skip to Main Content

Laikraštis „Respublika“ dar 2018 m. paskelbė, kad „Laisvo laikraščio“ leidėjas Aurimas Drižius yra „įtariamas KGB bendradarbis“. Jo pavardę išspausdino didžiosiomis raidėmis šalia tikrų KGb agentų.

Kai A.Drižius kreipėsi į teismą, „Respublika“ pripažino, kad A.Drižius net teoriškai negalėjo būti KGB bendradarbiu „dėl jauno amžiaus“, o šis V.Tonkaus paskelbtas sąrašas tebuvo „juodojo humoro satyra, absurdu persmelktas groteskas“.

Kitaip sakant, visas „Respublikos“ paskelbtas KGB bendradarbių sąrašas tebuvo Vito Tomkaus haliucinacijos.

Teismas įpareigojo paneigti šias haliucinacijas, nes jos pateiktos kaip faktas:

 

 

Civilinė byla Nr. 2-4651-466/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-00097-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovui Aurimui Drižiui,

atsakovės atstovei Dianai Veleckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aurimo Drižiaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos“ leidiniai dėl garbės ir orumo gynimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovo garbę bei orumą „Respublikos“ dienraštyje straipsnyje „Įtariamų bendradarbių sąrašas“ paskelbta žinia, kad Aurimas Drižius yra KGB bendradarbis. Prašė įpareigoti atsakovę paskelbti tokio turinio paneigimą: „Dienraštyje „Respublika“ 2018-03-02 straipsnyje „Įtariamų KGB agentų sąrašas“ paskelbta žinia, kad Aurimas Drižius yra įtariamas KGB agentas neatitinka tikrovės bei žeidžia Aurimo Drižiaus garbę ir orumą. Redakcija atsiprašo Aurimo Drižiaus už „Republikos“ redaktoriaus Vito Tomkaus paskelbtą šmeižtą“. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš dalies su juo sutinka. Vilniaus apygardos teismo 2020-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1699-603/2020 yra išspręstas kito ieškovo ieškinys su labai panašiais reikalavimais UAB „Respublikos“ leidiniai atžvilgiu. Todėl atsakovė sutiko paskelbti paneigimo tekstą, tačiau be atsiprašymo už redaktorių Vitą Tomkų. Atsakovė iš dalies sutiko ieškovui atlyginti neturtinę žalą sumokant iki 2 000 Eur sumą. Atsakovė sutiko sudaryti su ieškovu taikos sutartį nurodydama, kad ieškovas bet kada su tokiu pasiūlymu gali kreiptis į atsakovę.

Šalys, nepaisant to, kad atsakovė iš dalies sutiko su ieškiniu, nesiderėjo dėl taikaus ginčo išsprendimo. Paruošiamuosiuose dokumentuose šalys laikėsi tų pačių pozicijų. Ieškovas nesutiko su atsakovės pasiūlymu tartis dėl taikos, nes, ieškovo nuomone, įvertinus „Respublika“ skaitytojų kiekį ir šio leidinio populiarumą, reikalaujama 5 000 Eur suma yra proporcinga padarytai neturtinei žalai atlyginti. Dublike ieškovas nurodė, kad viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenimis, dienraščio skaitomumas išaugo nuo 18-7 proc. iki 22 proc. bendros skaitytojų auditorijos arba beveik 580 tūkst. skaitytojų. Pagal ieškovą, padidėjo dienraščio skaitytojų auditorija, kuri šiuo metu šalyje siekia 665 tūkst. skaitytojų arba 25,3 proc.

Ieškovas pažymėjo, kad „Įtariamų KGB bendradarbių sąrašas“ paskelbtas kabutėse specialiai, matyt suvokiant, kad reikės atsakyti už šmeižtą. Bet tuomet autorius galės remtis argumentu, kad sąrašas yra kabutėse, t.y. paskelbtas juoko forma. Ieškovo nuomone, tai nekeičia esmės, nes „Respublikos“ skaitytojas vienareikšmiškai suprato, kad yra skelbiamas būtent KGB agentų sąrašas ir ieškovas, kuris yra tame saraše, yra KGB bendradarbis.

