skip to Main Content

Sąmoningi mokesčių mokėtojai padėjo į biudžetą grąžinti per 32 mln. € mokesčių

 

Pagrindiniai faktai:

 

VMI pasitikėjimo telefonas 1882 įsteigtas 2016 m. birželio 5 d.;

 

Pasitikėjimo linija įrengta panaudojant VMI Mokesčių informacijos centro infrastruktūrą;

 

Iki šiol gauta per 30 tūkst. pranešimų apie mokestinius pažeidimus;

 

Daugiausia informacijos pateikiama gegužės – rugpjūčio mėnesiais;

 

Didžiausia nustatyta nuslėptų pajamų suma – beveik 300 tūkst. eurų. 2012 metais VMI pristatė naują paslaugą – programėlę „Pranešk“, kuria taip pat galima pranešti apie mokestinius pažeidimus.

 

2016 m. birželio 6 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad nuo 2006 m. birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją iš sąmoningų mokesčių mokėtojų, VMI nustatė per 32 mln. € nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 30 tūkst. įvairių pranešimų.

 

VMI pastebi, kad mokesčių mokėtojų nepakantumas daromiems mokestiniams nusižengimams kasmet auga. Per paskutinius kelerius metus gautų pranešimų skaičius viršija 4000, o šiemet jau sulaukta beveik 1700 pranešimų. Mokesčių inspekcijos specialistai visuomet reaguoja į gyventojų telefonu, programėle „Pranešk“, raštu ar tiesiogiai pateikiamą informaciją, o pranešimų skaičius rodo, kad gyventojai nesitaiksto su daromais pažeidimais. Gyventojų sąmoningumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų.

 

„VMI vertina kiekvieną gautą pranešimą, ir kiekvienas pranešimas, be išimties, yra labai svarbus.  Mokesčių inspekcijos analitikai vertina gautą informaciją ir imasi efektyviausių priemonių“, – pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, akcentuodamas, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų Lietuvoje sąžiningai vykdo mokestines prievoles.

 

Nuo pasitikėjimo telefono 1882 įkūrimo VMI kas mėnesį sulaukia vidutiniškai apie 250 pranešimų apie pastebėtus įvairius mokestinius pažeidimus: mokamus atlyginimus „vokeliuose“, gaunamų pajamų neapskaitymą, kvitų neišdavimą, nelegalų darbą ir kt. Jei išskirtume programėlę „Pranešk“, tai daugiausiai (apie 30 %) pranešimų pateikiama apie viešojo maitinimo įmones, kuriose neišduodami kasos aparatų fiskaliniai kvitai, o tik pateikiamos išankstinės sąskaitos, taip neapskaitant gautų grynųjų pinigų.

 

Remdamasi gauta informacija, VMI nustatė apie 6 mln. eurų išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio („vokelių“), per 1,5 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų. O didžiausia nustatyta nuslėptų pajamų suma – beveik 300 tūkst. eurų.

 

Per dešimtmetį pasitikėjimo linija gautų pranešimų daugiausia sulaukiama iš didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Kasmet atsiranda naujų veiklos sričių, kuriose bandomas nuslėpti mokesčius. Viena tokių – prekyba internetu. Gaunama vis daugiau gyventojų pranešimų apie pastebėtus mokestinius pažeidimus elektroninės prekybos versle. Programėle „Pranešk“ daugiausiai pateikiama pranešimų apie viešojo maitinimo įmones, apgyvendinimo paslaugas bei nuomą teikiančius asmenis ir autoservisų veiklą.

 

Statistika rodo, kad apie mokestinius pažeidimus vienodai praneša tiek vyrai, tiek moterys (po 50 %), pusė gyventojų sutinka aktyviai bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi tiriant pažeidimus, o daugiausiai informacijos VMI gauna gegužės – rugpjūčio mėnesiais.

 

VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai taip pat gali pranešti užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, kuria naudojantis apie pažeidimus pranešti tapo dar paprasčiau: mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti audio ar video įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI.

