skip to Main Content

Regis, stovime jau ant paskutinio laiptelio

 

 

Paskelbta: 2016-02-08 17:54 Autorius: Vladas Vilimas

Teismas yra viena pamatinių valstybės valdžios institucijų. Tai įtvirtinta 5 Konstitucijos straipsnyje: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“.

Po nepriklausomybės atkūrimo dėl pirmųjų valdžios institucijų formavimo abejonių nekilo. Seimas ir Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose, Vyriausybę formuoja prezidentas. Daugiausia problemų kelia trečioji valdžia – Teismas.

Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra – kad teisėjais gali būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R (94) 12 „Dėl teisėjų nepriklausomumo, jų veiklos efektyvumo ir vaidmens“, priimtoje 1994 m. spalio 13 d.

Kitaip tariant, rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.

Be to, mūsų teismai pasiskelbė savivalda. Tokios nuostatos nėra nei Konstitucijoje, nei rekomendacijoje. Politikai, matydami problemą ir norėdami patraukti rinkėjus, savo rinkiminėse programose paprastai įsipareigoja vykdyti teismų pertvarką – jų pertvarkymą demokratinių valstybių pavyzdžiu. Bet atėję į valdžią būtent šiuos įsipareigojimus pamiršta.

Šiais  metais minime dvidešimtmetį, kai  iš Lietuvos teismų sistemos pašalinti visuomenės atstovai. Tokio „jubiliejaus“ proga mūsų teismus įvertino ir Respublikos prezidentė savo metiniame pranešime: „Uždara, menkai visuomenės kontroliuojama sistema toleruoja dvigubų standartų plitimą. Vilkinimas tapo tradicija, kuria imame garsėti jau ir Europinėje erdvėje“.

Galėtume prezidentę papildyti, kad jau esame išgarsėję europinėje erdvėje – pagal EUROBAROMETRO tyrimus 2009 m. Lietuva atsidūrė paskutinėje ES valstybių vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais.

Lietuvos Sąjūdis, įvertinęs situaciją 2007 m. rugsėjo 11 d., iškėlė šią problemąir pasiūlė įstatymo projektą. Projektą teikė Seimo narys R. Kupčinskas. Jį parėmė 52 Seimo nariai. Po pateikimo šiam projektui buvo pritarta 62 Seimo narių balsais. Tačiau tuo viskas ir baigėsi.

Kaskartą, artėjant  naujiems Seimo rinkimams, teismų pertvarka nepamirštama. Šį klausimą  kaip pirmaeilį 2009 m. į savo programą įsirašė TS-LKD, sudariusi koaliciją su liberalais.

Savo rinkiminėje programoje TS-LKD aiškiai suformulavo požiūrį į teismų pertvarką: „Visuomenei reikalaujant, taip pat siekdami stiprinti žmonių pasitikėjimą teismais, pirmaeiliu uždaviniu laikome įvykdyti teismų reformą pertvarkant juos pagal demokratinių valstybių pavyzdį: konstituciniu lygiu įteisinsime teismų sistemoje tarėjų institutą, sieksime, kad mūsų frakcijos Seime jau pateikta Konstitucijos pataisa būtų kuo greičiau priimta. Priėmus konstitucinę pataisą numatome papildyti Teismų įstatymą, kad teismų taryboje būtų atstovaujamas ir tarėjų institutas“.

Tačiau per visą kadenciją šiuo reikalu nieko nebuvo padaryta. Vadinas, iįsipareigojimas tebuvo tik blefas…

Nuo 2013 m. Seime yra nauja koalicija, kuri taip pat įsipareigojusi pertvarkyti teismų sistemą. Įsipareigojimai aiškūs ir nedviprasmiški.

Lietuvos socialdemokratų partija: „Mes matome didėjantį žmonių nusivylimą teisingumo įgyvendinimu Lietuvoje, mažėjantį pasitikėjimą pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis, lygybės įstatymui principų negerbimą, žmogaus orumo žeminimą, laisvės teisingumo tolerancijos stoką. Todėl esame įsitikinę, kad būtina sugrąžinti visuomenei pasitikėjimą teisingumu, stiprinti Lietuvos teisines institucijas didinti jų nepriklausomumą, mažinti korupciją juose. Mes sieksime:

Atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, įvesti teismuose tarėjų visuomeninių teisėjų institutą. Įtvirtinti individualaus kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą teisę kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui“.