Ieškovas nesutiko su atsakovės atsakymu į ikiteisminį reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias atsakovei nurodžius, jog tai yra tik atsakovės nuomonė, nes pagal ieškovą, tai yra žinia. Ieškovas, remdamasis atsakovės atsiliepimo argumentais teigė, jog atsakovė pripažino, kad ieškovas dėl savo jauno amžiaus negalėjo būti KGB bendradarbis. Taip pat ieškovas teigė, kad atsakovė – „Respublikos“ leidinių direktorė pripažino, kad Vitas Tomkus tyčia paskelbė sąrašą, žinodamas, kad skleidžia šmeižtą ir netiesą. Ieškovo teigimu, Vitas Tomkus siekė pakirsti pasitikėjimą Aurimu Drižiumi, Vito Tomkaus konkurentu ir tai iš dalies Vitui Tomkui pavyko – internetinėje erdvėje Aurimas Drižius yra vadinamas KGB- istu ir tokios etiketės ieškovas negalės nusiplauti visą gyvenimą. Ieškovas nurodė, kad jam buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. Ieškovas yra žiniasklaidos priemonės redaktorius ir dėl tokios žinios paskelbimo ieškovas prarado „Laisvo laikraščio“ skaitytojų pasitikėjimą, ieškovo reputacija, kuri yra svarbiausias dalykas žiniasklaidos versle, buvo sugriauta.

Atsakovė triplike nesutiko su ieškovo teiginiu, kad Vitas Tomkus veikė tyčia siekdamas pakenkti ieškovo reputacijai. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentu dėl leidinio „Respublika“ skaitomumo padidėjimo. Pažymėjo, kad ieškovas rėmėsi 2009-10-16 portale respublika.lt paskelbtame straipsnyje „Išaugo bendra dienraščio „Respublika“ auditorija“ duomenimis, kur nurodyti  2009 m. III ketvirčio auditorijos duomenys, kurie nėra reikšmingi ginčui, nes pateikti gerokai anksčiau, nei buvo išleistas „Respublika“ numeris su įtariamų KGB bendradarbių sarašu. Atsakovės teigimu, remiantis tos pačios „TNS Gallup“ (kurios pavadinimas dabar „KANTAR TNS“) savaitraštis „Respublika“  2018 m. jau nepateko į populiariausių Lietuvos savaitinių leidinių penketuką, kai penktoje vietoje esantis leidinys ‚Ekspres nedelia“ turėjo vidutinę 4,1 proc. arba 87,3 tūkst. auditoriją. Todėl ieškovo teiginys, kad informacija apie įtariamus KGB bendradarbius (tarp kurių yra ir ieškovas) paskleista 700 tūkst. tiražu, yra nepagrįstas.  Pagal atsakovę, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-11699-603-2020 panašiomis aplinkybėmis kitam ieškovui buvo priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir tai patvirtina, jog teismas individualizavo priteistiną neturtinės žalos dydį. Tai leidžia teigti, jog ieškovui šioje byloje 2 000 Eur suma būtų pakankama neturtinės žalos kompensacija. Atsakovės nuomone, ieškovo teiginiai apie sugadintą jo, kaip žiniasklaidos priemonės savininko reputaciją ir prarastą „Laisvo laikraščio“ skaitytojų pasitikėjimą yra hipotetiniai, nes ieškovas nepateikė tą patvirtinančių įrodymų.

 

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad savaitraščio „Respublika“ 2018 m. kovo 3 – 9 d. 9 – me (197) numeryje buvo išspausdintas „Įtariamų KGB bendradarbių sąrašas“. Savaitraščio  9 – to numerio 12 puslapyje „Įtariamų KGB bendradarbių sąraše“ yra ieškovo vardas ir pavardė „AURIMAS DRIŽIUS“  (7, 68 b.l.). Aplinkybei, kad minėtame sąraše yra būtent ieškovas, patvirtinti, Aurimas Drižius pateikė Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, jog duomenų apie kitus asmenis, vardu ir pavarde Aurimas Drižius, Lietuvos Resspublikos gyventojų registre nėra (12 b.l.)