 

Nustatytų įdomesnių atvejų per dešimtmetį, panaudojant sąmoningų gyventojų informaciją, pavyzdžiai:

 

Vilnius (Vilniaus AVMI)

 

VMI Pasitikėjimo telefonu 1882 gyventojo pateikta informacija apie neapskaitytą darbo užmokestį, Vilniaus AVMI specialistams padėjo išaiškinti ne tik „vokelių“ mokėjimo atvejį vienoje Vilniaus bendrovei priklausančioje kavinėje, bet, pasitvirtinus informacijai, tapo pagrindu pradėti bendrovės mokestinį tyrimą, po kurio nuslėpti mokesčiai grįžo į šalies biudžetą. 

 

Jog gyventojo pateikta informacija gali baigtis rezultatyviu patikrinimu, signalizavo ir VMI apie bendrovę turimi duomenys. Labiausiai – darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis, kuris siekė vos kiek daugiau nei 400 litų. Antra, VMI gerai žinoma kavinėse ir baruose paplitusi praktika vengti mokesčių neapskaitant pajamų. Šiam tikslui pasitelkiamos manipuliacijos kasos aparatų galimybėmis, kone šimtaprocentinių nuolaidų pritaikymas, fiskalinio kvito neišdavimas ir kt. Įvertinusi šias aplinkybes Vilniaus AVMI kavinėje atliko operatyvų patikrinimą.

 

Jo metu peržiūrėjus elektronines kontrolines juostas ir jose spausdinamas „Sąskaitas“, ėmė aiškėti galbūt mokamų bendrovėje „vokelių“ šaltiniai, mat restorane nebuvo užtikrinama, jog kiekvieną kartą uždarant kliento „Sąskaitą“ būtų spausdinamas fiskalinis kvitas, patvirtinantis, jog pajamos buvo apskaitytos. Vilniaus AVMI specialistai nustatė, jog nefiskalinių kvitų – sąskaitų buvo atspausdinta daugiau nei už 1 mln. litų, tačiau fiskaliniais kvitais užbaigta tik trečdalis operacijų – į įmonės buhalterinę apskaitą per pusmetį galėjo būti neįtraukta daugiau kaip 700 tūkst. litų gautų pajamų. Be kita ko, kasdien bendrovėje buvo atidaromas specialus stalas, ant kurio „sukeliamos per darbo dieną neuždarytos sąskaitos, o dienos pabaigoje atliekamas jų anuliavimas. Iš šių pinigų ir buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams ir perkami maisto produktai. Apie bendrovėje mokamus „vokelius“ patvirtino ir 8 iš 11 paaiškinimus teikusių darbuotojų. Apskaičiuota, jog per pusmetį bendrovės vadovė tyčia išmokėjo per 24 tūkst. litų darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

 

Vėliau dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“ bendrovės vadovę kalta pripažino tiek Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, už padarytus pažeidimus skirdamas jai 10 tūkst. litų baudą, tiek Vilniaus apygardos teismas, atmetęs apeliacinį skundą.

 

Pagal gyventojo pateiktą VMI Pasitikėjimo telefonu 1882 informaciją išaiškintas „vokelių“ mokėjimo atvejis, vėliau patvirtintas teismų, tiek kiti operatyvaus patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, tokie kaip: į apskaitos registrus neįtrauktos PVM sąskaitos – faktūros, grynųjų pinigų išėmimas iš kasos neišrašant kasos pajamų orderio, kasos darbo organizavimo trūkumai ir kt., tapo pagrindu Vilniaus AVMI atlikti bendrovės mokestinį tyrimą, kurio metu apskaičiuota per 77 tūkst. litų mokėtinų mokesčių. Ir tam, kad į valstybės biudžetą grįžtų šalies gerovei kurti reikalingi pinigai, pakako skambučio VMI Pasitikėjimo telefonu 1882.

 

Kaunas (Kauno AVMI)

 

VMI prie FM pasitikėjimo telefonu 1882 tris metus iš eilės gauti pranešimai dėl slaugos paslaugas teikiančios įmonės galimai mokamo darbo užmokesčio „vokelyje“, darbo santykių pažeidimų ir vykdomos nelegalios veiklos, pasitvirtino atlikus 2 operatyvius patikrinimus ir sąlygojo išsamesnį mokestinį patikrinimą, kurio metu paaiškėjo nesumokėta mokesčių Valstybei už daugiau nei 35 tūkst. neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų.

