skip to Main Content

Rusija prieš Baltijos šalis ruošia naujas sankcijas

 

 

Rusijos valstybinės įstaigos pradeda įvesti individualias sankcijas prieš Baltijos šalis. „Rospotrebnadzor“ įvedė naujas draudimus latviškiems šprotams, o „Rosselchoznadzor“ iš kelių Europos šalių planuoja uždrausti įvežti į Rusiją gėles ir augalinę produkciją, tame tarpe iš Latvijos ir Lietuvos. Sankcijos, kurių taip atkakliai siekė Baltijos šalys Rusijos atžvilgiu, grįžo joms bumerangu: dabar jos ilgai nustatinės prekybos ir ekonominius šių šalių santykius su Rusija.

Birželio pradžioje „Rosselchoznadzor“ uždraudė latviškų ir estiškų šprotų įvežimą į Rusiją, nurodžius fitosanitarinių normų neatitikimą dėl padidinto benzopireno kiekio. Tada buvo uždrausta apie 80 Pabaltijo įmonių – žuvies konservų produkcijos gamintojų.

 

Dabar, praėjus beveik dviem mėnesiams, Rusijos uždraustos produkcijos „juodasis sąrašas“ pasipildė dar penkiomis latviškomis įmonėmis. „Rospotrebnadzor“ nuo rugpjūčio 1 stabdo šprotų ir panašios produkcijos įvežimą į Rusiją iš Venstspilio žuvies konservų kombinato, UAB „Gamma-A, UAB „Sabiedrba IMS“, UAB „UNDA“ ir UAB „Suldusgalaskombinats“. Remiantis Rusijos valdininkų tvirtinimais, šių gamyklų produkcija neatitinka rusiškų įstatymų, vartotojų gynimo srityje.

Jei pažvelgti į kovą su latviškais šprotais kaip į politinę akciją, tai tenka pripažinti, kad sankcijų spiralė pradeda įsisukti, be to, ne aktyviai sankcijų lobizmu užsiėmusių Pabaltijo šalių naudai.

Žuvies konservai praeitų metų rugpjūčio mėnesį praktiškai stebuklo dėka nepapuolė į Rusijos uždraustų produktų sąrašą. Yra pagrindo teigti, kad „stebuklas“ buvo dirbtinis: Baltijos šalims buvo paliktas siauras galimybių koridorius, saugojant joms erdvę galimoms politinėms deryboms. Galimai, Maskvoje dar buvo viltis, kad pavyks sustabdyti augančią konfrontaciją su Pabaltiju.

Jeigu taip, tai viltis nepasiteisino. Per keletą mėnesių po produktų embargo įvedimo Lietuva, Latvija ir Estija žodžiu ir veiksmu išvedė konfrontaciją su Rusija į kitą kokybinį lygmenį. Joms leidus JAV staigiai sustiprino savo karinį buvimą Pabaltijyje, apeinant Rusijos ir NATO susitarimą, dėl draudimo regione kurti pastovias sausumos bazes, Šiaurės Atlanto Aliansui nusprendus ten vežti sunkiąją ginkluotę ir savo karius. Vidaus Baltijos šalių politikoje sustiprėjo kitaminčių kurie išsako prorusiškas pozicijas persekiojimas. Užsienio politikoje netik nesusilpnėjo, bet dar labiau sustiprėjo isteriški pasirodymai visose tarptautinėse arenose, kad „Putinas Ukrainoje nesustos, Pabaltijo šalys taps sekančiomis rusiškos agresijos aukomis“.

Rusijos atžvilgiu viską vainikavo „juodieji sąrašai“ iš rusiškų ekspertų ir kultūros veikėjų, kuriem ne tik, kad draudė įvažiuoti į Pabaltijį, bet rengė politines „oblavas“ jau įžengus į jų šalį – griebė sostinės centre ir deportavo vidury baltos dienos. Akompanimentu šioms bauginimo akcijoms buvo Rusijos lyginimas su Trečiuoju Reichu ir jos vadinimas – „teroristine valstybe“.

Dėl to dabartinis žuvies konservų draudimas – neišvengiamas sekantis etapas santykiuose su Rusija su Pabaltijo šalimis. Jos siekė sankcijų – jas jos ir gaus.

Jei prekybinis embargas buvo reakcija į bendrą visos ES antirusišką poziciją, tai dabar Rusija įveda individualias sankcijas prieš ypač priešiškai nusiteikusias jos atžvilgiu šalis. Pabaltijo šalys tokiomis buvo nuo to momento, kai jos pasirodė pasaulio politiniame žemėlapyje ir dabar nesimato jokio ženklo, kad jos pasiryžusios nors šiek tiek sulaikyti savo antirusišką škvalą. Dėl to personaliai joms bus naujos sankcijos, ir šprotai čia – ne paskutinė priemonė, o greičiau atvirkščiai – tik pradžia. Nes ateityje numatytos naujos draudžiamos prekės.