Ieškovas Aurimas Drižius 2018-12-04 pareikalavo, kad atsakovė paneigtų tikrovės neatitinkančias žinias. Atsakovė nesutiko patenkinti ieškovo reikalavimo. 2018-12-18 atsakyme ieškovui nurodė, kad laikraštyje „Respublika“ paskelbta publikacija „Įtariamų KGB bendradarbių sąrašas“ buvo tik vienas iš epizodų žymiai platesnės diskusijos dėl visai Lietuvos visuomenei aktualaus klausimo –  niekaip nesibaigiančio liustracijos proceso Lietuvoje. Šią diskusiją paskatino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro viešai paskelbta informacija apie tai, kad kardinolas Vincentas Sladkevičius, aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis galimai bendradarbiavo su KGB. Laikraščio „Respublika“ redaktorių ir žurnalistų bendruomenę labiausiai šokiravo tai, kad tokia informacija buvo paskelbta jau po šių, Lietuvai itin nusipelnusių žmonių mirties, nepaliekant jiems jokios galimybės atsiliepti į tokią žinią, patikslinti ją arba paneigti. Paskelbdamas „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“ laikraštis „Respublika“ visuomenei kėlė klausimą – kiek dar Lietuvoje tęsis liustracijos procesas, ar kas nors prisiims atsakomybę už tai, kad skelbiant atskirus išlikusios archyvinės medžiagos fragmentus, asmenims lengvabūdiškai priskiriamas elgesys (bendradarbiavimas su KGB), kurį kiekvienas žmogus dažniausiai vertina itin neigiamai, nors patikimos informacijos, galinčios patvirtinti tokius skelbiamus faktus, dažniausiai nėra, vadovaujamasi tik atskirais informacijos fragmentais, kurių autentiškumą patikrinti dažniausiai yra neįmanoma.

2018-12-18 atsakyme Aurimui Drižiui atsakovė nurodė, kad „Įtariamų KGB bendradarbių sąrašas“ turi būti vertinamas kaip tam tikra juodojo humoro satyra, absurdu persmelktas groteskas, kuris paskelbtas kaip atsakas, reaguojant į informaciją apie Sauliaus Sodeckio, Vincento Sladkevičiaus ir Donato Banionio galimą bendradarbiavimą su KGB. Šiuo „įtariamų KGB bendradarbių sąrašu“ siekta parodyti visuomenei, kad tol, kol liustracijos procesas Lietuvoje nėra pasibaigęs, o viešojoje erdvėje pateikiami ir aptarinėjami tik fragmentai išlikusios archyvinės medžiagos, kurios dalis yra išvežta į Rusijos Federaciją tų pačių saugumo tarnybų, tol „įtariamaisiais KGB bendradarbiais“ galime tapti kiekvienas, nes yra susiklosčiusi itin palanki terpė įvairioms interpretacijoms ir nėra nei vienos institucijos, galinčios pateikti neginčijamą išvadą apie konkretaus asmens (ne)bendradarbiavimą su buvusios SSRS saugumo tarnybomis.

UAB „Respublikos“ leidiniai direktorė 2018-12-18 atsakyme ieškovui nurodė, kad faktą, jog laikraštyje „Respublika“ paskelbtas „įtariamų KGB bendradarbių sąrašas“ yra tam tikro pobūdžio saviraiškos laisvės įgyvendinimo priemonė, kuria buvo provokuojama visuomenės diskusija aktualiu klausimu, patvirtina ne tik tai, kad sąrašas išskiriamas kabutėmis, bet ir ta aplinkybė, jog tame sąraše įrašyti kai kurie asmenys dėl savo jauno amžiaus net teoriškai negalėjo būti KGB bendradarbiais, kadangi šios organizacijos veikimo metu dar nebuvo gimę arba buvo vaikai (paaugliai), kaip, matyt, yra ir Jūsų (Aurimo Drižiaus) atveju.

Atsakovė atsakyme ieškovui pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet ir būdus bei priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama. Todėl įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (humoreska, feljetonas, satyra, groteskas, karikatūras, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs pamatus žurnalisto teisei „kritikuoti“, „šokiruoti“ ir „provokuoti‘.