Darbo partija: „Siekdami atstatyti Lietuvos žmonių pasitikėjimą teismais, spręsime teismų reformos klausimus.

Atversime teismų sistemą visuomenei, demokratizuosime pagrindinę valdžios instituciją – teismą:

Perimsime demokratinių valstybių praktiką, kai teismai neįsivaizduojami be visuomenės atstovų. Integruosime visuomenės atstovus į šią sistemą, tam numatant papildomas lėšas valstybės biudžete;

Įteisinsime teismų sistemoje tarėjų institutą;

Aktyvinsime teisingumo ministerijos vaidmenį teisėjų atrankos ir parinkimo procese;

Nustatysime tvarką, kai teisėjas už etikos ir teisinio proceso pažeidimus gali būti pašalintas iš teisėjo pareigų;

Įtvirtinsime tiesioginius visuotinius generalinio prokuroro rinkimus.

Partija tvarka ir teisingumas: „Parengsime koncepciją dėl visuomeninių teisėjų instituto įvedimo teismuose, patobulinsime viešojo intereso gynimo mechanizmą“.

Kaip vykdomi įsipareigojimai? Valdančiųjų koalicija pasinaudojo savo pirmtakų patirtimi, teismų pertvarkos reikalą  „pamiršdama“ ir blefuodama, t. y. neįtraukdama į vyriausybės programą. Nors vyriausybės programoje įrašė užuominą: „Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos  paruošimas“.

Artėja nauji  Seimo rinkimai. Valdantieji, siekdami išvengti likimo savo pirmtakų, kurie užpildę opozicijos gretas taip pat ieško vietos po saule, griebiasi naujo blefo. Darbo partijos atstovas A. Paulauskas surinko 40 Seimo narių parašus ir 2015 m. birželio 16 d. pateikė įstatymo projektą Nr.XII-3305, identišką Lietuvos Sąjūdžio teiktajam. Planuojama, kad įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 d.  Vadinasi, tuoj po rinkimų. Tad viskas priklauso nuo rinkėjų – balsuokite už mus.

Nuo partnerių  neatsilieka ir pagrindinė koalicijos narė – socialdemokratų partija. Tiesa, šiek tiek pavėlavę, nes rinkimų alsavimas jau už nugaros.
2016 m. vasario 5 d. BNS skelbia: „Teisingumo ministerija iš mirties taško pajudino ne vienerius metus keliamą idėją – kad teismuose bylas nagrinėtų ne tik profesionalai teisėjai, bet ir visuomeniniai tarėjai“.

Siūlau atkreipti dėmesį į vieną sakinį BNS tekste: „Koncepcijos rengėjai taip pat pažymi, kad teisinėje sistemoje kuriant tarėjų institutą būtina keisti ne tik įstatymus, bet ir Konstituciją“.     

Vadinasi, norint įgyvendinti Teisingumo ministerijos keliamą idėją, net ir  darant prielaidą,  kad trukdžių nebus, vienų metų vargu ar užtektų. Bet yra ir kita problema – idėjos įgyvendinimui būtina keisti ne tik įstatymus, bet ir Konstituciją. Kas šituo reikalu užsiimtų? Nepriklausomi teisininkai, vadinami profesionalais, t. y. tie patys, kurie  sukūrė šią problemą ir dvidešimtmetį ją puoselėjo. Bet šie teisininkai yra ir idėjos kritikai, kurių nuomonė taip pat išreikšta BNS tekste: „Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu“.

Nesuprantama, nejaugi šią instituciją (svetimkūnį) pasisavino beveik visos ES ir kitos demokratinės Vakarų šalys iš sovietinės teismų sistemos? O gal viskas vyko atvirkščiai?

Taip ir tokiems bediskutuojant, teisingumo ministerijos koncepcijos  įgyvendinimui kito dvidešimtmečio vargu ar užtektų. Bet, regis, stovime jau ant paskutinio laiptelio. Toliau – bedugnė. Paskutiniai  įvykiai tai tik patvirtina.

Facebook komentarai
Back To Top