 

Jau 1-ojo patikrinimo metu, Kauno AVMI specialistai patvirtino įtarimus dėl nelegalios veiklos ir „vokeliuose“ mokamų atlyginimų, nes buvo nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nėra įregistravęs veiklos Kauno AVMI, įmonės darbuotojams darbo užmokestis išmokamas nesilaikant darbo sutartyse numatytų terminų ir įsiskolinimas darbuotojams siekia 24 tūkst. eurų.

 

Nors gyventojo teigimu, slaugos namai oficialiai vietų naujiems klientams neturėjo, tačiau vis tiek priimdavo, tokiu būdu neapskaitydami už jų slaugą gautų pajamų. Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo dieną slaugos namuose buvo slaugomi 43 seneliai, nors buhalterinėje apskaitoje apskaitomos pajamos gautos tik iš 21 asmens; rastas pajamų neatitikimas ir sąskaitose, bei pajamų deklaracijoje – nustatyta, kad įmonė deklaruoja mažesnes pajamas nei gauna.

 

Pagal gyventojo pateiktą VMI Pasitikėjimo telefonu 1882 pasitvirtinusią informaciją, įmonei priskaičiuota į Valstybės biudžetą sumokėti beveik 36 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Dėl apgaulingos apskaitos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 

Klaipėda (Klaipėdos AVMI)

 

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gavusi pranešimą apie pirkėjui neišduotą kvitą, patikrino kompiuteriais ir jų dalimis prekiaujančią Klaipėdos įmonę ir nustatė beveik 200 000 Eur nuslėptų pajamų. Įmonė nedeklaravo kompiuterinės technikos ir jos įrangos pardavimo pajamų, o siekdama suklaidinti tyrimą ir išvengti atsakomybės, ėmėsi sandėlių „valymo“: nurašinėjo, „ardė“ ir kitais būdais bandė atsikratyti jau parduotų, tačiau oficialiai vis dar kaip likučiai apskaitytų prekių.

 

„Išvaliusi“ sandėlius įmonė atsikratė net 95 proc prekių likučių: buvo nurašyta apie 14 000 vnt. naujų, dar garantinių prekių, tarp jų 146 nešiojamieji kompiuteriai. Nurašomų prekių sumai pagrįsti įmonė pateikė direktoriaus įsakymą išardyti dalims naujus, tačiau tariamai nebeveikiančius kompiuterius. Vertingiausia jų dalis – monitoriai – buvo užpajamuoti kaip prekės, skirtos perpardavimui. Tačiau patikrinimo metu darbuotojai sutartinai tikino nežinantys, kas ir kaip ardė minėtus kompiuterius, o vietoj naujų monitorių VMI dėžėse rado tik senienas.

 

Po šios versijos iškart radosi nauja – prekių nukainojimo aktai, į kuriuos pateko per 10 000 vnt. įvairių prekių už daugiau nei 134 000 €, tarp jų ir „išardytų“ kompiuterių monitoriai. Tačiau ir tų nukainotų prekių sandėlyje neaptikta – esą nukainotas prekes, įvertintas vos 6500 €, iškart įsigijo nežinomas pirkėjas, sumokėjęs grynais, o gautos pajamos kaip grąžinama skolos dalis atiteko įmonės akcininkui.

 

„Bendrovei papildomai priskaičiuota sumokėti per 40 000 € mokėtino PVM. VMI surinko pagrįstų įrodymų, jog įmonė sukčiavo neapskaitydama ir nedeklaruodama už prekes gautų pajamų, nuo kurių neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM, tarp jų ir įrodymų, kad kompiuterinė technika negalėjo būti išardyta, nukainuota ir parduota simbolinėmis kainomis“,- apibendrino Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė G. Rimkienė. 