Laikraštis „Respublika“, paskelbdamas „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“ neturėjo tikslo ir motyvo pažeminti ar paniekinti kurį nors žmogų, taip pat ir Aurimą Drižių, bet siekė visuomenei pademonstruoti Lietuvos Respublikoje tebevykstančios liustracijos proceso absurdiškumą, jo neteisingumą ir iš to Lietuvos valstybės demokratijai kylančius pavojus, paskatinti visuomenę diskutuoti šiuo klausimu ir tai pavyko – į diskusiją įsitraukė visuomenėje gerai žinomi žmonės, kurie išdėstė pačias įvairiausias, taip pat ir su laikraščio „Respublika“ redakcijos nuomone nesutampančias nuomones, tačiau jos taip pat buvo paskelbtos laikraštyje „Respublika“.

2018-12-18 atsakovės atsakymo pabaigoje nurodyta, kad „Respublikos“ redakcija nuoširdžiai tikisi, kad aukščiau pateikti argumentai padės ieškovui Aurimui Drižiui plačiau pažvelgti į minėtą problemą ir nepriimti asmeniškai skelbiamos visuomenei aktualios informacijos (9, 10 b.l.).

Teismas UAB „Respublikos“ leidiniai direktorės 2018-12-18 atsakymą ieškovui Aurimui Drižiui vertina kaip atsisakymą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias.

 

          Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų viešo paskleidimo ir paneigimo formuluotės     

 

Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2018-03-01) nurodyta, kad  asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Remiantis CK 2.24 straipsnio 2 dalimi, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).

Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumą – 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą ir 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Paprastai preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

          Nagrinėjamu atveju, žinių pakleidimo faktas nėra ginčijamas ir yra akivaizdu, kad laikraščio „Respublika“ 2018 m. kovo 3 – 9 d. 9 – me numeryje išspausdintame „įtariamų KGB bendradarbių sąraše“ yra įrašytas būtent ieškovas Aurimas Drižius.

Vertinant atsakovės poziciją iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat atsakovės atstovės Dianos Veleckienės paaiškinimą bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad ieškovas Aurimas Drižius be pagrindo buvo įtrauktas į  „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“. Kaip teigė atsakovės atstovė, minėtą sąrašą „Respublikos“ redakcija gavo iš tik redakcijai žinomo šaltinio ir iš esmės toks sąrašas buvo spausdinamas eilėje „Respublikos“ numerių. Teismas pažymi, kad būtent 12 puslapyje, kur yra ieškovo vardas ir pavardė, Vitas Tomkus yra parašęs tokią pastabą „O, viešpatie ! Sąrašus supainiojau. Vietoje KGB sąrašo įdėjau Sorošo sąrašinius. Atsiprašau savo skaitytojų, bet perdaryti laikraščio nebėra laiko. Antra vertus, beveik šimtas procentų Sorošo išlaikytinių patenka ir į įtariamų KGB bendradarbių sąrašą, todėl ramia sąžine tęsiu toliau“. Po minėtos pastabos sąraše prieš ieškovo vardą ir pavardę yra 15 pavardžių ar slapyvardžių. Vito Tomkaus pastaba leidžia teigti, kad „Respublikos“ redakcija asmenų pavardes Sąraše, tikėtina, kažkokiu būdu tikrino, tačiau duomenų apie tai, ar dalis asmenų buvo išbraukta ar įtraukta naujų atsakovės nuožiūra, nėra. Bet kokiu atveju neginčijama aplinkybė, kad ieškovas Aurimas Drižius „įtariamų KGB bendradarbių sąraše“ yra.  Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Respublikos“ leidiniai direktorė 2018-12-18 atsakyme (8 –oje pastraipoje) ieškovui pripažino, kad Aurimas Drižius dėl savo jauno amžiaus negalėjo būti KGB bendradarbiu. Ieškovas yra gimęs 1968 m. ir, kaip jis pats nurodė, 1988 m. baigė vidurinę mokyklą. Teismas pažymi, kad Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo sukurta 1988-06-03, 1988 -10-22(23) įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, t.y. vis labiau ryškėjo nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimo sąlygos, todėl labai mažai tikėtina, kad sovietinio saugumo struktūroms būtų rūpėjęs jauno amžiaus ieškovas, kuriam Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto paskelbimo metu buvo 21 metai, o Lietuvos Respublikos Ministrų taryba 1990-03-23 nutarimu įpareigojo SSRS KGB nutraukti savo veiklą Lietuvoje, atlikti likvidavimosi procedūras ir ši saugumo struktūra formaliai veiklą nutraukė maždaug 1990 m. spalio mėn.

