrimas padės atsakyti į visuomenei ramybės neduodantį klausimą, kodėl skolintasi taip brangiai, nes skolos našta yra padalinta kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Norime sužinoti, dėl kokių priežasčių 2009–2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė tokį sprendimą, kodėl buvo skolinamasi už astronomines palūkanas, nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai, tikėtina, jie priimdavo sprendimus. Taip pat nustatyti, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos“, – sako Andrius Palionis, pridurdamas, kad, deja, atsižvelgiant į faktą, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovavo Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, šešėlis krenta ir ant buvusios finansų ministrės, o dabar Seimo narės Ingridos Šimonytės, bei ant 2009–2012 metais Lietuvą valdžiusių partijų lyderių. „Kyla pagrįstų įtarimų, ar anuometinių valdančiųjų politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos. Taigi visuomenei ir Seimo nariams kyla daug klausimų, į kuriuos, viliamės, parlamentinis tyrimas atsakys“, – primena Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas A. Palionis.

 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlikti parlamentinį tyrimą ir išvadą parlamentui pateikti turės iki 2018 m. balandžio 1 d.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : MONIKA KUTKAITYTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

Facebook komentarai
Back To Top