skip to Main Content

 

Raimondas Navickas

13 val. · 

Revoliucija Ukrainoje – kaip serialas. Kurio antroje serijoje į valdžią veržiasi užsieniečiai

Panašu, kad po revoliucijos Ukrainoje praėjus vos porai metų pilnu ūgiu pasistojo klasikinis visų postrevoliucionierių klausimas:

– Ei, chebra, ar mes už tai kovojome ir mirėme po kulkų lietumi?

Senojo elito dalis, spėriai perėmusi valdžią iš nuverstos grupuotės bei tie revoliucionieriai, kurie įsitvirtino šiltose naujos valdžios vietose, atsakydami pritariamai linksi galvomis – žinoma, kad už tai! Už ką gi daugiau?

Tie kovų dalyviai, kam pasisekė mažiau bei paprasti žmogeliai, kurie naiviai tikėjosi, kad po revoliucijos jų gyvenimas netrukus pagerės (Niekada taip nebūna. Niekada. Po jokios revoliucijos) abejodami gūžčioja pečiais.

Nes ne visai už tai. Viltys, svajos ir vizijos buvo kitokios. Deja, eilini kartą gavosi, kaip visada nutinka po visų tokio tipo perversmų. Valdžią perėmė įkyrėjusio lyderio nuvertimą parėmusi senojo elito grupuotė, kuri greit konsolidavosi ir pradėjo tvarkytis savo reikalus.

Vos per du metus išspirdama lauk iš įtakingų valdžios postų visus Vakarų jiems primestus „desantininkus-patarėjus“ iš Baltijos šalių, Amerikos bei Gruzijos.

Vienžo, Ukrainoje viskas, kaip visada – nieko ypatingai naujo. Išskyrus tai, kad ne visi užsieniečiai pasielgė, kaip lietuvis Aivaras Abromavičius, nors ir skandalingai palikęs Ūkio ministro postą, bet nepradėjęs regzti sąmokslų ir kurstyti naujos revoliucijos poMaidaninei valdžiai nuversti.

Štai, Gruzijos eksprezidentas Michailas Saakašvilis, kuriam po pralaimėtų rinkimų teko skubiai palikti gimtinę, matyt, visiems laikams, ką tik irgi skandalingai atsistatydino iš Odesos gubernatoriaus posto. Į kurį jį kadaise paskyrė Ukrainos Prezidentas Petras Porošenka, kurį patį dabar kaltina visokiomis nuodėmėmis buvęs jo protežė iš Gruzijos.

O dabar panašu, jog ponas M.Saakašvilis rimtai nusitaikė pakartoti perversmą dar kartą.

Rašoma, jog maždaug 2 tūkst. žmonių šiandien susirinko Kijevo centre išreikšti paramą buvusio Odesos regiono gubernatoriaus, buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio raginimui sukilti prieš Ukrainos valdžią.

Buvęs Gruzijos prezidentas taip pat paskelbė apie ketinimus sukurti naują opozicinį judėjimą Ukrainoje, kuris turėtu nuversti P. Porošenką ir surengti pirmalaikius rinkimus.

Šio politinio judėjimo vadovaujantį sluoksnį sudarys būrys užsieniečių technokratų, paskirtų padėti Ukrainai žengti proeuropietišku keliu, kuriems naujosios valdžios buvo padovanoti ukrainietiški pasai. Išstumti iš pozicijų valdžioje vietos veikėjų, jie dabar turi didelę motyvaciją perimti valdžią Ukrainoje jau nebe samdytų ekspertų-desantininkų, bet realių jos vadovų statuse.

Atvirai sakant, žvelgiant iš šalies situacija Ukrainoje kai kuriais atžvilgiais atrodo lyg tapyta kokio siurrealisto plunksna.

Jau tas užsieniečių sustatymas į kertines pozicijas žinybose bei politinius postus Vyriausybėje ir regionuose perdėm priminė kažkokį kolonialinį valdymo modelį.

Bet situacija, kuomet tie postkolonialiniai užsieniečiai iš Gruzijos susiburia į šutvę ir vadovaujami kitos šalies buvusio Prezidento bando organizuoti visuotiniuose rinkimuose išrinkto Ukrainos Prezidento nuvertimą ir savo šutvės nario ar vietinės marionetės pasodinimą į tą vietą – yra išvis kažkas neįtikėtino ir nematyto naujausių laikų istorijoje.

Tiesiog kažkoks atgijęs Marvelo komiksas.

Nenorom atmintyje iškyla XX a. pradžia ir pirmoji pusė Rusijos imperijoje, kuomet revoliucinių partijų vadovaujantį pagrindą ir sudarė kai kurių tautinių mažumų, kurių pavadinimo neminėsiu, atstovai.

O Spalio revoliucijos pagrindinės smogiamosios jėgos – Raudonosios gvardijos elitiniai būriai buvo sudaryti iš užsieniečių – latvių šaulių, kinų samdinių, buvusių austrų-vengrų belaisvių ir pan. publikos.

Nežinau, gerbiamieji.

Gal Ukraina išties kol kas negali sugeneruoti minimaliai nekorumpuoto, bent kiek nesavanaudžio ir galutinai neparsidavusio elito, bet pati mintis, kad tą šalį gali užvaldyti kažkokie desantininkai iš užsienio man, kaip tautinės valstybės šalininkui, atrodo bjauri.

Iš kur tie desantininkai bebūtų. Iš Rusijos, Gruzijos ar dar kokio Izraelio. Valstybę turi valdyti jos tautos elitas. Kokia jo kokybė – tai tauta ir gyvens.

Kaip žinia, demokratija yra valdymo forma, kuri garantuoja, kad nei viena tauta neturėtų geresnės valdžios, nei ji nusipelno. Pasirinkusi demokratijos kelią Ukraina išimtimi netaps.

Facebook komentarai
Back To Top