Pagal kasacinio teismo praktiką, žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.  Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas; nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Atsakovės paskelbtas „įtariamų KGB bendradarbių sąrašas“ nelaikytinas „Respublikos“ redakcijos nuomone, nes atsakovės atstovė, teikdama paaiškinimą teigė, jog sąrašas buvo gautas iš redakcijai žinomo šaltinio. Vito Tomkaus pastaba apie įtariamų KGB bendradarbių sarašo palyginimą su Sorošo fondo remiamais asmenimis nesudaro pagrindo manyti, kad sąrašas yra sudarytas atsakovės nuožiūra.

Dėl nurodyto darytina išvada, kad Aurimas Drižius į „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“ įtrauktas nesant tam jokio objektyvaus pagrindo ir ieškovo vardo bei pavardės viešas paskelbimas sąraše, siejamame su buvusios SSRS saugumo struktūra, yra tikrovės neatitinkančios informacijos viešas paskleidimas.  Todėl atsakovė įpareigotina paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją tokia pačia forma, kokia ji buvo paskelbta. Tačiau ieškovo reikalavimas paneigimo tekste atsakovei atsiprašyti netenkinamas, nes pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teisių gynimas tokia forma negalimas. Taip pat teismas kiek kitaip suformuluoja paneigimo tekstą, nes teismas pripažįsta, kad tikrovės neatitinkančios informacijos viešas paskelbimas  žeidžia Aurimo Drižiaus garbę ir orumą, tačiau tai nėra tikslinga nurodyti paneigimo tekste.

 

          Dėl neturtinės žalos

 

CK 2.24 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2018-03-01) nurodyta, kad reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs atsakovės poziciją pripažįsta, kad „Respublikos“ redakcija neturėjo jokių patikimų duomenų, kad ieškovas kaip nors buvo susijęs su KGB organizacija. Nepaisant to, atsakovė viešai paskelbė sąrašą su buvusios SSRS saugumo  struktūromis galimai susijusių asmenų ir sąraše įrašytas ieškovas. Aurimas Drižius teigė, kad Vitas Tomkus tyčia įtraukė ieškovą į minėtą sąrašą, kad pakenkti ieškovui, kuris yra nepriklausomos žiniasklaidos priemonės vadovas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad Vitas Tomkus kartą pasiūlė Aurimui Drižiui dirbti „Respublikoje“, tačiau ieškovas nepriėmė Vito Tomkaus pasiūlymo ir būtent dėl to Vitas Tomkus suorganizavo ieškovo įtraukimą į „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“ ir jo viešą paskelbimą. Dėl šio ieškovo argumento teismas pažymi, kad ieškovas, be savo paaiškinimo nepateikė kitų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Neatmetama, kad „Respublikos“ redakcija, skelbdama galimai su KGB susijusių asmenų sąrašą siekė sukelti visuomenės diskusiją aktualiu ir jautriu klausimu. Manytina, buvo pagrindas suaktyvinti visuomenę reikšti nuomones po to, kai bendradarbiavimu su KGB po jų mirties buvo apkaltinti gerai žinomi, Lietuvai ypač nusipelnę asmenys. Teigtina, kad KGB veiksnys Lietuvoje tam tikrą laiką buvo (galimai yra ir šiuo metu) ypač audrinantis visuomenę faktorius, kuriuo yra pakankamai lengva manipuliuoti, ypač žinant, kad dalis KGB archyvų buvo išvežta į Rusiją, o dalis, tikėtina, sunaikinta, kuomet tai yra labai patogu asmenims, kurie priklausomai nuo visuomeninių, politinių  pokyčių sugeba iš esmės pakeisti savo pažiūras, t.y. iš kraštutinės vienos pozicijos persimesti į visiškai priešingą kraštutinę ir tapti buvusių savo pažiūrų viešais aštriais kritikais. Tačiau šiuo atveju, nepaisant to, kad ir kokį pateisinamą tikslą turėjo atsakovė, t.y. parodyti, jog asmenų bendradarbiavimo su KGB nustatymo klausimas yra sudėtingas ir labai atsakingas, tai nepanaikina „Respublikos“ leidinių atsakomybės dėl nepagrįsto ieškovo Aurimo Drižiaus įtraukimo į „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“ ir ieškovo vardo bei pavardės objektyviais duomenimis nepagrįsto viešo paskelbimo minėtame sąraše. Teismas pažymi, kad jei atsakovės vienas iš tikslų buvo reabilituoti garsius Lietuvos žmones, tai toks tikslas neturėjo būti siekiamas tokiu būdu, kai nepagrįstai į „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“ buvo įtrauktas ieškovas Aurimas Drižius.

