skip to Main Content

Rugsėjo 6 diena-  dekoratyvinio LR valstybingumo likučių nebesustabdomo nykimo proceso nesugrįžtamumo taškas?

 

Po rugsėjo . 6 d. Lietuvoje rinkiminės koalicijos jau nebegalimos. Reiškia, oligarchinei- nomenklatūrinei santvarkai (ONS) oponuojančios politinės padrikos pajėgos jau praleido galimybę susitarti ir susiburti į  vieningą koaliciniį kumštį. Dėl mažųjų nesisteminių partijų vadovų  neįžvalgumo, politinio neadekvatumo bei  perdėtų ambicijų netekta vienintelės realios galimybės bendru mažiukų veikimu iškovoti Seime bent minimalią frakciją- užuovėją politinės tautos likučiams. Manau, kad būtent šią kuklią, grąžią , niekuo neišsiskiriančią dieną, buvo praeitas valstybingumo ir tautos išnykimo  proceso negrįžtamumo taškas (NT).

Lietuva jau dabar nebeturi kritinio kiekio brandžių, protingų, valingų, pasišventusių bendriems reikalams, lietuvių, reikalingų bent pristabdyti ONS, varančią į kapus valstybingumo ir politinės. tautos likučius. Sunkiai vykusiu NS partijos susiformavimu, lyderiaujant profesoriui V. Radžvilui ir jo sąjungininkams, matomai, buvo  išsemtos paskutinės  esamos nacionalinių- demokratinių žmogiškųjų ištelių galimybės.. Tai virto, manau, paskutiniu ir nebrandžiu tautos bandymu atgimti, kadangi NS  intelektinės- dvasinės pajėgos buvo tik tokio lygio, kad sužlugdytų paskutinę galimybę politinės. tautos likučiams turėti savo atstovus – atramą išlikimui ONS ir liberalglobalistiniams  interesams tarnaujančiame LR Seime.

Visiems mąstantiems adekvačiai, o ne per partinę ar per LRT prizmę, jau akivaizdu, kad būtent NS taryba liepos mėnesio sprendimu sužlugdė bendros nacionaldemokratų rinkiminės koalicijos galimybę. NS vadovams bendradarbiavimą rinkimuose oficialiai pasiūlė CP, bet  politiniai naujokai išdidžiai, dėl ideloginių paskatų, atmetė pastarųjų  ,,piršlybas‘‘. Pražūtingas sprendimas, manau,  rėmėsi subjektyvia profesoriaus V.Radžvilo  seniai propaguota ideologine teze, jog jokiuose rinkimuose negalima palaikyti ,,mažiausio blogio‘‘, nes tai kelias į pralaimėjimus prieš sistemines jėgas. NS, pagal profesoriaus mąstymo štampus, manau, save įsivertino kaip vienintelę teisingą ir švarią nacionalinę jėgą, neturinčią sistemos įspaudo. Pagal šį jo požiūrį, nesusitepusi NS rinkiminės sėkmės gali pasiekti  tik   atsiribodama nuo  kitų ONS opnentų. Mat, pastarieji visi nepatikimi arba silpni, bei   įvairiais aspektais suaugę su sistema ir  yra jai nepavojingi. Beje, profesorius panašių  rūsčių, bet , manau, negyvybingų  idėjų pateisinimui, gudraudamas ir  įžvelgdamas NS spalio individualistinio fiasko šešėlį, tekstuose mikliai sofistiškai teigia, kad jei demokratams nepasiseks, tai kaltos, aišku,  bus kitos mažosios partijos-  Lietuvą naikinančios santvarkos oponentės…

Šio požiūrio ir NS rinkiminės izoliacionistinės, išrankios strategijos, paneigusios tiek sėkmingą telkiančią Sąjūdžio patirtį, atkuriant Nepriklausomybę, tiek generolo de Golio patirtį, dėl Prancūzijos išvadavimo bendraujant net su komunistais, padariniai, manau, bus bus tragiški. Keliolika procentų nacionalinę- demokratinę savimonę dar turinčių, rinkėjų balsų nesukris į bendrą sėkmingą krepšelį, bet išsibarstys per  3- 4 mažųjų ONS oponentų rinkiminius sąrašus daugiamandatėje apygardoje. NS neturi nei laiko, nei jokių išteklių ONS blokados ir koroninių ribojimų  salygomis perimti net kitų ONS oponentų elektorato. Šios partijos aktyvas, nesugebėjęs adekvačiai suvokti negailestingos politinės tikrovės bei  pasiremti per amžius gyvybinga vienybės jėga,  pasirinko kelią į neišvengiamą pralaimėjimą rinkimuose. Pasirinko politinių kamikadzių lemtį ir siekį geriau būti pralaimėtojais, nei  susitepti bendravimu rinkimuose su to, neva nevertais, CP, KS ir panašiais mažiukais. Padidėjusio mažųjų partijų konkurencingumo salygomis ir , ypač sumaniai ir negailestingai veikiant nesąžiningam ONS sukurtam rinkimų mechanizmui, NS rezultatai greičiausiai nepasieks net V.R. komiteto rezultato- 3.6 procento, pelnyto rinkimuose į EP. Skaudžiausia ne tai, kad spalį NS negaus nei vieno mandato ir neišvengiamai seks V. Radžvilo eilinis atsistatydinimas bei nelaimėlės NS palaipsnis nunykimas. Kraupiausias- domino efektas. Nacionaldemokratai, dėl nesantarvės ir balsų nukanalizavimo, bei dėl  nesąžiningų ir  nelygių  rinkimų ONS salygomis, neturės frakcijos, palaikančios bent politinės tautos ir valstybingumo likučių gyvybingumą ir saugančios  nuo ONS jėgų, siekiančių, su  nauda sau, ištirpti sufederacintoje Europoje. Kituose Seimo rinkimuose jau, matomai, nebebus net padrikos ONS oponentų pasiūlos, nei pastebimesnio, kiek brandesnio, tai yra  galutinai ONS propagandos nesuzombinto, rinkėjų kiekio. Po lemtingos rugsėjo 6 dienos., praėjus NT- liūdną išnykimo slenkstį, galima siurealistiškai konstatuoti, kad būtent NS- politinė naujokė, išdidžiai deklaravusi teisingą  siekį esmingai pertvarkyti LR ir sustiprinti valstybingumą, pasirinko politinį veikimą, virstantį dar greitesnių valstybingumo laidotuvių katalizatoriumi.

Napoleonas pažistamam aktoriui davė patarimą neperspausti, vaidinant įvairių personažų tragedijų scenas. Mat, pagal jo paties plačią patirtį, realybėje dažniausiai žmogiškosios tragedijos įvyksta tyliai- be klyksmų, rypavimų, ar grąžymo rankomis. Valstybingumo ir pačios NS tragedija įvyko irgi būtent taip- ramiai ir nepastebimai. Negrįžtamo valstybės  ir politinės tautos  išnykimo slenkstis- NT peržengtas būtent tyliai- ramią, saulėtą rugsėjo 6 dieną. Neskambėjo varpai, neaidėjo  šermenų giesmės ir politikų veidmainingi  rypavimai. Tik dešimtys NS gerbėjų  tiesos.lt svetainėje aršiai tarpusavyje ,,smaigstėsi‘‘  komentarais  trečiaeilės reikšmės  tema- dėl sistemos  neteisingumo D. Kedžio dukters  atžvilgiu…

Algirdas Karčiauskas

Facebook komentarai
Back To Top