skip to Main Content

Kodėl visi prokurorai, į kuriuos aš kreipiuosi dėl vykdomos nusikalstamos veiklos, visada vyksta tik pas įtariamąjį vagį pasikonsultuoti, kaip nepradėti ikiteisminio tyrimo?

Ir kodėl niekada neapklausinėja liudininkų? Jie suklastoja net pateiktas liudininkų faktines nusikalstamos veiklos aplinkybes.

Aš įrodžiau Vilniaus Apygardos teismo teisėjai Aušrai Bielskei (nutartis 2019m. gegužės 28 d. Nr. IBPS-V-644044), kad prokurorė Vaida Motuzonienė klastojo į bylą pateiktas faktines aplinkybes pagal įtariamo asmens nusikalstama veikla nurodymus. Ji sąmoningai neapklausinėjo liudininkų vien tik dėl to, kad nusikalstama veikla būtų nuslėpta. Teismas įsakė prokurorei nesikonsultuoti su įtariamuoju, apklausti liudininkus ir neklastoti faktinių aplinkybių. Šiuo metu dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Todėl aš informavau Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą apie prokurorės Vaidos Matuzonienės akivaizdų piktybinį pareigų nevykdymą ir sąmoningą faktinių aplinkybių klastojimą bei paprašiau atlikti tarnybinį patikrinimą.

Mėnesio eigoje gavau atsakymą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teigimu, sąmoningas dokumentų klastojimas atitinka prokuratūros etikos normas (dokumentas prisegtuke). Dėl šios priežasties buvo atsisakyta atlikti tarnybinį patikrinimą, susijusį su prokurores Vaidos Motuzonienės elgesiu.

 

 

 

 

 

 

 

Taip pat kreipiausi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl kitos parazitinės veiklos, vykstančios prokuratūroje, stabdymo, tačiau gavau atsakymą:   „Susipažinus su Jūsų prašymu nustatyta, kad nesuprantama dėl kurių aplinkybių esate nepatenkintas, todėl vadovaujantis Aprašo 53.10 papunkčiu generalinio prokuroro E. Pašilio rezoliuciniu sprendimu Jūsų prašymas paliekamas nenagrinėtu“. Jų teigimu, yra gerai, kaip yra, parazitines veiklos vykstančios prokuratūroje nereikia mažinti, ir atsisakė su manim susitikti bei paimti įrodymus.

Aš nežinau, prokurorų darbo subtilybių, pavyzdžiui, koks pagal baudžiamą ar civilinį kodeksą yra straipsnio numeris, kai asmuo nuvagia automobilį ar duria peiliu į pilvą, bet aš, kaip baigęs aukštąjį mokslą Biomechanikos srityje ir būdamas mokslų daktaru, žinau, kad tiems visiems prokurorams, rašiusiems man nesąmones, reikėtų pakeisti smegenis, kadangi jie darosi pavojingi visuomenei. Gaila, kad mokslas iki to dar nepažengė.

Pagarbiai,

Dr. Remigijus Guobys

 

 
Remigijus Guobys

UAB „Plieninis skydas“ 50 proc. akcijų savininkas

Gyvenamosios vietos adresas: 4 Repton Green, Stalbans, Herts,

AL3 6RT, Jungtinė Karalystė

El. paštas remis@fortengineering.co.uk

Lietuvos Respublikos

Generaliniam prokurorui

Evaldui Pašiliui

El. paštas Evaldas.Pasilis@prokuraturos.lt

S K U N D A S

DĖL TARNYBINIO PROKURORĖS PATIKRINIMO INICIJAVIMO

(tyrimo medžiagos Nr. M-2-02-00149-19)

2019 m. gegužės 30 d.

Jungtinė Karalystė

1.2019-02-11
aš, Remigijus Guobys, būdamas UAB „Plieninis skydas“ 50 proc. akcijų savininku, kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį 
prokurorą su skundu pradėti ikiteisminį tyrimą.

2.Pateiktame skunde buvo nurodyta, kad 2016-05-31 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 priėmė sprendimą, kuriuo UAB „Plieninis skydas“ buvo įpareigotas man,kaip akcininkui, pateikti dokumentus, susijusius su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki šio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos. Teismo sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo dar
2017-12-05, t. y. beveik prieš 18 mėnesių.

2017-12-21 teismas išdavė vykdomąjį raštą byloje, kuris buvo perduotas antstolei Astai Stanišauskaitei (toliau – antstolė), ir buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0177/18/00001 dėl teismo sprendimo įvykdymo. Nepaisant to, UAB „Plieninis skydas“ direktorius Rolandas Guobys šio teismo
sprendimo nėra įvykdęs iki šiol. R. Guobys teismo sprendimo vykdymą specialiai ir piktybiškai vilkina pateikdamas nepagrįstus skundus, kuriuos teismai atmeta, pateikia tik labai mažą ir neesminę dalį reikalaujamų dokumentų, kurių autentiškumas kelia abejonių, ir kurie negali būti patikrinti, šio teismo sprendimo priverstiniam įvykdymui nepadeda net teismo R. Guobiui skiriamos baudos už teismo sprendimo nevykdymą, o visą šį laiką (
beveik 18 mėnesių) yra pažeidžiamos teismo man konstatuotos teisės.