Ieškovas teigė, kad dėl „įtariamų KGB bendradarbių sąrašo“ paskelbimo ir Aurimo Drižiaus įtraukimo į šį sąrašą žymiai išaugo laikraščio „Respublika“ populiarumas. Dėl šio argumento teismas turi pagrindą pripažinti, jog tai aplinkybei patvirtinti ieškovas nepateikė įrodymų. Teismas pažymi, kad ieškovas pateikė 2008-03-29 informacinį pranešimą su antrašte „„Respublikos“ leidinių grupės auditorija – per 1,5 mln. skaitytojų“ (36 b.l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad vien pranešimo data – 2008-03-29, leidžia teigti, kad „Respublikos“ leidinių tuometinis populiarumas negali būti susijęs su 2018 m. kovo 3 – 9 d. leidinyje paskelbta informacija. Teismas pažymi, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl „įtariamų KGB bendradarbių sąrašo“ paskelbimo reikšmingai sumažėjo ieškovo vadovaujamo leidinio „Laisvas laikraštis“ populiarumas.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant tai, kad informacija apie ieškovo sąsajas su KGB buvo išplatinta gana plačiai, teigtina, kad tuo ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.

Atsakovė teigė, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje (2018-03-01 – 2018-03-31 redakcija) yra pateikiama viešojo asmens sąvoka, kad tai yra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte yra nurodyta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Teismas pažymi, kad ieškovas yra plačiai žinomas ir dėl savo ilgametės žurnalistinės savo veiklos ir kaip „Laisvas laikraštis“ vadovas (redaktorius), kurio vadovaujamame leidinyje „Laisvas laikraštis“ rašoma apie žinomus politikus, valstybės veikėjus, liečiami strateginiai valstybės veiklos klausimai, kuomet kartais kyla aštrios diskusijos ir pan. Tai sudaro pagrindą laikyti ieškovą  viešuoju asmeniu. Dėl to teigtina, kad ieškovo garbės ir orumo gynimo ribos yra platesnės apimties. Tačiau pažymėtina, kad klausimas yra apie tai, ar turėjo ieškovas kokių nors ryšių su KGB ir, ar tokia informacija, neįsitikinus jos teisingumu, galėjo būti paskelbta viešai. Kadangi atsakovė neteikė jokių argumentų, kad tokia žinia turėjo bent kokį objektyvų pagrindą ir net priešingai, pripažino, kad paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius duomenis, esant labai jautriai temai (bet kokiam asmens susiejimui su KGB), pripažintina, kad atsakovė savo veiksmu viršijo ribas, kurias peržengus darytina išvada, jog atsakovė tuo pažeidė ieškovo garbę ir orumą.

