skip to Main Content

Politinis dugnas arba kam išnaudojamas „Sąjūdis prieš Astravo AE“.

Šiandien portale „Delfi.lt“ paviešinta informacija su „slaptais“ protokolais, kurie liudija, kaip žūtbūtinei kovai dėl valdžios susitelkę konservatoriai ir liberalai išnaudoja „Sąjūdį prieš Astravo AE“.

Perskaitęs paviešintą informaciją matau, kad tai turėtų būti įdomu ne tik politikams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms, kurių sąskaita eilinį kartą manipuliuodamas ir išnaudodamas Lietuvą prof. V. Landsbergio „šefuojamas“ klanas pragmatiškai kaupia lėšas. Taip pat turėtų būti įdomu ir Valstybės saugumo departamentui, nes skaitant „slaptuosius“ protokolus kyla klausimai, kas ir kaip daro įtaką Lietuvos užsienio politikai, kaip į Lietuvą patenka lėšos ir kaip už jas prieš pat Seimo rinkimus finansuojami politiniai procesai, kurie galimai prasilenkia su Lietuvos interesais.
Kas, mano manymu, šiuose paviešintuose protokoluose skandalinga:

Pirma, publikacijoje paminėtas faktas, kad po skambia prof. V. Landsbergio vadovaujama kovos prieš Astravą asociacija gyvuoja „klanas“, kuris valdo Lietuvą. Cituoju: „Dalis tokios pasiutpolkės muzikantų yra oficialiuose rinkimuose išrinkti Seimo nariai, tačiau vieni pagrindinių šio susibūrimo veikėjų oficialiai neužima jokių pareigų valstybėje, o kai kurie iš jų ir iš viso šiandien yra privatūs asmenys. Tačiau jų pavardės nėra nežinomos ar negirdėtos visuomenei. Nemaža dalis jų garsiai skambėjo žiniasklaidoje prieš keliolika metų, kai Seime vyko parlamentinis tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ir buvusio šio departamento pareigūno Vytauto Pociūno žūties Breste (Baltarusija) aplinkybių, o Lietuva tuomet išgirdo apie vadinamojo „valstybininkų“ klano bandymus užvaldyti valstybę“. Kai kurie politikai patvirtino, kad toks klanas egzistuoja, taip teigiama publikacijoje. Ir, tikriausiai nestebina, kad tas klanas tampa aktyvus būtent prieš Seimo rinkimus, nes tai vienintelis šansas vėl įsitvirtinti valdžioje ir atgauti prarastas ar prarandamas pozicijas.

Antra, kaip vertinti publikacijoje paminėtą aplinkybę (pridedami ir protokolai), kad Konstitucinio Teismo pirmininkas įvardijamas kaip asmeninis klano (skambiu asociacijos pavadinimu) konsultantas? Cituoju: „Turimi protokolai rodo, kaip Sąjūdžio valdybos nariai diskutuoja apie konstitucinio įstatymo projekto rengimą, ir dalinasi pastabomis apie tai, kad į tokį rengimo procesą reikėtų įtraukti konstitucinės teisės specialistus ir konkrečiai – Konstitucinio Teismo Pirmininką Dainių Žalimą.“

Trečia – 2019 m. pabaigoje konservatoriai atsivežė Kubos kilmės asmenis į Lietuvą, su kuriais drauge darė spaudimą Lietuvos politikams, kad Seimas nepritartų ir priešintųsi ES bei Kubos sutarčiai, kuria ES siekė traukti Kubą iš Rusijos geopolitinės erdvės bei sudaryti sąlygas jos demokratėjimui. Dabar „slaptuosiuose“ protokoluose, skaitome kad konservatoriai prašo lėšų iš Kubos ir galimai jas gauna.

„Į kai kuriuos „slaptųjų“ protokolų įrašus verta pažvelgti itin atidžiai. Juose kalbama apie Kubos disidentų pasiūlytą paramą. Iš bendro konteksto galima suprasti, kad kalba eina apie finansinę paramą antiastravininkų sambūriui Lietuvoje“, – taip rašoma publikacijoje.

Kaip tokią paramą iš trečiųjų valstybių reikėtų traktuoti rinkimų išvakarėse? Mes, siekdami skaidrumo valstybės politikoje ir susirūpinę dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, vėl esame priversti apie tai kalbėti vartodami politinės korupcijos terminą. Kitaip šį reiškinį būtų sunku pavadinti. Susirūpinimą kelia ir kubiečių lėšų, kurios galimai pasiekia Lietuvą, kilmė.

Ketvirta– jeigu klanas darė spaudimą Prezidentui, kad šis nevyktų į Baltijos šalių vadovų susitikimą – tai vėlgi klausimas, kas iš tiesų valdo šalį ir tokias mintis pametinėja prezidentui.Cituoju: „Paskutinė sąjūdininkų pergalė – Prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas vykti Estiją, kur vyko trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimas. Prezidentūra paskelbė, kad persigalvota dėl kelionės nepavykus rasti susitarimo su Latvija dėl būsimos Astravo elektros energijos nepirkimo“.

Gal Prezidentui dar kartą reikėtų peržiūrėti patarėjų komandą? Nes kodėl Prezidentas, kuris viešai deklaruoja, kad galima ir reikia susitarti, nevyksta susitikti su Latvijos ir Estijos prezidentais, su kuriais galėjo būti aptarta daug Lietuvai naudingų klausimų, ne tik Astravas?

Penkta – iš „slaptųjų“ protokolų akivaizdu, kad lėšų rinkimas – vienas pagrindinių „Sąjūdžio“ tikslų. Apie jį kalbama kiekviename posėdyje, už jį atsiskaitoma, sudarinėjami potencialių aukotojų sąrašai, vyksta susitikimai su potencialiais aukotojais, pavyzdžiui, pramonininkų konfederacijos atstovais, priimamos aukos. Visa tai – rinkimų kampanijos metu, kai politikai, į kitą, ne oficialią rinkimams skirtą sąskaitą, kruopščiai renka lėšas, kurios paskui naudojamos jų pačių matomumui didinti. Jei taip pasielgtų bet kuri kita partija ar jos nariai – šiandien turėtume skambius konservatorių pareiškimus apie skaidrumą ir neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą. O kur dar pats faktas, kad „Sąjūdis prieš Astravo AE“ įkuriamas prieš pat prasidedant Seimo rinkimų kampanijai.

Pasiektas visiškas politikos dugnas, kurį ir minėjo Prezidentas savo metiniame pranešime. Manipuliuojama žmonėmis, nacionaliniu saugumu, žmonių baime išgyventi tai, ką išgyveno po Černobylio nelaimės. Šiandien konservatorių politikai, kaip ir pastebima delfi publikacijoje, reikšdami susirūpinimą elgiasi visiškai priešingai, nei prieš dešimt metų, kada būdami valdžioje bičiuliavosi su Baltarusijos valdžia ir nereiškė jokių pretenzijų dėl Astravo AE statybų bei netgi svarstė pasiūlymus dėl galimybių kartu dalyvauti šios atominės statybose.

 

 

+3
This Post Has 0 Comments

Parašykite komentarą

Back To Top