„Rosselchoznadzor“ planuoja uždrausti į Rusiją gėles ir augalinę produkciją iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Slovakijos, Čekijos, Italijos, Latvijos ir Lietuvos. „Mes planuojame šią savaitę išsiųsti mūsų kolegoms Europos šalyse įspėjimus apie galimą draudimą gėlių įvežimui, kurių kilmė Olandija, – pasakė agentūros atstovas. „Rosselchoznadzoro vadovas Sergėjus Dankvertas (Сергей Данкверт) jau kelis kartus pranešė, kad nori įvesti draudimą gėlių tiekimui iš Olandijos. Draudimo būtinybę jis paaiškino ne vieną kartą tarp gėlių aptinkant karantininius organizmus, keliančius grėsmę Rusijos žemės ūkiui. 2014 metais į RF buvo įvežta 79 tūkst. nupjautų gėlių ir vainikų už 612,7 mln. JAV dolerių sumą. Daugiausia gėlių į Rusiją atvežamą iš Olandijos, be to iš 606 atvejų aptikus kenkėjus tarp nupjautų gėlių, importuojamų iš 15 pasaulio šalių, didžioji dauguma teko produkcijai, paruoštai Olandijoje (310 atvejų).

Dalis Olandiškų gėlių eksportuojamų į Rusiją per Pabaltijo uostus, dėl to Latvijai ir Lietuvai gėlių draudimas reiškia naują smūgį per tranzitą – pagrindinę šaką, siejančią jas su Rusijos ekonomika.

 

Tai bus jau ne pirmas smūgis. Pagrindinis prekių srautas, pervežamas iš Lietuvos į Rusiją, sudaro prekių reeksportas iš kitų ES šalių, ir Rusija jau ėmėsi veiksmų siekiant atimti iš Lietuvos pusės pelningą verslą. „Šis koridorius istoriškai maitino Lietuvos transporto sektorių. Bet lapkričio 24 d. Rusija įvedė Lietuvos vežėjams apribojimus. Dėl ko reeksportas iš Lietuvos į Rusiją lapkričio mėnesį nukrito 8 proc. o gruodį 16 proc. iki 324 mln. eurų. Tokia situacija tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, ypač kenčia Lietuvos pervežėjai iš logistikos sektoriaus. Tiems sektoriams bus nelengva rasti pakaitalą Rusijos rinkai. Kylą grėsmė, kad prekių srautą iš vakarų į rytus perims konkurentai iš kitų šalių, Centrinės ir Vakarų Europos“, – buvo sakoma Lietuvos Statistikos Departamento vasario mėnesio ataskaitoje. Gėlių reeksporto draudimas – tai, turėtu būti, dar vienas smūgis Lietuvos logistikai.

Remiantis Latvijos žemdirbystės Ministerijos duomenimis, apie du trečdalius gėlių ir augalų, išvežtų praeitais metais į Rusiją, sudarė reeksportą. „Jei paanalizuoti „Eurostato“ duomenis, į kuriuos įeina ir reeksportas, pasirodys svarbūs duomenys apie tai, kad į Rusijos rinka tiekiama 90 proc. nuo bendros augalų eksporto vertės. Tuo pačiu „Eurostat“ duomenys už 2014 metus rodo, kad iš Latvijos į Rusiją buvo įvežta augalų už 34,5 mln. eurų sumą. Tai reiškia, kad kažkur du trečdaliai produkcijos nėra Latvijos kilmės, o reeksportas“, – sako žemdirbystės Ministerijos atstovas.

Bendrai, iš „Rosselchoznadzoro“ pranešimo seka, kad draudimas gali pataikyti ne tik per reeksportą, bet ir per autochtoninės kilmės gėlių produkciją. Latvijos atveju, pavyzdžiui, tai – 14 milijonų eurų netekimas kasmet, būtent tiek sudarė latviškos kilmės augalų eksportas į Rusiją praeitas metais. Žinoma, ne tokie ir dideli pinigai. Bet, pirma, ir Latvija su Lietuva, švelniai tariant, ne pačios turtingiausios šalys pasaulyje: pas jas kiekvienas centas vertingas. O antra, svarbiau už bet kokius skaičius – tendencija. Sankcijų spiralė pradedą įsisukti. Žingsnis po žingsnio. Baltijos šalys paleido tą spiralę, dabar sankcijos jos grįžta bumerangu.

Александр Носович

http://www.rubaltic.ru/article/ekonomika-i-biznes/30072015-rossiya/ 

 

Facebook komentarai
Back To Top