Atsižvelgiant į tai, pateiktu skundu buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
(toliau – BK) 245 straipsnį.

3. Šis pateiktas skundas buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajam veiklos skyriui, kur 2019-03-04 vyriausiasis tyrėjas Romuald Moroz (toliau – tyrėjas) priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

4. Tyrėjas, gavęs skundą, kreipėsi į potencialų įtariamąjį Rolandą Guobį ir paprašė paaiškinimo dėl skunde nurodytų aplinkybių, o vėliau, remdamasis išimtinai R. Guobio pateiktu paaiškinimu, nusprendė, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 245 straipsnyje numatytos veikos.

5. Nepraleidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyto termino, pareiškėjas 2019-03-08 kreipėsi su skundu į prokurorę, prašydamas panaikinti tyrėjo 2019-03-04 nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 245 straipsnyje
numatytos veikos pagal pareiškėjo Remigijaus Guobio 2019-02-11 skundą.
Pareiškėjas 2019-03-08 skunde pabrėžė, kad pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos ge
neralinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos
(toliau – Rekomendacijos) 3.5, 37 ir 38 dalis, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs
skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą  pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali atlikti
papildomus veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis , tačiau patikslinimo metu negali būti atliekama BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyto liudytojo apklausa ir kiti proceso veiksmai, nenurodyti BPK 168 straipsnio 1 dalyje, t. y. gavus skundą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikdamas patikslinimo veiksmus negali apklausti potencialaus įtariamojo.

Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju tyrėjas, gavęs mano skundą, ne tik, kad apklausė Rolandą Guobį apie skunde nurodytas aplinkybes ir nusikalstamą veiką, kurią jis galimai padarė, kas prieštarauja BPK 168 straipsnio 1 daliai ir Rekomendacijų 38 daliai, bet ir priimdamas nut
arimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą rėmėsi išimtinai tik potencialaus įtariamojo „paaiškinimais“, kas yra visiškai nesuderinama su reikalavimu kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per
trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis)
.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio procesinio veiksmo kaip „paaiškinimo“ paėmimas iš asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką, baudžiamojo proceso įstatymai išvis nenumato, yra tik liudytojų apklausa, tačiau ši apklausa atliekama tik tuomet, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuo tarpu, kaip minėta, asmens, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką, apklausa, gavus tik pareiškimą, skundą ar pranešimą, apie nusikalstamą veiką ir atliekant patikslinimo veiksmus yra draudžiama.

6. 2019-04-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Vaida Matuzonienė (
toliau – prokurorė) priėmė nutarimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą.

Iš esmės visame prokurorės nutarime tik teoriškai buvo analizuojamas BK 245 str aipsnis ir teismų praktika šio straipsnio taikymo klausimu, o nutarimas atmesti pareiškėjo skundą buvo grindžiamas tik baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės principu, tačiau be šių teorinių
aspektų prokurorė nei kiek neanalizavo paties pareiškėjo 2019-03-08 skundo ir jo argumentų, nesigilino į patį 2019-02-11 skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tik pasirėmusi neteisėtai gautais potencialaus įtariamojo paaiškinimais padarė klaidingas išvadas dėl skųsto tyrėjo nutarimo,
todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas iš esmės taip ir liko neišnagrinėtas, pareiškėjas su skundu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio prašė skundžiamą prokurorės nutarimą laikyti nepagrįstu ir jį panaikinti.

7. Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo (toliau – ikiteisminio tyrimo teisėjas)
2019-04-23 nutartimi pareiškėjo skundas dėl prokurorės  nutarimo buvo atmestas , tačiau šią ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį apskundus aukštesniam teismui, 2019-05-28 Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria nutarė panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-04-23 nutartį ir dėl pareiškėjo Remigijaus Guobio 2019-04-15 skundo priimti naują sprendimą – panaikinti tiek tyrėjo, tiek prokurorės nutarimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą
.

8. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-28 nutartimi konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo „nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl prokurorės nutarimo panaikinimo, yra nepagrįsta, todėl neteisėta“. Teismas nutartyje nurodė, jog nors ir sutinka, kad sprendimų, nesusijusių
su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys, tačiau pažymėjo, kad bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo tyčinis nevykdymas „yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia
teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams“, todėl tokia veika gali būti laikoma pavojingu pažeidimu, už kurį gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