Atsižvelgtina, kad atsakovė sutiko atlyginti iki 2 000 Eur ieškovui padarytą neturtinę žalą, Teismui nėra privaloma vadovautis atsakovės nurodyta suma, kurią ji sutinka sumokėti, tačiau priteistina suma neturtinei žalai atlyginti nustatytina remiantis toliau pateiktais teismo argumentais. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad ieškovo vardas ir pavardė „įtariamų KGB bendradarbių sąraše“ išspausdinta didžiosiomis raidėmis. Minėtame sąraše dalies asmenų pavardės yra paryškintos, o kai kurių, tarp to ir ieškovo, išspausdintos didžiosiomis raidėmis. Atsakovės atstovė neturėjo argumentuoto paaiškinimo dėl šios aplinkybės, tačiau, teismo nuomone, tuo galėjo būti siekta, kad kai kurie asmenys „įtariamų KGB bendradarbių sąraše“ būtų greičiau pastebimi. Teigtina, kad buvimas „įtariamų KGB bendradarbių sąraše“ pakenkė ieškovo, kuris yra žiniasklaidos priemonės vadovas, reputacijai, nes, tikėtina, sumažėjo skaitytojų pasitikėjimas ieškovu, kaip žurnalistu ir tam tikra apimtimi pasitikėjimas pačia žiniasklaidos priemone, kuriai vadovauja ieškovas. Asmens susiejimas su KGB Lietuvoje neabejotinai turi neigiamą pobūdį, o „Republikoje“ paskelbtą „įtariamų KGB bendradarbių sąrašą“ ne vienas skaitytojas, įvertinęs ir kitus susijusius straipsnius, pvz. asmenų, įtrauktų į sarašą agresyvius atsiliepimus reiškiant nuomonę dėl viešai paskelbto sąrašo arba dėl sąrašo išspausdinimo reiškiančių padėką „Respublikos“ redakcijai ar Vitui Tomkui, pripažintina, įvertino kaip patikimą. Todėl teismas negali sutikti su atsakove, kad „sarašas“ yra vien tik juodojo humoro satyra, dėl ko darytina išvada,  kad ieškovo vardo ir pavardės viešas paskelbimas minėtame sąraše neatitinka tikrovės bei žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tokia apimtimi, kokią nurodė ieškovas. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė jį susiejo su „nusikalstama, teroristine organizacija“, tačiau nėra pagrindo teigti, kad vienas iš pagrindinių „įtariamų KGB bendradarbių sąrašo“ viešo paskelbimo tikslų buvo sumenkinti, „apjuodinti“ būtent ieškovą ir būtent tik ieškovo sąsajas su buvusios SSRS saugumo  struktūra buvo siekiama išryškinti. Pastebėtina, kad sąrašas yra didelės apimties, ieškovo vardas ir pavardė nėra nurodyti sąrašo ar „Respublikos“ leidinio pradžioje. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovo ginčijamas sąrašas paskelbtas 2018 m. kovo mėn., o ieškinį dėl garbės ir orumo ieškovas pareiškė daugiau kaip po 2,5 metų, nors manytina, kad garbės ir orumo gynimo poreikis yra didžiausias tada, kai tik būna viešai paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija. Kitaip manyti nesudaro pagrindo ir aplinkybė, kad ieškovas iš pradžių siekė baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, nes baudžiamojo proceso ir civilinio proceso tikslai skiriasi iš esmės.

Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, įvertinęs teisminę praktiką dėl priteisiamų sumų neturtinės žalos atlyginimo atvejais, taip pat aplinkybę, kad ieškovas, šioje byloje akcentavęs jo viešą pažeminimą ir apšmeižimą, reikšmingą laiką delsė ginti savo garbę ir orumą, nustato 2 000 Eur sumą ieškovui padarytai neturtinei žalai atlyginti. Pripažintina, kad tokia suma yra proporcinga atsakovės padarytam pažeidimui ir susidariusioje situacijoje atitinka ginčo šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).  

     

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  93 straipsnio 1 dalis numato, kad  šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK  93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo reikalavimai tenkinami 40 procentų. Todėl, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 40 procentų jo sumokėto už ieškinį  žyminio mokesčio – 60 Eur (150 * 40 %).

Tenkinant 40 procentų ieškinio reikalavimų, iš šalių proporcingai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Respublikos“ leidiniai  per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savaitaraštyje „Respublika“ išspausdinti paneigimą : „2018 m. kovo 2 d. – kovo 9 d. Nr. 9 (197) savaitraštyje „Respublika“ išspausdintas straipsnis „Įtariamų KGB bendradarbių sąrašas“ dalyje dėl Aurimo Drižiaus, t.y. kad jis yra įtariamas bendradarbiavęs su KGB, neatitinka tikrovės ir „Įtariamų KGB bendradarbių sąraše“ Aurimo Drižiaus pavardė išspausdinta nepagrįstai“. Todėl uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos” leidiniai paneigia „Respublika“ straipsnyje išspausdintą „ Įtariamų KGB bendradarbių sąrašas “ informaciją apie Aurimą Drižių.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai, įmonės kodas 124251033,  2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Aurimo Drižiaus, asmens kodas  36808110026, naudai

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai, įmonės kodas 124251033, 17,06 Eur ir ieškovo Aurimo Drižiaus, asmens kodas  36808110026,28, 11,38 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                              Gintaras Pašvenskas

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));