skip to Main Content

S. Jakeliūnas apie krizės paslaptis

 

 

Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas ketvirtadienį išplatino vaizdo įrašą, kuriame pareiškė, kad už daugiau nei prieš dešimtmetį vykusią krizę yra atsakingi bankai, o kiekvienas pensininkas dėl išaugusių palūkanų mokėjimo ir pensijų fondų finansavimo esą sumokėjo ne mažiau kaip po tris tūkstančius eurų. Pensijų fondų ir komercinių bankų atstovavimu jis apkaltino ir prezidentę Dalią Grybauskaitę bei tuometę finansų ministrę ir dabartinę kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę. Ši, S.Jakeliūno teigimu, atstovaudama bankams neva atstovavo ir kitam kandidatui į prezidento postą Gitanui Nausėdai.

Krizę sukėlė bankai

S.Jakeliūnas vaizdo įraše kalbėjo, kad krizės piko metais darbo neteko apie 200 tūkst. dirbančių Lietuvos žmonių, dėl krizės, jo skaičiavimais, emigravo ne mažiau kaip 100 tūkst. šalies piliečių. Taip pat jis išskyrė šeimų griūtis, skyrybas ir kitus socialinius padarinius, kurie esą yra sunkiai įvertinami. BFK pirmininkas akcentavo, kad valstybės skola dėl priimtų sprendimų (arba nelaiku priimtų sprendimų) padidėjo maždaug 12 mlrd. eurų. „Ta našta ilgus metus slėgs visus gyventojus. Palūkanų, dėl to, kad brangiai buvo skolinamasi, bus permokėta ir jau iki šiol yra permokėta 2 mlrd. eurų. Didžioji dalis to permokėjimo yra pensininkų sąskaita“, – tikino jis. ​ Kaip pagrindines krizės priežastis S.Jakeliūnas išskyrė ne tik išorines, bet ir vidines, pabrėždamas, kad krizę Lietuvoje sukėlė bankai. Jis kalbėjo, kad „Skandinavijos bankai labai liberaliai ir nevaržomai konkuruodami skolino į kairę ir į dešinę. Kai prasidėjo globalios krizės reiškiniai, Švedijos bankai ir Švedijos priežiūros institucijos pamatė, kad, jeigu neatitrauks pinigų iš Baltijos šalių, gali kilti krizė Švedijos valstybėje“.

„Nuo 2008 metų pabaigos tarpbankinių skolinimo palūkanos, vadinamasis EURIBOR indeksas, sumažėjo nuo maždaug 3-4 proc. iki vieno. VILIBOR, t.y. lietuviškas tarpbankinio skolinimo indeksas, neprižiūrint Lietuvos bankui, buvo pačių komercinių bankų padidintas nuo 3-4 proc. iki 9-10 proc. Taigi žmonėms mėnesinių įmokų našta, ypač už būsto paskolas, padidėjo nuo 500-600 litų per mėnesį iki 1000 litų, o kartais ir daugiau. Vyksta krizė, turime daug bedarbių, o tie, kurie turi darbą, jų pajamos sumažėjo 20-30 ir daugiau proc. Jų įmokos į banką išaugo dvigubai. Tai yra nepakeliama. Žmonės masiškai kreipėsi į bankus ir prašė pagalbos. Bankai „sutiko“ padėti, jie sutiko pakeisti paskolų valiutą nuo litų į eurus. Jums reikės mokėti palūkanų maržą nebe vieną procentą, bet tris – trigubai – bet visos paskolos palūkanos bus ne 10-11 proc., o galbūt 4-5 proc. Bankai, neva darydami gerą darbą žmogui, iš tikrųjų užsidirbo. Jie tik laikinai mokėjo už indėlius dideles palūkanas. Ilgainiui indėlių palūkanos nukrito, o kredito maržos liko visam laikui. Tai bankams pajamas padidino du kartus, kartais ir daugiau. Sprendimai galėjo būti priimti Lietuvos banko 2012 metais, kad tos maržos būtų atstatytos į buvusį lygį arba bent jau 50 proc. sumažintos“, – krizės priežastis aiškino S.Jakeliūnas. 6 nuotr. Kaip pagrindines krizės priežastis S.Jakeliūnas išskyrė ne tik išorines, bet ir vidines, pabrėždamas, kad krizę Lietuvoje sukėlė bankai. Įžvelgė ryšius Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė tuomet nusprendė neskirti asignavimų, t.y. negrąžinti visų lėšų „Sodrai“, BFK pirmininko žodžiais, uždengiant visas duobes, kurios susiformavo. Pasak jo, „per visą tą laiką, pradedant nuo 2009 metų iki 2018 metų sausio 1 dienos, „Sodros“ skola buvo panaikinta, bet „Sodra“ sumokėjo netoli milijardo eurų palūkanų valstybės biudžetui“. „Kiekvienam pensininkui padalijus gaunasi maždaug po pusantro tūkstančio eurų. Tai pensininkams turbūt reikšminga suma. Tai kaina, kurią sumokėjo pensininkai ir iki šiol moka, nes jų pensijos galėjo būti didesnės“, – pridūrė S.Jakeliūnas. Jis aiškino, kad tuometinė Vyriausybė ir prezidentė turėjo kreiptis į Europos Komisiją ir į Švedijos vyriausybę, kuri, S.Jakeliūno įsitikinimu, kaip ir latviams, mums būtų pagelbėjusi. „Taigi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė taip privalėjo elgtis, bet dabar akivaizdu, kad ir prezidentė turėjo įtakos, nes skolintis ir paramos prašyti yra impotencijos pademonstravimas. Kadangi D.Grybauskaitė labai kryptingai nukreipė Vyriausybę, kad mes patys turime spręsti savo problemas, mums jokios pagalbos nereikia ir mes nepriklausysime nuo kažkokių programų, tai ji, investavusi į Lietuvos obligacijas ir pareiškusi, kad mes neprašysime paramos, susikūrė sau sąlygas ir neblogas palūkanas. Tikėtina, kad ji gavo palūkanų bent keliasdešimt tūkstančių. Visa tai vėlgi tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėjo pensininkai“, – savo teorijas išsakė BFK pirmininkas.

Pensijų fondų ir komercinių bankų atstovavimu S.Jakeliūnas apkaltino kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę, kuri atstovaudama bankams neva atstovavo ir kitam kandidatui į prezidento postą Gitanui Nausėdai. Jis užsiminė ir apie I.Šimonytės darbo metus Lietuvos banke, kuomet, S.Jakeliūno teigimu, ji ten dirbdama atstovavo pensijų fondams ir taip padėjo komerciniams Lietuvos bankams. Tokiu būdu, BFK pirmininko nuomone, ji padėjo ir dabartiniam savo konkurentui rinkimuose G.Nausėdai. „Ar iš nesupratimo, ar ji norėjo draugiška būti ir dabartiniam savo porininkui kandidatuojant G.Nausėdai, ji atstovavo ir gynė finansų sistemos interesus. (…) Galima taip sakyti, kad viena kandidatė planavo atstovauti kito kandidato darbovietei. Norėjo tikriausiai užtikrinti dar didesnę jo asmeninę gerovę“, – pareiškė S.Jakeliūnas, apibendrindamas, kad dabar esą yra vykdomas karas prieš BFK ir valdančiąją daugumą, kad parlamentinis tyrimas nebebūtų vykdomas.

Facebook komentarai
Back To Top