 
Apygardos teismas pabrėžė, kad, jo vertinimu,  sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimti
skubotai, nenustačius priežasčių, kodėl įsiteisėjęs teismo sprendimas nevykdomas ilgiau nei 17
mėnesių, neįvertinus, kad už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniu i daugiau nei prieš metus
laiko jau buvo skirta bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą, tačiau įsiteisėjęs sprendimas toliau
nėra vykdomas, nebuvo tirtos ir analizuotos aplinkybės, kad dėl po nesėkmingų atsakingo asmens
bandymo atnaujinti bylą, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ar bandymo apskųsti paskirtą
baudą, teismai atsakingam asmeniui jau buvo išaiškinę įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą,
nebuvo aiškintasi, ar ne atsakingo asmens Rolando Guobio tyčine veika buvo sudaryta tokia t
eisinė situacija, kad teismo sprendimo vykdymas yra iš esmės apsunkintas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakingo asmens Rolando Guobio duoti paaiškinimai tyrėjui išvis skiriasi nuo jo pateiktuose teismams skunduose nurodytų aplinkybių, todėl teismo nuomone  sprendimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą remiantis vien šiais paaiškinimas, kurie iš esmės prieštarauja teismams pateiktiems skundams, yra padarytas skubotai, neįsitikinus paaiškinimų teisingumu
. Taipogi, teismas, įvertinęs atsakingo asmens Rolando Guobio paaiškinimuose nurodytą priežastį, neva, jis negali vykdyti
įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes vyksta kiti civiliniai ginčai, bei tiek tyrėjo, tiek prokurorės, tiek
ikiteisminio tyrimo teisėjo tokius pačius atkartotus argumentus, konstatavo, kad tokie argumentai
stokoja motyvuoto pagrindimo, nes nebuvo visiškai aiškintasi, kokią įtaką minėto įsiteisėjusio sprendimo vykdymui turi tarp šalių vykstantys civiliniai ginčai, taip pat, nebuvo vertinta, ar visais atsakingo asmens inicijuotais skundais, bylomis nebuvo siekiama vilkint įsiteisėjusio teismo
sprendimo vykdymo. Teismas, iš išdėstytų aplinkybių darydamas išvadą, nurodė, kad nagrinėjamu
atveju yra akivaizdu, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas
skubotai, nepagrįstai, neatlikus papildomų tyrimo veiksmų, todėl konstatuoti, jog pareiškėjo
pateikti duomenys buvo neteisingi, o kaltinamo asmens paaiškinimai, jų nepatikrinus, yra teisingi,
negalima, ypač, kai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies prokurorui kyla
pareiga organizuoti tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinktą objektyvi, išsami informacija, kuri
patvirtintų ar paneigtų, jog buvo padaryti veiksmai, turintys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo  požymių, tačiau nagrinėjamu atveju, nesurinkus papildomų duomenų, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokurorės ir tyrėjo nutarimai naikintini kaip nepagrįsti
.

9. Taigi, pats Vilniaus apygardos teismas nutartimi konstatavo, jog prokurorė netinkamai vertino  pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, neorganizavo papildomų tyrimo veiksmų  atlikimo, visiškai nevertino veikos tyrimui reikšmingų aplinkybių, o tik formaliai, neatlikusi jai
įstatyme nustatytų pareigų – tinkamai organizuoti tyrimą, konstatavo
, kad nenustatytos nusikalstamos veikos požymių ir nepagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dar daugiau -akcentuotina, kad
tyrėjas, gavęs pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, negalėjo kreiptis į potencialų
įtariamąjį, iš jo imti „paaiškinimus“ ir nežinant jų teisingumo (ypač, kai potencialus įtariamasis yra
suinteresuotas, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų pradėtas) remtis išimtinai tik jais,
o prokurorė, kaip tyrimui vadovaujanti prokuratūros pareigūnė, negalėjo leisti ir tol
eruoti tokių tyrėjo veiksmų, o ypač negalėjo priimdama nutarimą dėl pareiškėjo skundo
atmetimo ir ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pati remtis tokiais neteisėtai gautais potencialaus įtariamojo paaiškinimais.

Tokie tyrėjo ir atitinkamai prokurorės veiksmai prieštarauja ne tik anksčiau minėtų Rekomendacijų 3.5, 37 ir 38 dalims, bet ir
BPK 168 straipsnio 1 daliai. 

 
10. BPK 2 straipsnyje yra numatyta prokuroro pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Tokie veiksmai turėtų būti aktyvūs, siekiant kaip įmanomą greičiau ištirti galimai padarytą nusikalstamą veiką, atstatyti
teisinio gėrio pusiausvyrą.

11. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju,
ne tik, kad nebuvo stengtasi nustatyti pareiškėjo
skunde nurodytų nusika
lstamos veikos požymių ir išvis nebuvo tirtos jokios skunde nurodytos
aplinkybės, ką patvirtino pats Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi,
pripažindamas, kad prokurorės nutarimas yra nepagrįstas ir netesėtas, bet ir skundo patikrin
imo metu
buvo atliktas tik vienas vienintelis tyrimo veiksmas, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo
normoms, ir tokiam neteisėtam tyrimo veiksmui ne tik, kad pritarė pati prokurorė, tačiau ir ji pati
rėmėsi iš šio neteisėto tyrimo veiksmo gautais duomenimis.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis BPK 2 str., Lietuvos Respublikos prokurorų
etikos kodekso 5 str., 6 str.,prašau:

inicijuoti tyrimui vadovaujančios Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 ojo skyriaus prokurorė
s Vaidos Matuzonienės tarnybinį veiklos
patikrinimą ir nustatyti, ar tinkamai vadovaujama nurodytam tyrimui, tinkamai atliekamos
prokurorams nustatytos pareigos.

Pagarbiai

Remigijus Guobys

Facebook komentarai
Back To Top