 

Šiauliai (Šiaulių AVMI)

 

Atsiradus Pasitikėjimo telefonui 1882, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams pirmiesiems šalyje teko tikrinti Pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją ir rasti pirmuosius vokelius.

 

Tikrindami, ar individualioje statybos įmonėje mokami atlyginimai „vokeliuose“, mokesčių specialistai įmonėje rado 37 vokelius, kuriuose buvo 62 850 litų grynųjų pinigų. Vokeliai buvo antspauduoti, ant kiekvieno vokelio – buhalterės parašas, nurodyta darbuotojo, kuriam išmokamas neoficialus atlyginimas, pavardė bei išmokamos sumos dydis. Liesiausias vokelis buvo su 240 litų, o storiausiame tilpo 17 tūkstančių litų. Tai rekordinis atlyginimas vokelyje.

 

Nustatyta, kad įmonėje 2006 m. birželio atlyginimai darbuotojams mokėti pagal du – oficialų ir neoficialų – apskaitos žiniaraščius. Pagal neoficialųjį, neapskaityto darbo užmokesčio suma buvo 167 875 Lt. Įmonei priskaičiuota 147 626,39 Lt mokesčių, delspinigių ir baudų.

 

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagal Pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją atliko patikrinimą (2012 m. spalis) Šiaulių apskrities bendrovėje, užsiimančioje medžio ir metalo gaminių gamyba. Įmonė tikrinta dėl galimai mokamų atlyginimų „vokeliuose“. Tos dienos darbuotojams skirtas „vokelis“ buvo 5 tūkst. litų, o pagal rastus užrašus per šešis mėnesius būta daugiau kaip 84 tūkst. litų neapskaitytų išmokų. Maža to, įmonės vadovas patikrinimo metu stvėrė nuo stalo „juodąją“ buhalteriją liudijančių užrašų pundą, iššoko pro langą. Sėkmingai jį įveikęs ir saugiai įsikūręs ant stogo, direktorius peržiūrėjo, ką išsinešęs. Po to ropštėsi aukštyn ir, įveikęs stogo kraigą, ketino pasprukti. Nepasisekė.

 

Alytus (Alytaus AVMI)

 

2008 m. Mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu 1882 gauta informacija, kad Alytaus apskrityje automobilių remonto veiklą vykdanti bendrovė darbuotojams atlyginimus galimai mokėjo „vokeliuose“.

 

Patikrinimo metu rasta apie 26 tūkst. eurų (2008 m. valiuta – 90 tūkst. litų) suma, neapskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje bei paruošti „vokeliai‘ mokėti darbuotojams. Šioje įmonėje 2007 m. vidutiniškai dirbo 24 darbuotojai.

 

Į bendrovę, kurioje buvo nustatyti šie faktai, buvo iškviesti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Alytaus skyriaus pareigūnai, kurie dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

 

Tais pačiais metais telefonu 1882 Alytaus AVMI pranešta apie nesąžiningus turgaus prekeivius mėsos produktais. Atlikus 2 gyventojų, besiverčiančių prekyba turgavietėje, mokestinius patikrinimus, paaiškėjo, kad asmenys, prekiavę mėsos produktais, nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), nesilaikė buhalterinės apskaitos tvarkos.

 

Patikrinimų metu nustatyta, kad asmenų, vykdančių ekonominę veiklą už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100 tūkst. litų, tačiau mokesčių mokėtojai nepateikė prašymų įregistruoti juos PVM mokėtojais, PVM neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo, taip pat nesilaikė gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai teisinosi nežinoję įstatymų, manę, kad legaliai veiklai vykdyti užtenka įsigyti verslo liudijimą.

 

Norisi pasidžiaugti, sąžiningų ir atsakingų Alytaus apskrities gyventojų iniciatyvumu pranešant VMI apie galimai neteisėtą veiklą. Tik aktyvių piliečių dėka galima mažinti šešėlį ekonomikoje ir ugdyti visuomenės suvokimą, kad vengdami mokesčių žmonės nuskriaudžia ne valstybę, o save, savo artimuosius.

 

 

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: LAIMONAS RIMKUS, VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

Facebook komentarai
Back To Top